šiukšlės

Planuodami keliones, galvojate apie malonius kelionių įspūdžius, kurie pasiliks po atostogų. Tačiau pasaulyje yra tokių vietų, kurių nenorėtumėte aplankyti ne tik dėl nemalonaus kraštovaizdžio, bet ir dėl to, kad jos yra velniškai kenksmingos sveikatai. 5. Asbesto kasykla Asbestas yra vertinamas dėl jo atsparumo ugniai ir garso absorbavimo ypatybių. Deja jis turi ir neigiamų savybių – tokių, kaip vėžio sukėlimas ir kitos kenkėjiškos ligos.

Po praėjusią savaitę kilusio ginčo, ar gyventojams dabar reikia mokėti rinkliavą už atliekas, Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) atstovai "Vakarų ekspreso" prašymu padėjo tašką šioje istorijoje. Žinia, teismas konstatavo, kad dalis rinkliavos nuostatų prieštarauja įstatymui.

Atrodė, kad po Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) sprendimo dėl vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą debatai bus baigti, tačiau kai kurie politikai ir valdininkai toliau bando interpretuoti situaciją - esą gyventojams mokėti nereikia. Prieš VAT sprendimą nemokėti pinigų, bet juos dėti į stalčių, viešai ragino ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Ją už tai žodžiu įspėjo premjeras.

Mama man dar vaikystėje sakydavo: „Kultūringas žmogus yra tas, kuris nemeta šiukšlės ant žemės ne tik tada, kai visi mato, bet ir tada, kai niekas nemato.“ Prisimenu laikus, kai savaitgaliais važiuodavome į Sovetską bandelių ir net žadą atimdavo pamačius pakeles iš karto pervažiavus per tiltą į Rusijos teritoriją, o grįžus į Lietuvą apimdavo saldaus pasididžiavimo jausmas – pakelės nušienautos, švaru.

Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) gali tekti dar kartą narplioti klausimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. "Vakarų ekspresui" Seimo narė Irena Šiaulienė teigė, jog mūsų miesto Tarybai nesiėmus atitinkamų veiksmų bus prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus daugelio labai lauktą sprendimą dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą principų teisėtumo, viešojoje erdvėje pasirodė daug interpretacijų. Teisininkai bei atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai tvirtina, kad dažnai interpretuotojai sąmoningai akcentus dėlioja ne ten, kur iš tikrųjų reikėtų tai daryti.

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, jog klaipėdiečiams turi būti sudaryta galimybė mokėti už realiai sukauptą atliekų kiekį, ne tik priklausomai nuo to, kokio dydžio bute jie gyvena, keli miestiečiai kreipėsi į uostamiesčio valdžią prašydami grąžinti už atliekų tvarkymą nuo praėjusių metų pradžios sumokėtus pinigus, rašo "Respublika". Tačiau uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Šarūnu Reikalu viešai pareiškė, ...

Įprasta, kad atėjus pavasariui žmonės valosi, tvarkosi namus. Deja, pavasaris pažadina ne tik besitvarkančiuosius, bet ir teršėjus, kurie, iškuopę savo namus, atliekas nuvežę išverčia pakelėse, pamiškėse, paupiuose. Vienas toks niekdarys atliekas – indus nuo dažų, butelius – išmetė netoli kelio į sporto kompleksą „Bastilija“.    Dažniausiai teršėjai pasirenka tokias vietas, kur kas nors numesta, nebaigta tvarkyti. Į šią vietą turbūt atviliojo iškirsti krūmai.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių atliekos tvarkomos ne vieną dešimtmetį, jau susiklosčiusios jų rūšiavimo, antrinio perdirbimo, panaudojimo bei energijos iš atliekų gavimo tradicijos. Lietuvoje šios tradicijos dar tik kuriamos: pirminį atliekų rūšiavimą daugiausia skatina pilietinės iniciatyvos, o pažangios technologijos, padedančios tvarkyti atliekas globaliai, į mūsų šalį ateina pastaraisiais metais. Visoje ES kasmet susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš kurių 200 mln.

Lauželis balkone, garažuose ar šiukšlių konteineriuose atšilus orams – jau ne naujiena. Ugniagesiai gelbėtojai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pranešimų apie degančias šiukšles. Pavasarį kasmet padaugėja gaisrų. Tvarkydami aplinką gyventojai degina šiukšles, iškylautojai nesivargina užgesinti smilkstančio laužo, o iš važiuojančios mašinos išmesta nuorūka uždega sausą pakelės žolę.

Vakar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neskundžiamą sprendimą, kuriuo Klaipėdoje įvesta rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą pripažinta iš dalies neteisėta. Teismo manymu, tam tikri rinkliavos nuostatų punktai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, todėl turės būti keičiami. Miesto Taryba turės pakeisti savo sprendimą taip, kad gyventojams būtų suteikta galimybė mokėti už šiukšlių išvežimą ne tik pagal būsto plotą, o ir pagal deklaruotą šiukšlių kiekį.

Kad perliptų per šiukšles, panevėžiečiams šiemet teks patiems griebti šluotas ir nelaukti Savivaldybės atsiųstų kiemsargių. Lėšas miestui tvarkyti paskirsčiusi Savivaldybė švara besirūpinančiam „Panevėžio specialiam autotransportui“ atseikėjo 3,6 mln. Lt, tai yra milijonu mažiau, nei buvo panaudota pernai. Miesto meras Vitalijus Satkevičius pripažįsta: skurdus iždas kelia baimę, kad Panevėžys gali virsti dideliu šiukšlynu.

Kokiu būdu tvarkyti atliekas Kaune bus pasirinkta tik konsultantams pateikus galimų variantų vertinimą ir išvadas. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas konsultantui, kuris turės išnagrinėti regiono atliekų tvarkymo alternatyvas, pasiūlyti tinkamiausias technologijas. Kauno miesto savivaldybė su kitais Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) dalininkais dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip ateityje bus tvarkomos atliekos.

Kiemai, kuriuose stovi atliekų rūšiavimo konteineriai virsta sąvartynais. Gyventojai skundžiasi nebegalintys ištverti tokios kaimynystės. Atliekų tvarkymo tarnybos kaltę verčia valkatoms. Aplinkinių namų gyventojai, nors tikina patys rūšiuojantys šiukšles, skundžiasi kad valkatos nuolat perkrato antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius ir palieka aplink tikrą šiukšlyną. Pagal savivaldybių nustatytą tvarką, šiukšlių rūšiavimo konteinerius prižiūri juos pastačiusios bendrovės.

Aršius ginčus šeštadienį besitęsiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje sukėlė sprendimo apmokestinti komunalinių atliekų išvežimą ne pagal būste gyvenančių asmenų skaičių, bet pagal jo plotą svarstymas. Socialdemokratai ryžtingai priešinosi, jų žodžiais tariant, neteisybei, dėl kurios apie 70 tūkst. Kaune gyvenančių pensininkų bus priversti mokėti už atliekų išvežimą daugiau nei mokėjo iki šiol.

Alytiškis nutarė kovoti už savo teises. Jį papiktino sąskaita už šiukšlių išvežimą iš negyvenamos sodybos. „Mirus tėvams 1996-aisiais paveldėjau senovinius tėviškės namus Cibiliekų kaime, Krokialaukio seniūnijoje. Jau keturiolika metų ten niekas negyvena, vienkiemyje retkarčiais apsilankau aš. Pernai spalio mėnesį kieme radau numestą Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitą, pagal kurią turėjau sumokėti 51 lito mokestį už visą ketvirtį vežtas seno vienkiemio šiukšles.

"Teršėjas moka" - tokiu principu turėtų vadovautis mokesčius už šiukšlių iš gyventojų ir įmonių išvežimą nustatantys valdininkai, tačiau šiuo metu ir gyventojai ir įmonės moka rinkliavą. Nustatytas konkretus dydis, ir niekam nebeįdomu, ar tu ką nors išmeti į šiukšlių dėžę, ar - ne. Rinkliavos administratoriai tvirtina tokiu būdu sukontroliavę gyventojus, tačiau teisininkai ragina gyventojus reikalauti pakeisti tvarką ir mokėti už kiekį, o ne nuo "galvos" ar įmonės dydžio.

Naujoji atliekų surinkimo tvarka ne vienam Kupiškio rajono gyventojui jau kvepia reketu. Turime vienintelį būdą susitvarkyti savo šiukšles ir kitų ieškoti - neverta, nes tai padaryti bandęs alizavietis Virginijus Bickus liko it musę kandęs. Vyriškis paskaičiavo, kad be komunalininkų pagalbos savo buities atliekas į regioninį Panevėžio sąvartyną ji nusivežtų pigiau. Tačiau tokiam alizaviečio sumanymui rajono valdžia nepritarė.

Amerikietis Danas Phillipsas turi labai praktišką hobį – jis stato namus iš šiukšlių. Na gerai, kad skambėtų geriau, pavadinkime jas atliekomis, tačiau, kaip besuktume, 80 proc. tokių namų statybai būtinų statybinių medžiagų jis randa sąvartynuose. Per 12 metų Danas Hantsvilio mieste (Teksaso valstija) jis jau pastatė 12 tokių namų nepasiturintiems. Pasižiūrėkite.

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, daugelis miesto šeimų nupuoš Kalėdų eglutes. Panevėžio miesto savivaldybė prašo gyventojų gražiai atsisveikinti su namus puošusiomis žaliaskarėmis. Miesto ūkio skyrius informuoja, kad eglutes galima palikti visų bendrojo lavinimo mokyklų teritorijose, prie konteinerių, ar prie daugiabučių, privačių gyvenamųjų namų esančiose konteinerių aikštelėse.

Elektros energiją iš marijampolietiškų šiukšlių ketina gaminti klaipėdiečiai. Marijampolės savivaldybės administracija sulaukė Klaipėdos uždarosios akcinės bendrovės „Naftos grupė“ pasiūlymo statyti naują komunalinių atliekų utilizavimo įmonę šalia regiono sąvartyno. Klaipėdiečiai žada naujai įmonei statyti skirti per 110 milijonų litų. Investicijos gali padvigubėti, jeigu šioje įmonėje būtų susitarta utilizuoti ir Alytaus regiono komunalines atliekas.

Šiukšlių kalnai šalia vandens telkinių šiurpina aplinkinius žmones. Kas galėtų sustabdyti šiukšlintojus - baudos ar vietinės rinkliavos mokestis? Širvėnos pakrantės priklauso ne tik žvejams Biržų medžiotojų ir žvejų draugija (MŽD), iš rajono savivaldybės nuomojanti Širvėnos ežerą, rūpinasi ir jo pakrančių švara. Tačiau žvejai mėgėjai į kvietimus dalyvauti pakrančių švarinimo akcijose atsiliepti neskuba - juos žeidžia kitų miesto gyventojų atsainus požiūris į tvarką savame mieste.