skiepai

Izraelis ketvirtadienį patvirtino ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms ir tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Šiuo metu žydų valstybė kovoja su nauja koronavirusinės infekcijos banga, skatinama omikron varianto. Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas sprendimą dėl ketvirtosios skiepų dozės paskelbė per vėlai ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją.

Nėra matomo pagrindo siūlyti Lietuvoje įvesti masinį privalomąjį skiepijimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Praėjusią parą nustatyti 1697 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1910 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 21 tūkst. 49 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1050 COVID-19 sergantys pacientų – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,7 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Startuoja dar viena Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva - šiandien, gruodžio 30 d., Vilniaus „Akropolyje“ prasideda vakcinacijos turas, kuris tęsis kituose sostinės ir didmiesčių prekybos centruose. Čia įrengtoje mobilioje vakcinacijos vietoje saugiomis vakcinomis nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima pasiskiepyti greičiau ir patogiau, be išankstinės registracijos visiems gyventojams ir vaikams nuo 12 metų, o galimybių paso galiojimą pratęsti vietoje arba tą pačią dieną.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Negaliu nematyti, kaip valdantieji naudoja prievartą skiepų klausimu. Nesu prieš skiepus, tačiau negaliu pritarti tokiems valdžios žingsniams, ypač kai tai ima liesti vaikus. Vaikams jau tuoj, po atostogų reikės grįžti į mokyklas ir tai padaryti nebus lengva. Psichologai jau dabar kalba apie gresiančias patyčias ir kitas nemalonias situacijas, į kurias, dėl įvesto „galimybių paso“, pateks neskiepyti vaikai, o teisininkai įspėja apie pažeidžiamas vaikų teises.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu. Pusė respondentų (49,9 proc.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Apie tai, kas laukia nepasiskiepijusių, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas. Nesutinkančios su Vyriausybės sprendimu taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų, mamos buvo pakviestos susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. „Džiaugiamės, kad pasimatėme, nes artėja šventės. Kaip ir visi, viliamės to stebuklo. Pokalbis buvo šiltas, žmogiškas, buvo išsakyti ir teisiniai argumentai.

Nuo gruodžio 28 d. šalies darbuotojai, kurie yra paskiepyti nuo COVID-19 prieš daugiau nei 210 d., privalės skiepytis sustiprinančiąja doze arba periodiškai profilaktiškai testuotis. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją.

Vaikų skiepijimo nuo koronaviruso pradžia nėra sparti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pradžia yra tokia nesparti. Pasižiūrėkime naujausius duomenis, tai 5-11 metų vaikų grupėje per pirmąsias dienas pasiskiepijo truputėlį daugiau nei 2 tūkst. vaikų, tuo tarpu nepersirgusių, tai reiškia tų, kurie neturi imunizacijos, bent jau pagal preliminarius mūsų duomenis, yra 162 tūkstančiai“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras užsidarys nuo sausio pirmosios, skiepijimas bus perkeliamas į poliklinikas, pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, visų „Litexpo“ paskiepytų asmenų revakcinacijos, kurios numatytos nuo 2022 metų sausio 3-iosios, automatiškai bus perkeltos į Karoliniškių polikliniką, informaciją apie perkeltą revakcinacijos laiką ir vietą gyventojai gaus trumposiomis žinutėmis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje. Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Nuo gruodžio 15 d. uždegus žalią šviesą 5–11 m. vaikų skiepijimui Lietuvoje nuo COVID-19 šia galimybe iki penktadienio jau pasinaudojo 685 vaikai. Visgi dalis tėvelių dar neskuba priimti šio sprendimo, argumentuodami, kad daugelis mažesnių vaikų šia infekcija perserga itin lengvai. Gydytojai savo ruožtu įvardija, kodėl toks manymas gali būti klaidingas. Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija apie mirusią nepilnametę mergaitę, kuri tariamai mirė pasiskiepijusi, kad galėtų lankyti baseiną. Nors pranešime nenurodoma, nuo ko skiepas, tačiau komentatoriai įsitikinę – nuo COVID-19. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) praneša, kad nė karto registruojant šalutinius poveikius po skiepų nenustatė, kad mirtų nepilnametis asmuo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada kitą savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso.  Anot jo, reaguojant į omikron atmainos plitimą, taip pat reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose.   „Kitą savaitę reaguodami į šitą situaciją, matyt paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

Vakcina nuo koronaviruso tėvai jau skiepija 5–11 metų vaikus. Mažieji, atėję vakcinuotis, drąsinami balionais, lipdukais ir animaciniais filmukais. Tiesa, skaičiai nedideli – skiepytis nuo COVID-19 užregistruota tik kiek daugiau kaip 1 procentas šios amžiaus grupės vaikų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tėvus nežaisti su ugnimi ir pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus ir save.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vokietija ginsis nuo smurtą propaguojančios skiepų priešininkų mažumos, grasinančios valstybės pareigūnams. „Neleisime mažytei... ekstremistų mažumai bandyti primesti savo valią visai visuomenei“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Gyventojai 5–11 m. amžiaus vaikus registruoti vakcinai pradėjo dar praėjusią savaitę, o pirmadienį specialios jiems skirtos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos dozės jau pasiekė Lietuvą. Nuo trečiadienio jau prasideda šios amžiaus grupės vaikų skiepijimas. Pirmąją vakcinų vaikams siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas paskirstomos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.  Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas. „Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Į Lietuvą pirmadienį ryte atgabentos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso 5–11 metų vaikams, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Į šalį pristatyta 78 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių.  Skiepijimą planuojama pradėti gruodžio 15–16 dienomis, kai vakcinos bus pristatytos į skiepijančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Naujojo tipo RNR (mRNR) vakcinos padidina antikūnų kiekį daug labiau nei kitų rūšių vakcinos. Remiantis šį rudenį paskelbtais tyrimo rezultatais, visos Europoje leistos naudoti vakcinos nuo COVID-19 sustiprina imunitetą, kai suleidžiamos kaip trečioji dozė po pradinio paskiepijimo „Oxford/AstraZeneca“ arba „BioNTech/Pfizer“ vakcinomis, nors ir labai skirtingu lygiu, rašo politico.eu.

Kupiškio rajono Adomynės kaime paskiepyta daugiausia gyventojų Lietuvoje. Pasak vietinių žmonių, tokį gerą rezultatą pasiekti padėjo pasitikėjimas visų mylima medike. Su ja susipažinti nuvyko TV3 laida „Sveikas rytojus“. Adomynės kaimo medicinos punkte dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai Danutei Juknevičienei dėkojo ne vienas. „Ačiū Danutei, kad ji didele dalimi prisidėjo prie to, kad mūsų kaimo žmonės aktyviai skiepijosi, todėl mes ir esame sveiki.

Ketvirtadienį leidus registruoti vakcinacijai nuo koronaviruso 5-11 metų vaikus, jų kitai savaitei jau registruota 1,3 tūkstančio. Kaip BNS sakė Karštosios linijos 1808 pamainos koordinatorė Agnė Oradauskaitė, didesnio aktyvumo tikimasi kitą savaitę. „Praėjus parai su trupučiu, skiepytis 5-11 metų vaikams skirta vakcina yra užsiregistravę 1287 asmenys. Registracijų buvo ir daugiau įvykę, bet, matyt, žmonės ar apsigalvojo, ar pasikeitė planai, ar laikas netiko“, – tvirtino A. Oradauskaitė.

Vokietiją sukrėtė vienos šeimos tragedija: vyras nužudė savo žmoną ir tris jų vaikus, o vėliau nusižudė pats. Teisėsauga aiškina, kad viena iš priežasčių gali būti baimė, jog socialinės rūpybos tarnybos atims jų vaikus dėl COVID-19 dokumentų klastojimo.

Nors apie naująją omikron atmainą vis dar turima per mažai duomenų tiek kelti didesniam aliarmui, tiek ir labiau atsipalaiduoti, manoma, kad vis tik tam tikra imuninė apsauga po skiepų ar persirgimo išliks. Specialistai pažymi, kad tai, kiek žalos ši atmaina gali pridaryti, labai priklausys nuo bendro imunizacijos lygio. Pasaulio sveikatos organizacija kartoja, kad pernelyg anksti daryti išvadas, kad naujoji omikron atmaina yra pavojingesnė už dabar dominuojančią delta atmainą.

Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad prieš imantis skiepyti vaikus nuo COVID-19, Lietuvoje būtų patobulinta vakcinacijos sistema. Prezidentūra pasigenda oficialiai tėvams, vaikams bei mokytojams teikiamos informacijos apie vaikų skiepijimą. G. Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarti vaikų vakcinavimo klausimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 liko keli tūkstančiai švietimo darbuotojų, o privaloma vakcinacija neturėtų supriešinti bendruomenės. „Šiandien yra labai gera situacija ir virš 93 proc. švietimo darbuotojų yra pasiskiepijusių“, – antradienį LRT radijui sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Maždaug taip skaičiuojam – apie 2 tūkst. mokytojų“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Netrukus Lietuvoje bus galima paskiepyti ir mažuosius šalies gyventojus – vaikus nuo 5-erių. Nors visuomenėje sklando įvairių baimių apie galimą šalutinį vakcinos poveikį, gydytojai tikina, kad vaikučius skiepyti nuo koronaviruso verta. COVID-19 liga gali sutrikdyti vaikų sveikatą ir sukelti rimtų pasekmių, o vakcina padėtų to išvengti, sako jie. Šeimose gali kilti ginčų, jeigu šeimos narių požiūriai į skiepus išsiskiria.

Deja, dabar gyvename laikais, kai įžymybės, išgarsėjusios dėl kuriamos muzikos, vaidybos filmuose ar paprasčiausiai sužibėjusios socialiniuose tinkluose, atrodo, turi didesnę įtaką visuomenės sveikatai nei tie, kurie iš tikrųjų gali duoti pagrįstų patarimų. Įžymybės neretai kreipiasi į savo dideles auditorijas, sėdamos abejones dėl vakcinų, 5G ir klimato kaitos. Net reperis B.o.B bandė visiems paaiškinti, kad Žemė yra plokščia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Estijos nacionalinis ekspertų komitetas trečiadienį pateikė rekomendaciją, kad 5–11 metų vaikai būtų skiepijami nuo COVID-19. Nacionalinis imunoprofilaktikos ekspertų komitetas antradienį apsvarstė 5–11 metų vaikų skiepijimo nuo COVID-19 klausimus, pranešė Socialinių reikalų ministerijos atstovai.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.