skiepai

Ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė kol kas gali būti skirta tik 80-čiams ir vyresniems, apie kitų grupių antrąją revakcinaciją galima bus kalbėti rudenį atsiradus patobulintoms vakcinoms. VVKT vadovas Gytis Andrulionis antradienį spaudos konferencijoje informavo, kad tokios pozicijos tarnyba laikosi remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išvadomis.

Pirmąjį šių metų metų ketvirtį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo 1151 pranešimą apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus, nuo vakcinacijos pradžios gauti beveik 8 tūkst. pranešimų. „Kalbant apie šių metų pirmąjį ketvirtį, gautas 1151 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.

Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios. Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos. Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Atėjęs pavasaris sodo ir daržo mylėtojams primena apie greitai prasidėsiančius žemės ūkio darbus, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina nepamiršti apie dirvožemyje slypinčią pavojingą ligą – stabligę ir efektyviausią priemonę, apsaugančią nuo šios ligos – skiepus.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

Australijos sostinėje tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo parlamento pastato link, kad pasmerktų privalomą skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos, pasaulyje plečiantis protestams prieš suvaržymus, įvestus dėl COVID-19 pandemijos. Demonstrantai užplūdo Kanberos gatves ir galiausiai susitelkė prie parlamento. Kai kurie mojavo raudona Australijos prekinių laivų vėliava, siejama su „suverenių piliečių“ judėjimu, kurio šalininkai teigia, kad nacionaliniai įstatymai jiems negalioja.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto vakcinomis nuo gripo šiemet leisti nemokamai pasiskiepyti visiems gyventojams, o ne tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Tokį prašymą prieš kurį laiką ministerijai pateikė Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikos, nespėjančios sunaudoti visų už valstybės lėšas pirktų vakcinų. „Situacija vertinama, sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra“, – BNS nurodė ministerija.

Socialiniuose tinkluose kilo diskusijos dėl nuotraukos, kurioje sportininkas, aktyviai pasisakantis prieš valdančiųjų sprendimus pandemijos klausimu Žydrūnas Savickas matomas lauko reklamoje agituojantis už skiepus. „Stengiuosi išvengti ligų – renkuosi skiepus. Galiūnas Žydrūnas Savickas“, – rašoma stende.

JAV ligoninė negali atlikti širdies transplantacijos pacientui, kuris atsisako pasiskiepyti nuo COVID-19. Nors šis žingsnis sukėlė tam tikrų ginčų, ligoninė teigia, kad vadovaujasi klinikinėmis gairėmis, kurias remia mokslas. DJ Fergusonui, 31 metų dviejų vaikų tėvui, kurio žmona laukiasi ir trečiojo, labai reikalinga širdies persodinimo operacija.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia paskatinti gydymo įstaigas ir vaistines dar aktyviau įsitraukti į vakcinacijos procesą ir sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą ir patogų vakcinacijos tinklą, todėl nuo vasario mėnesio visos galinčios skiepyti įstaigos už kiekvieną įskiepytą vakcinos dozę gaus skatinamąjį priedą. Jis bus skiriamas nepriklausomai nuo to, kelinta doze ar kokio amžiaus žmogus bus paskiepytas.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį paskelbė, kad paprašė JAV leisti naudoti ekstremaliomis sąlygomis vakciną nuo COVID-19 penkerių metų ir mažesniems vaikams, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Tai paskutinė skiepytis nuo COVID-19 dar negalinti JAV gyventojų grupė. Šiuo metu prašoma leidimo ekstremaliomis sąlygomis taikyti dviejų vakcinos dozių kursą vaikams nuo šešių mėnesių.

Nevakcinuotam tėčiui Kanadoje buvo uždrausta lankyti savo vaiką, kol jis nepasiskiepys nuo COVID-19. Tėvui uždrausta bendrauti su savo 12-mečiu vaiku.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Tiesioginiame eteryje žinių metu vieno Meksikos televizijos kanalo vedėjas neatlaikė ir išplūdo nesiskiepijančius gyventojus. Kaip matyti vaizdo įraše, žinių vedėjas Leonardo Schwebelis demonstravo, kaip teisingai dėvėti apsauginę veido kaukę. Tačiau netrukus vyras pasinaudojo eteriu ir ėmė dėstyti savo nuomonę. Žiniasklaidos priemonė CNN pateikė tokį žinių vedėjo kalbos vertimą: „Jūs prakeikti antivakseriai, kvailių šutve! Baikit savo nesąmones ir bent jau užsidėkit veido kaukę.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį kalbėdamas virtualiame Davoso forume pareiškė, kad pasaulis privalo nuo COVID-19 paskiepyti visus gyventojus, kad pagaliau užbaigtų šią pandemiją.  Tradiciškai Šveicarijos Alpėse vykstantis pasaulio politikos ir verslo lyderių susibūrimas jau antrus metus iš eilės rengiamas virtualiai dėl pandemijos, kuri nerodo pasitraukimo ženklų.

Kasmetinė gripo vakcina yra neįtikėtina priemonė, apsauganti labiausiai pažeidžiamus žmones (ir daugelį kitų) nuo pasikartojančių ligų. Viruso pavojus slypi nuolat kintančiose išorinio apvalkalo struktūrose, dėl kurių kiekvienais metais reikia naujų vakcinų, tačiau viskas gali greitai pasikeisti. Žurnale „Nature“ pranešama, kad mokslininkai iš Weill Cornell Medicine, Scripps Research ir Čikagos universiteto aptiko viruso silpnąją vietą.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Prieš 8 su puse mėnesio Vilniuje, parodų ir kongresų rūmuose LITEXPO duris atvėręs didžiausias vakcinavimo centras skaičiuoja paskutiniąsias dienas. Sausio 16 dieną duris užvėrus didžiausiam vakcinacijos centrui, gyventojai toliau galės skiepytis bent 60-yje Vilniuje veikiančių klinikų, vaistinių bei poliklinikų, kurių sąrašą patogiai galite rasti svetainėje vakcina.vilnius.lt.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas yra pavojingas, ypač nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigimu, omikron atmainos plitimas lėmė didžiulį  naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, todėl negalima pasiduoti šiam nerimą keliančiam variantui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.

Nors vaikų ir paauglių revakcinacija Lietuvoje dar neprasidėjo, jau pasipylė žinutės, skatinančios jaunimą skiepytis sustiprinamąja doze. Pasigirdo tėvų nusiskundimų, kad tokia informacija mažų mažiausiai klaidina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad nesklandumą jau pavyko užglaistyti. Dalį paauglių pasiekė pranešimai, esą jiems metas skiepytis sustiprinamąja doze nuo COVID-19. Bėda ta, kad revakcinacija vaikams ir paaugliams Lietuvoje nevyksta.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Seime pirmą kartą taikoma tvarka, kuri neleidžia vidun patekti galimybių paso neturintiems parlamentarams. Tai sukėlė tikrą furorą tarp skiepams nepritariančių politikų, kurie iš šio sprendimo bandė padaryti šou.  Antradienį pirmasis parlamente pasirodė valstiečių žaliųjų atstovas Dainius Kepenis, bet jis į Seimą pateko, nes yra persirgęs ir turi galimybių pasą.

Visoje Prancūzijoje daugiau nei 100 tūkst. žmonių šeštadienį protestavo prieš vyriausybės planus įvesti dar griežtesnius suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo juos visus "pasiųsti". Anksčiau šią savaitę E. Macronas interviu laikraščiui „Le Parisien“, pavartodamas prancūzišką veiksmažodį „emmerder“, kilusį iš žodžio „merde“ (mėšlas) ir prancūzų kalboje laikomą vulgariu žargonizmu, įspėjo, kad darys spaudim...

Pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius neprivalėjo pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, nes gruodį persirgo šia liga, sakoma tenisininko advokatų dokumentuose, pateiktuose teismui šeštadienį, praėjus trims dienoms po Australijos pasieniečių sprendimo jį sulaikyti Melburne.

Kad ir kokios saugios ir veiksmingos būtų vakcinos, visada atsiras žmonių, kurie jų atsisakys. Štai kodėl COVID-19 ir antimokslinės dezinformacijos amžiuje turime tokius dalykus kaip privalomas skiepijimas valstijos ir federaliniu lygiu: jei nenorite skiepytis, geriau turėkite rimtą priežastį.

Praėjusią parą nustatyta 3415 naujų COVID-19 atvejų, mirė keturi žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas ketvirtą dieną iš eilės. Visi mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2004 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 22,1 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 3053 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas trečią dieną iš eilės. Devyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1792 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 21,3 tūkst. žmonių.

Du trečdaliai parlamentarų jau pateikė dokumentus, kurių reikės nuo kitos savaitės norint patekti į Seimą, teigia Seimo kancleris Modestas Gelbūda. „Galime pasidžiaugti, kad vakar dienos duomenimis, kuriuos gavome dienos pabaigoje, jau 90 Seimo narių jau pateikė reikiamus dokumentus, jie galės patekti į Seimą įprasta tvarka“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Modestas Gelbūda. Pasak kanclerio, absoliuti dauguma pateikusių dokumentus yra pasiskiepiję.

Praėjusią parą nustatyti 2963 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1678 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 19,5 tūkst žmonių.

Pagal pilną schemą nuo COVID-19 ligos paskiepyti ir šia liga persirgę gyventojai nuo šiol taip pat galės pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze. Atnaujinta skiepijimo tvarka taip pat numato galimybę „Janssen“ vakcina pasiskiepijusiems gyventojams anksčiau gauti sustiprinančiąją tos pačios vakcinos dozę – tai padaryti jau galima ne po 120, o po 60 dienų. „Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai taip pat turi galimybę po 90 dienų rinktis „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakciną.

Praėjusią parą nustatyti 2278 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai – didžiausias paros atvejų skaičius nuo lapkričio vidurio. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.

Nacionalinis kraujo centras tęsia skiepijimo nuo COVID-19 akciją šalies didmiesčių prekybos centruose. Antradienį suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų be išankstinės registracijos turės galimybę pasiskiepyti Kauno „Akropolyje“. Nuo 11 iki 16 val. bus skiepijama „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojų „Comirnaty“ vakcinomis. Anot Kraujo centro, Kauno „Akropolyje“ bei sostinės „Panoramoje“ veiks ir kraujo donorystės vietos.

Izraelyje nuo pirmadienio ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze pradėti skiepyti asmenys nuo 60 metų ir sveikatos priežiūros darbuotojai, kilus omikron atmainos sukeltai naujų užsikrėtimo atvejų bangai. Tel Avive esančios Ichilovo ligoninės darbuotojai savo skiepo rikiavosi į eilę, o asmenys nuo 60 metų buvo skiepijami netoliese esančiame didžiausio šalies sveikatos fondo „Clalit“ medicinos centre. Skiepijami asmenys, trečiąją vakcinos dozę gavę mažiausiai prieš keturis mėnesius.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) tęsia vakcinacijos turą didžiausiuose šalies prekybos ir pramogų centruose. Šią savaitę, jau rytoj, sausio 4 d., pasiskiepyti nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima Kauno „Akropolyje“, trečiadienį – Vilniaus „Panoramoje“, o penktadienį – Panevėžio „Babilone“ ir Klaipėdos „Akropolyje“. Čia be išankstinės registracijos pasiskiepyti bus galima „Comirnaty“ vakcinomis suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų bei tą pačią dieną pratęsti galimybių pasą.

Praėjusią parą nustatyti 1208 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą keturi žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 118 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1059 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei nei praėjusią parą, 108 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 5,3 tūkst.

Nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojus naujai galimybių paso tvarkai, kai kurie gyventojai skundžiasi negalintys jo atsinaujinti, kad sistemos stringa ir neveikia. Anot jų, neaišku, kaip dokumentas atsinaujina, kadangi galiojimo data tiek atlikus reikiamą tyrimą, tiek pasiskiepijus sustiprinančiąja doze neprasitęsė. Ekspertai pripažįsta, kad duomenys į sistemas gali įkristi vėliau, prašo kantrybės ir vis atsinaujinti galimybių pasą.

Individualizuota mRNR vėžio vakcina iš „BioNTech“ buvo perkelta į 2 fazės tyrimus, o pacientas iš JAV gavo dozę, tikėdamasis, kad ji padės išvengti trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžio, kurią jis neseniai išgyveno, pasikartojimo. 47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Nuo šios savaitės ir neturintiems galimybių paso yra sudaryta galimybė patekti į kai kuriuos didžiuosius šalies prekybos centrus, kur visi norintys gali pasiskiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Tačiau kai kurie gyventojai į šią galimybę žiūri gana skeptiškai ir teigia nesuprantantys, kodėl būtent tokiu būdu neimunizuotiems asmenims leidžiama prekybos vietose lankytis be galimybių paso, esą šitaip pastarieji gali gudrauti ir bandyti prasmukti apsipirkti.

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.