šiukšlės

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Lietuva šiukšlyne“. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. Valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Vyriausybės sprendimu, per penkerius metus savivaldybėms nupirkta beveik 20 tūkst.

Praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio tonų Panevėžio miesto ir rajono gyventojų išrūšiuotų antrinių žaliavų ne atgulė sąvartyne, bet iškeliavo į perdirbimo įmones ir bus panaudotos antrąkart. Miesto Savivaldybei siūloma įgyvendinti bandomąjį pakuočių atliekų tvarkymo projektą. Vakar jį aptarė Tarybos kolegija, o galutinį žodį tars visa Taryba.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Neapolyję tęsiasi neramumai dėl vadinamosios „šiukšlių“ krizės, miesto gatvėse susikaupus 2200 tonų atliekų, rašo „travel.ru“. Įniršę neapoliečiai gatvėse rengia protestus, mat pirmadienį suėjo terminas, iki kurio gatvės turėjo būti išvalytos. Dar spalio 22-ąją premjeras Silvio Berlusconis pažadėjo, jog tas bus padaryta per 10 dienų. Vien praėjusią naktį gaisrininkai užgesino 40 gaisrų, kilusių padegus gatvėse susikaupusias šiukšlių krūvas.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Neapolio priemiestyje naujo sąvartyno įrengimo priešininkai per susirėmimą su policija sužeidė penkis pareigūnus, informuoja naujienų agentūra AFP. Incidentas įvyko nedideliame Tercinjė miestelyje. Protesto akcijos prieš naujo sąvartyno įrengimą dalyviai policijos pareigūnus apmėtė akmenimis ir fejerverkais. Penki policijos pareigūnai patyrė lengvų traumų. Po incidento pareigūnai įniršusią minią išvaikė ašarinėmis dujomis.

„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.

Vilniaus ir Kauno bendruomenės atstovai ketvirtadienį piketavo prie prezidentūros, reikalaudami šalies vadovės neleisti sostinėje statyti didžiulio pajėgumo atliekų deginimo gamyklos ir dar kartą paaiškinti Seimui ir Vyriausybei, jog Europos Sąjungos lėšos turėtų būti panaudotos ne atliekų deginimui, o jų perdirbimui.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.

Penktadienio vakarą Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) žiūrovai dalyvavo eksperimente, kurį įkvėpė vienas daugiausiai palankių atsiliepimų sulaukusių festivalio filmų – „Sąvartynas“ („Waste land“). Jis pasakoja apie originaliais sumanymais išgarsėjusį šiuolaikinį brazilų menininką Vik Muniz, kuris „Gramašu sodais“ vadinamame didžiausiame pasaulio sąvartyne fotografuoja dirbančius atliekų surinkėjus, vėliau leidžia jiems patiems iš šiukšlių sukurti savo fotografinius atvaizdus.

STT užčiuptas galimo sukčiavimo atliekomis siūlas – tik žiedeliai prieš tai, kas vyko pastaruosius dvejus metus Šiauliuose. Šiauliečiai nė nežino, kad už atliekų vežimą yra skolingi bemaž du milijonus litų ir yra tik dvi išeitys: pinigus sumokėti iš kiauro miesto biudžeto arba didinti atliekų surinkimo kainą. Tokia kaina prieš porą metų pradėto žaidimo, nuo kurio padvelkė ir politinis tvaikas.

Iš pradžių tik valdininkų kabinetuose dėl galimybės kontroliuoti šiukšlių lėšas vykusi kova neseniai persikėlė į Šiaulių rajono gyventojų kiemus. Privačiose valdose pradėta stumdyti šiukšlių konteinerius. Šiaulių rajono savivaldybė nusprendė iš rinkos pašalinti šiauliškę „Specializuoto transporto“ įmonę, o atliekas vežti be konkurso patikėjo Savivaldybės įmonei Kuršėnų komunaliniam ūkiui.

Šiau­lių re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne Aukštrakiuose pa­sta­čius me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nį, at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­na žmo­gui per me­tus gali šok­telti nuo da­bar mo­ka­mų 56 li­tų mies­te ar 60 li­tų ap­skri­ties ra­jo­nuo­se iki 83 li­tų. Tai numato Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos už dalininkų nugaros priimtas sprendimas.

Už ES paramą pastatytą  atliekų perdirbimo gamyklą ketinama perduoti į privačias rankas. Nors Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos galimybių studija dar tik rengiama, prasideda varžytinės, kas valdys perspektyvią rinką. Statys perdirbimo gamyklą Galimybių studijoje, kurią svarsto Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro valdyba, numatoma galimybė prie Aukštrakių sąvartyno statyti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą.

Šią vasarą Palangą pamėgę koncertų ir kitokių renginių organizatoriai papildė savivaldybės kišenę. Po renginių kurorte likdavo kalnai šiukšlių, už kurių išvežimą į sąvartyną miestas moka iš biudžeto lėšų, rašo "Lietuvos rytas". Taip yra dėl to, kad Palangos savivaldybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos, kuri atliekų surinkimo rinkliavą leistų taikyti ir masiniams renginiams.

Nepakęsdami sklindančios smarvės, kaimyninių Vilniaus rajonų, kurių pašonėje įkurtas aplinką teršiantis Kazokiškių sąvartynas, ragina aukščiausias šalies institucijas pradėti spręsti sostinės komunalinių atliekų utilizavimo klausimą ir mažinti taršą Lietuvos sąvartynuose.

Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia šalių, kurios sutinka priimti kitur nepageidaujamų produktų/atliekų/asmenų, sąrašą. Rusija Rusijos ministras pirmininkas turi ambicingų planų Rusijos branduolinės energetikos sektoriui ir jie apima daug daugiau sričių nei tik jo siekis tapti pasauliniu tiekėju šalims, kurios negali pačios sodrinti urano. 2001 m. tuometinis prezidentas V. Putinas pasirašė įstatymų paketą, kuris atvėrė duris radioaktyvių atliekų perdirbimui ir saugojimui.

Pinigai, surenkami kaip mokestis už šiukšlių išpylimą sąvartynuose, turėtų padėti žmonėms įkurti savo daržus, teigia Vietos savivaldos asociacija. Jos atstovai pageidauja, kad dalis šio mokesčio lėšų atitektų Anglijos ir Velso savivaldybėms, kurios savo ruožtu kurtų daržus nenaudojamos žemės plotuose. BBC teigimu, pastaraisiais metais buvo jaučiamas augantis daržų poreikis. Vietos savivaldos asociacijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų išnyko apie 200 tūkstančių privačių daržų.

Didžiausios pasaulio užtvankos tikslas – tiekti ekologišką energiją milijonams žmonių. Bet Kinijos Trijų tarpeklių užtvankai kelia pavojų didelės plaukiojančios šiukšlių salos, kurias po smarkaus lietaus ir potvynio atplukdė Jangdzės upė, praneša mailonline.co.uk. Atliekos ir nuolaužos užkimšo upę ir blokuoja hidroelektrinės užtvanką, kurią pastatyti kainavo 25 mlrd. USD ir daugiau kaip 100 gyvybių. Vietomis šiukšlės susigrūdusios taip tankiai , kad žmogus gali ant jų stovėti.

„Kare kaip kare, o Biržuose kaip Biržuose", - sako kraštietis, žydinčiose priemiesčio pievose, aeroklubo teritorijoje ir šalia jos išvydęs statybinių atliekų kalnus. Iš čia pat esančio aerodromo pakilęs galėtum gėrėtis cementinių blokų, asfalto nuolaužų viršukalnėmis, apdengtomis grunto ir dulkių mišiniu.

Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių. Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų.

Lenkijos Centrinė kalėjimų tarnybos vadovybė ir Valstybinės miškininkystės ūkis pasirašė susitarimą, pagal kurį numatoma, kad galiniai valys prišiukšlintus miškus. „Be to, kad valys miškus, kaliniai sieks užkirsti kelią miškų gaisrams“ - teigia valstybinio miškų ūkio direktorius Marianas Piganas. Kasmet Lenkijos miškų valymui iš valstybės biudžeto būdavo išleidžiama apie 20 mln. zlotų (beveik 5 mln.

Italijos sostinėje Romoje aktyvistai pastatė laikiną viešbutį. Pagrindine statybos medžiaga tapo šiukšlės. Taip aktyvistai teigia siekiantys atkreipti dėmesį į paplūdimių užterštumą. Viešbutis „Save the Beach Hotel („Išgelbėkite paplūdimį“), yra papuoštas iš viso pasaulio paplūdimių atvežtomis šiukšlėmis. Viešbutyje yra 5 kambariai ir priimamasi. Statyboms buvo panaudota 12 tonų šiukšlių: žaislų, skardinių, automobilių išmetamųjų vamzdžių ir pan.

Vakar uostamiesčio Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija "ant kilimėlio" iškvietė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovus, kurie informavo apie bendrovės planus bei finansinę situaciją. Paaiškėjo, kad 2008 m. iš gyventojų už atliekų išvežimą ir tvarkymą buvo surinkta 7,65 mln. litų, o pernai - 17,6 mln. litų. 2009-aisiais įmonės pelnas siekė 168 tūkst.litų KRATC atstovų teigimu, šiuo metu rinkliavą moka 87 proc. klaipėdiečių. Pernai dėl nemokių vartotojų nesurinkta 2,4 mln.

Vilniuje vyksta stebuklai. Miesto valdžia rado atliekamų pinigų. Jie bus atiduoti "Fluxus" kolekcijos pardavėjams. Tiesa, atlyginimų už žiemą negavę kiemsargiai ir toliau kremta sužiedėjusią duoną. Mat jiems nesumokėtus atlyginimus už atliktą darbą žadama grąžinti kada nors. Šelps tik milijonierius Vilniaus valdžia džiaugiasi - susitarta dėl skolos mokėjimo Majos Stendal galerijai, kuriai atstovauja Lietuvos išeivis Jonas Mekas. Už "Fluxus" kolekciją, kuri buvo pirkta už 13 mln.

Startrash.lt pasiekė ypatingai skandalingąs gandas, kad "kelių ereliu" tituliojamas blondinės Ingos Paksaitės vyrelis Aivaras Stumbras neva vėl sėdo už automobilio vairo! Kaip žinia, teismas už daugybinius kelių eismo taisyklių pažeidimus net trims mėnesiams iš bernužėlio atėmė vairuotojo pažymėjimą. Tačiau šįkart svarbiausia ne “kelių erelio" vairavimai, o... Šiukšlės! “Turiu Jums gandą-faktą, kurį mačiau savo akimis.

Pasak patarlės, kiekviename kaime – savas kvailys. Galima sakyti, kad kiekviename mieste – savas šiukšlių kaupimo maniakas. Kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms taip pasimaišo galvoje, jog jie ima į namus maniakiškai tempti visas kelyje pasipainiojusias šiukšles. Vienas toks Radviliškio atmatų konteinerių maniakas sukėlė gaisrą, supleškino namus. Smarve ir žiurkėmis besiskundžiantys kaimynai sužinojo, kad įstatymų leidėjai pasirūpinę kankinamais šunimis, bet ne žmonėmis.

Planuodami keliones, galvojate apie malonius kelionių įspūdžius, kurie pasiliks po atostogų. Tačiau pasaulyje yra tokių vietų, kurių nenorėtumėte aplankyti ne tik dėl nemalonaus kraštovaizdžio, bet ir dėl to, kad jos yra velniškai kenksmingos sveikatai. 5. Asbesto kasykla Asbestas yra vertinamas dėl jo atsparumo ugniai ir garso absorbavimo ypatybių. Deja jis turi ir neigiamų savybių – tokių, kaip vėžio sukėlimas ir kitos kenkėjiškos ligos.

Po praėjusią savaitę kilusio ginčo, ar gyventojams dabar reikia mokėti rinkliavą už atliekas, Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) atstovai "Vakarų ekspreso" prašymu padėjo tašką šioje istorijoje. Žinia, teismas konstatavo, kad dalis rinkliavos nuostatų prieštarauja įstatymui.

Atrodė, kad po Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) sprendimo dėl vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą debatai bus baigti, tačiau kai kurie politikai ir valdininkai toliau bando interpretuoti situaciją - esą gyventojams mokėti nereikia. Prieš VAT sprendimą nemokėti pinigų, bet juos dėti į stalčių, viešai ragino ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Ją už tai žodžiu įspėjo premjeras.

Mama man dar vaikystėje sakydavo: „Kultūringas žmogus yra tas, kuris nemeta šiukšlės ant žemės ne tik tada, kai visi mato, bet ir tada, kai niekas nemato.“ Prisimenu laikus, kai savaitgaliais važiuodavome į Sovetską bandelių ir net žadą atimdavo pamačius pakeles iš karto pervažiavus per tiltą į Rusijos teritoriją, o grįžus į Lietuvą apimdavo saldaus pasididžiavimo jausmas – pakelės nušienautos, švaru.

Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) gali tekti dar kartą narplioti klausimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. "Vakarų ekspresui" Seimo narė Irena Šiaulienė teigė, jog mūsų miesto Tarybai nesiėmus atitinkamų veiksmų bus prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus daugelio labai lauktą sprendimą dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą principų teisėtumo, viešojoje erdvėje pasirodė daug interpretacijų. Teisininkai bei atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai tvirtina, kad dažnai interpretuotojai sąmoningai akcentus dėlioja ne ten, kur iš tikrųjų reikėtų tai daryti.

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, jog klaipėdiečiams turi būti sudaryta galimybė mokėti už realiai sukauptą atliekų kiekį, ne tik priklausomai nuo to, kokio dydžio bute jie gyvena, keli miestiečiai kreipėsi į uostamiesčio valdžią prašydami grąžinti už atliekų tvarkymą nuo praėjusių metų pradžios sumokėtus pinigus, rašo "Respublika". Tačiau uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Šarūnu Reikalu viešai pareiškė, ...

Įprasta, kad atėjus pavasariui žmonės valosi, tvarkosi namus. Deja, pavasaris pažadina ne tik besitvarkančiuosius, bet ir teršėjus, kurie, iškuopę savo namus, atliekas nuvežę išverčia pakelėse, pamiškėse, paupiuose. Vienas toks niekdarys atliekas – indus nuo dažų, butelius – išmetė netoli kelio į sporto kompleksą „Bastilija“.    Dažniausiai teršėjai pasirenka tokias vietas, kur kas nors numesta, nebaigta tvarkyti. Į šią vietą turbūt atviliojo iškirsti krūmai.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių atliekos tvarkomos ne vieną dešimtmetį, jau susiklosčiusios jų rūšiavimo, antrinio perdirbimo, panaudojimo bei energijos iš atliekų gavimo tradicijos. Lietuvoje šios tradicijos dar tik kuriamos: pirminį atliekų rūšiavimą daugiausia skatina pilietinės iniciatyvos, o pažangios technologijos, padedančios tvarkyti atliekas globaliai, į mūsų šalį ateina pastaraisiais metais. Visoje ES kasmet susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš kurių 200 mln.

Lauželis balkone, garažuose ar šiukšlių konteineriuose atšilus orams – jau ne naujiena. Ugniagesiai gelbėtojai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pranešimų apie degančias šiukšles. Pavasarį kasmet padaugėja gaisrų. Tvarkydami aplinką gyventojai degina šiukšles, iškylautojai nesivargina užgesinti smilkstančio laužo, o iš važiuojančios mašinos išmesta nuorūka uždega sausą pakelės žolę.

Vakar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neskundžiamą sprendimą, kuriuo Klaipėdoje įvesta rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą pripažinta iš dalies neteisėta. Teismo manymu, tam tikri rinkliavos nuostatų punktai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, todėl turės būti keičiami. Miesto Taryba turės pakeisti savo sprendimą taip, kad gyventojams būtų suteikta galimybė mokėti už šiukšlių išvežimą ne tik pagal būsto plotą, o ir pagal deklaruotą šiukšlių kiekį.

Kad perliptų per šiukšles, panevėžiečiams šiemet teks patiems griebti šluotas ir nelaukti Savivaldybės atsiųstų kiemsargių. Lėšas miestui tvarkyti paskirsčiusi Savivaldybė švara besirūpinančiam „Panevėžio specialiam autotransportui“ atseikėjo 3,6 mln. Lt, tai yra milijonu mažiau, nei buvo panaudota pernai. Miesto meras Vitalijus Satkevičius pripažįsta: skurdus iždas kelia baimę, kad Panevėžys gali virsti dideliu šiukšlynu.

Kokiu būdu tvarkyti atliekas Kaune bus pasirinkta tik konsultantams pateikus galimų variantų vertinimą ir išvadas. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas konsultantui, kuris turės išnagrinėti regiono atliekų tvarkymo alternatyvas, pasiūlyti tinkamiausias technologijas. Kauno miesto savivaldybė su kitais Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) dalininkais dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip ateityje bus tvarkomos atliekos.

Kiemai, kuriuose stovi atliekų rūšiavimo konteineriai virsta sąvartynais. Gyventojai skundžiasi nebegalintys ištverti tokios kaimynystės. Atliekų tvarkymo tarnybos kaltę verčia valkatoms. Aplinkinių namų gyventojai, nors tikina patys rūšiuojantys šiukšles, skundžiasi kad valkatos nuolat perkrato antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius ir palieka aplink tikrą šiukšlyną. Pagal savivaldybių nustatytą tvarką, šiukšlių rūšiavimo konteinerius prižiūri juos pastačiusios bendrovės.

Aršius ginčus šeštadienį besitęsiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje sukėlė sprendimo apmokestinti komunalinių atliekų išvežimą ne pagal būste gyvenančių asmenų skaičių, bet pagal jo plotą svarstymas. Socialdemokratai ryžtingai priešinosi, jų žodžiais tariant, neteisybei, dėl kurios apie 70 tūkst. Kaune gyvenančių pensininkų bus priversti mokėti už atliekų išvežimą daugiau nei mokėjo iki šiol.

Alytiškis nutarė kovoti už savo teises. Jį papiktino sąskaita už šiukšlių išvežimą iš negyvenamos sodybos. „Mirus tėvams 1996-aisiais paveldėjau senovinius tėviškės namus Cibiliekų kaime, Krokialaukio seniūnijoje. Jau keturiolika metų ten niekas negyvena, vienkiemyje retkarčiais apsilankau aš. Pernai spalio mėnesį kieme radau numestą Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitą, pagal kurią turėjau sumokėti 51 lito mokestį už visą ketvirtį vežtas seno vienkiemio šiukšles.

"Teršėjas moka" - tokiu principu turėtų vadovautis mokesčius už šiukšlių iš gyventojų ir įmonių išvežimą nustatantys valdininkai, tačiau šiuo metu ir gyventojai ir įmonės moka rinkliavą. Nustatytas konkretus dydis, ir niekam nebeįdomu, ar tu ką nors išmeti į šiukšlių dėžę, ar - ne. Rinkliavos administratoriai tvirtina tokiu būdu sukontroliavę gyventojus, tačiau teisininkai ragina gyventojus reikalauti pakeisti tvarką ir mokėti už kiekį, o ne nuo "galvos" ar įmonės dydžio.

Naujoji atliekų surinkimo tvarka ne vienam Kupiškio rajono gyventojui jau kvepia reketu. Turime vienintelį būdą susitvarkyti savo šiukšles ir kitų ieškoti - neverta, nes tai padaryti bandęs alizavietis Virginijus Bickus liko it musę kandęs. Vyriškis paskaičiavo, kad be komunalininkų pagalbos savo buities atliekas į regioninį Panevėžio sąvartyną ji nusivežtų pigiau. Tačiau tokiam alizaviečio sumanymui rajono valdžia nepritarė.

Amerikietis Danas Phillipsas turi labai praktišką hobį – jis stato namus iš šiukšlių. Na gerai, kad skambėtų geriau, pavadinkime jas atliekomis, tačiau, kaip besuktume, 80 proc. tokių namų statybai būtinų statybinių medžiagų jis randa sąvartynuose. Per 12 metų Danas Hantsvilio mieste (Teksaso valstija) jis jau pastatė 12 tokių namų nepasiturintiems. Pasižiūrėkite.

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, daugelis miesto šeimų nupuoš Kalėdų eglutes. Panevėžio miesto savivaldybė prašo gyventojų gražiai atsisveikinti su namus puošusiomis žaliaskarėmis. Miesto ūkio skyrius informuoja, kad eglutes galima palikti visų bendrojo lavinimo mokyklų teritorijose, prie konteinerių, ar prie daugiabučių, privačių gyvenamųjų namų esančiose konteinerių aikštelėse.