šiukšlės

Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu. Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc. Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys. Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Šiukšlintojai garsiojo „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą vandenyno dugne užteršė skardinėmis nuo alaus, plastikiniais puodeliais ir net muilo dėžėmis. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, 3 780 metrų gylyje Atlanto vandenyne esančios nuolaužos, likusios po didžiausios istorijoje jūrų nelaimės, sparčiai nerūdija. Iš tiesų, jos greičiausiai išliks nepažeistos dar daugelį dešimtmečių.

Dar ne visi privačių namų gyventojai nusiteikę mokėti už šiukšlių išvežimą – tą rodo reidų metu surinkta informacija ir pamažu gausėjantis sutarčių su vežėjais skaičius. Tikrinimų metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai žiūri, ar visi privačių namų gyventojai turi sudarę sutartis dėl buitinių atliekų tvarkymo. Vasarį tikrinta padėtis penkiolikoje miesto gatvių, ir tokie reidai bus dažniau organizuojami.

Gaisrai kilo dėl sukrautų šiukšlių. Apie pirmą įvykį pranešta apie 19 val. Į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu gautas pranešimas apie tai, kad Tauragėje, Gedimino g. 44, prekybos centro „Senukai“ pastogėje dega sukrautos šiukšlės. Į įvykio vietą išsiųstos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Tauragės AVPK. Apie devintą val. vakaro gaisras buvo lokalizuotas.

Pirmadienį kilo gaisras Saulėtekio studentų bendrabutyje. Buvo uždūminti keli šešiolikaukščio pastato aukštai. Pasirodo, užsidegė šachta, į kurią metamos šiukšlės. Pirminiais duomenimis, nukentėjusių nėra. Teigiama, kad gyventojai evakuoti nebuvo. Įvykio vietoje dirbo ne tik ugniagesiai, bet atvyko ir medikai.

Vilniaus regiono šiukšlių vežėjams padidintas šiukšlių atvežimo į Kazokiškių sąvartyną mokestis, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nors sostinės valdžia tikina, kad gyventojai vadinamojo vartų mokesčio neturėtų pajusti, vežėjai sako priešingai ir skundžia savivaldybę teismui.

Sienojai, valtys ir kitos nuolaužos, kurias nuo Japonijos pakrantės pernai nušlavė cunamis, artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti Havajus. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija skaičiuoja, kad pirmosios cunamio nuolaužos netrukus pasieks mažų atolų, esančių į šiaurės vakarus nuo pagrindinių Havajų salų, pakrantę. Likusios nuolaužos Oregono, Vašingtono valstijos, Aliaskos ir Kanados pakrantes turėtų pasiekti 2014 metais.

Šveicarijos mokslininkai trečiadienį pranešė, kad ketina sukurti Žemės palydovus, kurie rinks kosmose esančias nuolaužas, praneša AP Šveicarijos federalinio technologijų instituto kosmoso centras gamina 11 mln. JAV dolerių vertės tokių palydovų prototipą „CleanSpace One“. Prototipas bus nuskraidintas į kosmosą po 3-5 metų. Pirmosios palydovo užduotys bus pagauti du Šveicarijos palydovus, kurie į kosmosą buvo paleisti 2009 ir 2010 metais.

Įsigaliojus visuotinei atliekų rinkliavai už komunalines atliekas, į  redakciją pateko Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) skaičiavimai, kiek už šiuos metus turėtų suploti savivaldybės administracija, seniūnijos, darželiai, mokyklos bei kitos ugdymo įstaigos. Keturiasdešimt dviem juridiniams vienetams priskaičiuota beveik pusantro šimto tūkstančių litų (143 826,93 Lt). Lyginant su praėjusiais metais, biudžetinėms įstaigoms šiukšlių išvežimas gerokai paplonins biudžetus.

Jei žiūrint „YouTube“ filmukus pernelyg erzina reklamos, žinokite, kad jas nesunku išmesti. Va taip....

Visi savivaldybėse esantys sąvartynai iki šių metų turėjo būti sulyginti su žeme, apsėti žole bei įrengti regioniniai atliekų sąvartynai. Tačiau Panevėžio regiono seniūnijose dar pūpso kalnai šiukšlių. Konkursą sąvartynus rekultivuoti laimėjusi bendrovė skundžiasi esą darbus stabdo per šilta ir lietinga žiema, praneša LTV „Panorama“. Nors Biržų rajono Papilio seniūnijos sąvartynas uždarytas prieš trejus metus, iki šiol čia verčiamos šiukšlės, stūkso kalnai buitinių atliekų.

Pasiklausius lietuvių darbdavių atrodo, kad lietuviai jokiam darbui netikę – atgrubnagiai ir tinginiai. Jie esą neišprusę, dirba atmestinai ir reikalauja daug. Ir apskritai – neatlaiko konkurencijos. Todėl reikalinga įsivežtinė darbo jėga. Štai tokia toji Lietuvos darbdavių dainelė. Ši dainelė paprastai darbo liaudžiai nepatinka, ji pasipusto padus ir patraukia į Jungtinę Karalystę. Čia jų laukia britų darbdavių dainelė.

Buteliai, skardinės, padangų dalys, išsiliejęs tepalas ar net baldai – tai tik keletas dalykų, su kuriais gali tekti susidurti kelyje. Nepriklausomai nuo to, ar jie buvo išmesti tyčia ar tik atsitiktinai, tokie nepageidautini objektai kelia grėsmę – susidūrę su jais vairuotojai gali nesuvaldyti transporto priemonės arba, važiuojant dideliu greičiu, šie daiktai gali iššokti iš po ratų ir pataikyti į kito automobilio priekinį stiklą.

Skaičiuojant nuo Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo www.grynossultys.lt pradžios spalio mėnesį, moksleiviai iš visų Baltijos šalių jau surinko tiek pakuočių, jog jų bendras aukštis pralenkė aukščiausios pasaulio viršukalnės Everesto aukštį (8848 m). Iš viso jau surinkta 108 826 pakuotės. Jų bendras aukštis lygus 22 850, 80 m. Žaidime dalyvauja 18 000 moksleivių iš 600 mokyklų visose trijose Baltijos šalyse.

Visą vasarą ir rudens pradžioje „Utenos alaus“ daryklos vykdyta „Ežerų krašto“ ekologinė programa nepaprasto grožio Utenos, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonus išgelbėjo nuo tūkstančių tonų šiukšlių. Beveik 2 500 kubinių metrų – tiek šiukšlių per keturis mėnesius buvo išvežta iš šešių Ekostotelių – specialių „Utenos alaus“ įkurtų poilsiautojų šiukšlių surinkimo centrų. Ekostotelėms įrengti ir prižiūrėti, tūkstančiams tonų šiukšlių išvežti „Utenos“ aludariai iš viso skyrė beveik 180 000 Lt.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. II-osios sekcijos plotas užims apie 4,4 hektaro. Dėl naujos sekcijos įrengimo Kazokiškėse iškirsta jau 3,4 hektaro miško, kurio vietoje per penkerius metus bus palaidota beveik 1 mln. tonų atliekų. Tačiau šio miško kirtimo galėjo ir nebūti, siekiant apsaugoti gamtą ir bandant priimti palankesnį  sprendimą.

Dukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles. Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.

Vieno Panevėžio daugiabučio namo gyventojai sekmadienio rytą neteko žado kieme pamatę kapą ir ant jo degančias žvakutes. Tik priėję arčiau ir supratę, kad jame nėra numirėlio, žmonės lengviau atsikvėpė. Kaip įžūliems šiukšlintojams įtikinamai pasakyti, kad jie nebedrįstų kelti kojos ne į savo valdas ir jų teršti?  Ilgai klausimo į šį atsakymą ieškojusi J.Basanavičiaus gatvės 52-ojo namo gyventoja 48 metų Violeta Pazniokienė galiausiai nusprendė į nevalas kreiptis labai originaliai.

Kazokiškių sąvartynas veiks toliau – spalio 18-ąją – paskutinę teismo nurodytą dieną – išduotas leidimas. Leidimą išdavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) numatė ir konkrečias užduotis regiono savivaldybėms: mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, vykdyti sąvartyno poveikio stebėseną ir spręsti papildomų kompensacijų gyventojams klausimą.

Po daugiau nei savaitę besitęsiančio šiukšliavežių streiko Atėnuose Graikijos sveikatos tarnyba skambina pavojaus varpais. Anot jos, atliekų kalnai gatvėse tapo „sveikatai pavojinga bomba“. Būtina nedelsiant imtis priemonių. Vyriausybė neatmetė galimybės įpareigoti šiukšliavežius atlikti savo darbą. Vietos valdžios duomenimis, Atėnų ir jo priemiesčių gatvėse susikaupę daugiau kaip 7 tūkst. tonų atliekų. Graikijoje nesiliauja streikai prieš vyriausybės taupymo priemones.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Klaipėdoje iki šiol nerimsta aistros dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Uostamiesčio gyventojai reikalauja, kad kiekvienas gyventojas pats galėtų pasirinkti mokėjimo būdą – nuo būsto ploto ar atliekų kiekio. Tačiau valdininkai permainų nežada, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose prie savivaldybių gyventojai rinkosi paremti antradienį Seime planuojamas svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Panevėžyje vis dar gausu nelegalių šiukšlynų – vienas tokių neseniai buvo išaugęs prie miesto maudyklos Piniavoje. Ji veikė visą vasarą. Kad atvažiuojantiesiems praleisti laisvalaikį būtų patogiau, čia pastatomi ir šiukšlių konteineriai. Tačiau įpusėjus rudeniui tenykščiai gyventojai pradėjo skųstis neapsikenčiantys nelegaliu sąvartynu. Kaip paaiškėjo, antrinių žaliavų konteineriai nuo maudyklos buvo išvežti, o į buitinius nevengta krauti visko, kas papuola.

Milijonų tonų šiukšlių – daugiausia pastatų nuolaužų – utilizavimo problema tapo rimta kliūtimi Japonijos atsigavimui po žemės drebėjimo, pareiškė už šalies atsigavimą atsakingas ministras Goshis Hosono per prefektūrų vadovų pasitarimą. „Nukentėjusiems rajonams šiukšlių utilizavimas – pirmas žingsnis atsigavimo link ir kartu didžiulė kliūtis“, – sakė G. Hosono.

Visuomenėje populiari nuomonė, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes aplaidūs jų surinkėjai galiausiai vis tiek viską suverčia į vieną krūvą. Tačiau pastarieji tvirtina, kad tai netiesa. Taip esą teisinasi tie, kurie neretai stengiasi atsikratyti nereikalingų daiktų „kuo paprasčiau“ – dažniausiai tiesiog išmesdami atokesnėje vietoje.

Medicinos atliekos, atitarnavę buitiniai prietaisai ir paprastos kasdienės šiukšlės... Dėl medicinos atliekų sankaupų šią vasarą Vilniuje ir visoje Lietuvoje net kelis kartus buvo skelbiama ekstremali padėtis. Gyventojai, kurių pašonėje įrengiami sąvartynai, piktinasi tokia kaimynyste.

Civilizacija tai ne tik automobiliai, internetas ir mobilieji telefonai bet ir šiukšlių krūvos. Blogiausia, kad jos vis auga ir auga. Jau prieš šimtmetį su siaubu rašyta apie tuometinį Londoną, kuris skęsta dvokiančiuose atliekose, o Temzė pavadinta didžiausiu Europos nutekamuoju vamzdžiu. Tiesa tokiu pat epitetų buvo sulaukusios ir kitos didžiosios Europos ir Amerikos upės. Susirūpinimas gyvenamosios aplinkos švara didėja.

Tuo metu, kai Šiaulių vicemerė apmokėtuose reklaminiuose straipsniuose fotografuojasi rankiojanti šunelių kakučius, mieste veikiantys viešieji tualetai dvikojams šiauliečiams skendi smarvėje ir žmonių fekalijose. Kalbama, kad viešieji tualetai – tarsi miesto vizitinė kortelė.

Balsas.lt skaitytojas Michailas šalia Pezaičių kaimo pastebėjo gamtos niokojimą. Skaitytojas pamatė, kad miške kažkas įžūliai krauna statybines šiukšles, padangas. Michailo teigimu, miške jau iškrauta keli šimtai padangų, nemažai kitų šiukšlių. Skaitytojo spėjimu, naują šiukšlyną organizavo vietos verslininkai (statybos bendrovė, arba autoservisas). Balsas.

Teatro, kino ir televizijos aktorius Audrius Bružas pasakoja, jog dažnai mėgautis išvykomis į gamtą nepavyksta dėl darbo reikalų. Vis dėlto kartais tokie planai įgyvendinami. Neseniai laiką leidęs Zarasų rajone, kuriame „Utenos alus“, kaip ir kituose ežeringojo  Aukštaitijos krašto kampeliuose, visai vasarai įrengė Ekostotelę – specialų šiukšlių surinkimo centrą, –aktorius teigia pastebėjęs šią ekologinę akciją ir aktyvų įsitraukimą į ją.

Kubai, užpildyti 100 proc.  autentiškomis gatvių šiukšlėmis iš Niujorko,  skamba kaip keista ir ne visai higieniškai patraukli idėja, tačiau niujorkietis menininkas Justin Gignac surado būdą, kaip šiukšles paversti pelninga verslo niša. Tokia idėja, anot „Business Insider“, menininkui kilo eksperimentuojant su pakuočių dizainu. J. Gignac buvo įsitikinęs, kad žmones galima įtikinti pirkti tai, ko niekas niekada nepirktų, jeigu tik tuos daiktus sugebėtum tinkamai supakuoti.

Žinia, kad teks pakloti vienuolika litų per metus už šiukšlių tvarkymą, pakurstė sodininkų aistras. Raginimai sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju ir mokėti už soduose pastatytus konteinerius žmonėms atrodo absurdiški. Tačiau ne visiems. Kai kurie lengviau atsikvėpė: nebeteks buitinių atliekų vežtis į namus.

Šiandien policijos pareigūnams pavyko aptikti negyvą L. Kletzkio, berniuko iš ultra-ortodoksiškos Niujorko žydų bendruomenės, kūną. Liepos 12 dieną Bruklino Boro-Parko rajone, kuriame gyvena daug žydų-ortodoksų, visą naktį vyko devynių metų L. Kletzkio paieškos. Liepos 11 dieną berniukas išėjo namo iš vasaros stovyklos Brukline, motina turėjo jį pasitikti 5 h, tačiau jis nepasirodė.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Nors Panevėžio rajone nebeveikia nė vienas mažasis sąvartynas, tačiau kai kuriems gyventojams ir net įmonėms atrodo kitaip. Šiemet šie sąvartynai turėtų būti sutvarkyti galutinai, tačiau neaišku, ar ilgam – juose šiukšlės ir toliau verčiamos, kaip papuola. Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 sąvartynų. Kai kurie jų jau baigiami tvarkyti, kiti dar laukia savo eilės. Vienas tokių yra Paįstrio kaime.

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) ir „Skubis bio natural“ visus gamtą mylinčius žmones šią vasarą kviečia tapti „Eko skautais“. Pastebėję miške ar pievoje paliktas šiukšles gyventojai skatinami jas surinkti ir sudėti į specialius greitai yrančius ekologiškus šiukšlių maišus. Būti gamtos puoselėtojais gali visi – tereikia savo žygdarbį užfiksuoti vaizdo kamera ar fotoaparatu ir vaizdais pasidalinti internete, o 20 šauniausių „Eko skautų“ bus apdovanoti išmaniaisiais telefonais.

Sniegas apsunkino akciją, kurios tikslas buvo rinkti šiukšles, alpinistų paliktas aukščiausio pasaulio kalno – Everesto – šlaituose.Tai penktadienį žurnalistams pareiškė vedlys veteranas, šerpas Apa, grįžęs į Nepalo sostinę Katmandu. „Sniegas užklojo šiukšles, ir dideliame aukštyje jas buvo sunku rinkti“, – sakė Apa, kuris, kaip ir dauguma šerpų, turi tik vardą.

Italijos kariuomenė buvo nusiųsta atgal į Neapolį, kad padėtų šiam pietų Italijos miestui susitvarkyti su šiukšlių krize, rašo naujienų portalas BBC. Į miestą buvo išsiųsta apie 170 kariškių bei 70 sunkvežimių. Šiuo metu Neapolio gatvėse yra per 2 tūkst. tonų šiukšlių. Nepatenkinti miesto gyventojai jau ne kartą yra bandę padegti atliekų krūvas. Tai jau yra antras kartas nuo 2008 metų, kuomet Italijos kariuomenė yra siunčiama į Neapolį tvarkyti šiukšlių.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Vakar Kauno Nepriklausomybės aikštėje skambėjo neįprastas koncertas, kuriame solistais tapo rūšiavimo konteineriai. Įvairiais garsais ir ovacijomis spalvotieji konteineriai dėkojo kauniečiams už išrūšiuotas ir įmestas šiukšles. Grojančių konteinerių idėją įgyvendino festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ rengėjai, raginantys rūšiuoti linksmai.

Kūrenti laužus miestuose ir miesteliuose draudžiama, bet Ramygalos gimnazijos kieme jie liepsnoja, o mokyklos ūkvedys Juozas Žakevičius nesijaučia prasikaltęs leidęs deginti pernykščius lapus ir medžių šakas.

Po praėjusį savaitgalį praūžusios švarinimosi akcijos „Darom“ kai kur dar teberiogso krūvos šiukšlių, praneša LTV „Šiandien“. Akcijos organizatoriai teigia, kad padedant savivaldybėms iki Velykų tikrai išvešią visas šiukles, o jei jų užsiliktų, prašo pranešti. Mažiausiai 100 tūkst. savanorių į 3,5 tūkst. šiukšlių rinkimo vietų sunešė mažiausiai 3 tūkst. tonų ši ukšlių. Nors per savaitę daugelyje savivaldybių jos išvežtos, kai kuriose, kaip ir pernai, krūvos tebestūkso.

Čigonai Vilniuje elektrą vagia be jokių skrupulų – elektros tinklų darbuotojai retkarčiais atjungia kai kuriuos neteisėtus vartotojus, bet taboro gyventojai vėl prisijungia vos išvažiavus elektrikams, rašo delfi.lt. Tai tęsiasi metų metais, bet niekas nesiima jokių priemonių. Paskaičiuota, kad tabore per tris mėnesius pavagiama apie 200 tūkst. kW elektros energijos. Beje, už šiukšlių išvežimą čigonai irgi nemoka, tačiau jos iš čia vistiek išvežamos. Bet taboras vistiek skendi šiukšlėse.

Praėjusį šeštadienį daugiškiai galėjo stebėti kasmet jau įprastu tampantį reginį. Apie 10 nardymo aistruolių iš nardytojų klubo „Neriam.lt“ buvo pasiryžę švarinti ir ištraukti iš Didžiulio ežero dugno kiek galima daugiau šiukšlių ir atliekų.

3500 akcijos taškų ir tvarkytinų vietų į švarinimosi talkas šeštadienio rytą renkasi savanoriai, pasiryžę apsikuopti savo gyvenamąją aplinką. „Džiugu, kad žmonės surenka tiek šiukšlių, nes jos iš niekur neatsiranda. Kiekvienais metais surenkamų šiukšlių kiekis šiek tiek mažėja, o dalyvaujančių žmonių – daugėja. Tai rodo, kad lietuviai, turbūt, mažiau šiukšlina“, - džiaugėsi akcijos „Darom“ viešųjų ryšių koordinatorius Arnas Stuopelis.

Po Japonijos žemės drebėjimo ir cunamio į vandenyną buvo išplautas milžiniškas kiekis nuolaužų, kurios šiuo metu slenka link JAV Vakarų pakrantės, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo sukeltos bangos nuplovė daugiau kaip 200 tūkst. pastatų. Atvirame vandenyne galima pamatyti plūduriuojančius automobilius, vilkikus, apvirtusius laivus ir net namus. Tačiau kur kas šiurpesnės yra JAV vandenynų tyrinėtojo Curtiso Ebbesmeyerio prognozės.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.