širdies ligos

Kad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Augalinės kilmės riebalų vartojimas vietoj gyvulinės kilmės riebalų (pavyzdžiui, sviestas) nesumažina širdies ligų rizikos. Tokios išvados paskelbtos remiantis nauju moksliniu tyrimu, metančiu iššūkį oficialioms šiuolaikinių dietų gairėms, kurios rekomenduoja savo mitybos racione atsisakyti sočiųjų riebalų.

Daugiau „gerojo“ (didelio tankio) cholesterolio ir mažiau „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio – sveikesnė širdis. Bet šioje praktikoje yra ir išimčių. Ankstyvoji kraujotakos ligų diagnostika tapo efektyvesnė pradėjus naudoti išplėstinį cholesterolio tyrimą - lipidogramą. Ji atliekama paimant kraują iš venos ir parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir kitų kraujo riebalų – trigliceridų koncentraciją.

Įprasta manyti, kad širdies ir kraujagyslių susirgimai – tai dažniausiai vyrų ligos. Tačiau ir moterys serga hipertonija, aritmija, stenokardija. Be to, jos pripranta prie padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ydos ir vėžio (dabar dar ir AIDS) bijo daug labiau. Remdamiesi statistika, galime sakyti, jog baisiausias moterims pieno liaukų vėžys buvo 1-os iš 28-ių mirčių kaltininkas, o širdies susirgimai – 1-os iš 2-jų.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligas sukelia pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis, bet pravartu susirūpinti ir, rodos, nežymiais veiksniais, dėl kurių dar labiau paūmėja minėtosios ligos. Nepastebimas stresas Stresas, kurio net patys nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiški psichologinė perkrova, mano Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

„Niekas be širdies nefunkcionuoja“, – teigia gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Vytė Valerija Maneikienė. Gegužės 7-ąją, Širdies nepakankamumo dieną, Vilniuje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistė nori atkreipti dėmesį į šią sudėtingą lėtinę būseną, kuri linkusi progresuoti ir kuri reikalauja nuolatinio gydymo, medikų priežiūros bei vaistų režimo.

Paskutiniai Sveikatos ministerijos duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius penkerius metus sergančiųjų su kraujospūdžiu susijusiomis ligomis skaičius nuolat augo. Šiandien skaičiuojama, kad daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų susiduria su kraujospūdžio problemomis. Hipertenzija – tai didelė visuomenės sveikatos bėda, lemianti daugybę kitų rimtų susirgimų ir pasireiškianti vis jaunesniame amžiuje.

Penktadienį vakare Alytuje mirė širdies ligomis sirgęs vyras. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad penktadienį 21.21 val. gautas Alytaus greitosios medicinos pagalbos pareigūnų iškvietimas. Nuvykus nurodytu adresu buvo gaivinamas 1962 metais gimęs vyras. Širdies ligomis sirgęs vyras mirė. Išorinių kūno sužalojimų nepastebėta.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė lietuvių mirštamumo priežastis. Negana to, pagal sergamumą šiomis ligomis pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog šią liūdną statistiką būtų galima pakeisti, jei suvartotume daugiau kalio. Maždaug pusė Lietuvoje įvykstančių mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo metu visame pasaulyje tokios ligos vidutiniškai nulemia tik beveik 30 proc. mirčių.

Kardiologai tvirtina, kad daugumai netekčių būtų galima užkirsti kelią, jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi, ir tai galima daryti nemokamai. Tačiau, pavyzdžiui, jau dešimtmetį veikiančia nemokama prevencine kardiologine programa pasinaudojo mažiau nei pusė potencialių ligonių. Dauguma esą neturi laiko arba apie tokią galimybę tiesiog nežino, tačiau medikai tvirtina, kad žmonės tiesiog tingi rūpintis savo sveikata ir laukia tol, kol padėti jau nebeįmanoma.

Informacijos apie teisingą burnos higieną, rodos, yra apstu, tačiau lietuvių dantų ligų rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Ypač dažnai registruojami vaikų susirgimai. Tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusės vaikų iki trejų metų dantys yra pažeisti ėduonies. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tik 4-5 procentai Lietuvos vaikų iki šešerių metų turi ėduonies nepažeistus dantis. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse daugiau kaip pusė šalies vaikų dantys visiškai sveiki.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulinio lygio kardiologai Vilniuje tarėsi, ką daryti, kad pagerėtų sergančiųjų širdies ligomis gydymas ir priežiūra. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti susirgimą, naudojant pažangius, bet ne per brangius metodus. Taip pat siekiant, kad pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, siūloma steigti 15 specializuotų širdies nepakankamumo ir aritmijos priežiūros kabinetų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas.

JAV mokslininkai nustatė, kad depresija jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims kelia dvigubai didesnį priešlaikinės mirties pavojų, nei šia liga nesergančioms jų bendraamžėms. Emorio universiteto (Atlanta) tyrėjų teigimu, iki 55 metų amžiaus grupės moterys yra labiau linkusios į depresiją, ir tai gali būti vienas iš paslėptų rizikos faktorių, padedantis paaiškinti, kodėl moterys po širdies priepuolių miršta „neproporcingai“ dažniau, nei vyrai.

1942-aisiais žmonės vidutiniškai miegodavo po 8 valandas, o štai dabar šis vidurkis nukrito iki 6,8 valandos. Gydytojai rekomenduoja miegui skirti nuo 7 iki 9 valandų. Beveik 40 % amerikiečių miega mažiau nei 7 valandas, apie 70 milijonų Amerikos gyventojų turi miego sutrikimų. Visi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, tačiau dažnai nepastebime, kiek dalykų pakrypsta į blogąją pusę, jei miegui skiriate nepakankamai laiko.

O kiek cukraus yra per daug? Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau rekomendavo, kad iš cukraus gautos kalorijos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 % per dieną suvartojamų kalorijų. Dabar šį kiekį siūloma sumažinti iki 5 %. Sveikam suaugusiam žmogui tai sudarytų maždaug 25 g arba 6 šaukštelius cukraus (palyginimui, vienoje skardinėje kokakolos yra 39 g cukraus). Žinoma, šaukštelis cukraus kavos puodeliui ar porcija ledų tikrai jūsų nenužudys – viskas turėtų būti su saiku.

Nepaisydama pavojaus sveikatai Brittoni iš Toledo (Ohajas) niekaip negali atsisakyti savo silpnybės – valgyti akių šešėlius, rašo metro.co.uk. Kaip sako 22-ejų mergina, tai lyg savęs nuspalvinimas mėgstama spalva iš vidaus. Šio delikateso moteris kasdien suvartoja apie 15 vienetų ir labiausiai mėgsta pilką, baltą ir rudą spalvas. Kaip teigia Brittani, nuo tada, kai ši silpnybė pasireiškė, ji jau suvalgė apie 10 tūkst. šešėlių pakuočių.

Spalio 29-ąją pasaulis mini Pasaulinę insulto dieną. Insultas kyla sutrikus kraujotakai, o šią dažnai sutrikdo širdies ligos. Deja, apie jų grėsmę labiausiai įspėjami vyrai, mat plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad širdies ligos daugiausiai kankina juos. Tuo tarpu dauguma moterų klaidingai mano, kad didesnę grėsmę jų sveikatai kelia vėžys.

Pernai Lietuvoje buvo užregistruota apie 9 tūkstančiai miokardo infarkto atvejų – vidutiniškai beveik po 25 per dieną. Nors miokardo infarktas yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, jai vis dar skiriame pernelyg mažai dėmesio, o savo sveikata labiau susirūpiname tik po liūdnų plačiai nuskambančių istorijų (pvz.

Reguliariai vartojant į vitaminus panašią veikliąją medžiagą kofermentą Q10, sunkiomis širdies ligomis sergančiųjų pacientų mirštamumas sumažėjo perpus, rodo tarptautinio tyrimo rezultatai. Mokslininkai taip pat nustatė, kad kofermentą Q10 (KoQ10) vartojusieji širdies ligoniai žymiai rečiau buvo guldomi į ligoninę. Maždaug 14 proc. šį papildą vartojusių pacientų patyrė žymų širdies ir kraujagyslių sutrikimą, dėl kurio turėjo gultis į ligoninę, palyginti su 25 proc.

Ko gero, daugelis dar gerai prisimename 2003-iųjų vasarą, kai Europą kelias savaites kamavo daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis. Tuomet, skirtingais duomenimis, visoje Europoje nuo širdies smūgių ir dehidratacijos mirė 20–35 tūkstančiai žmonių. Iš jų 14–15 tūkst. – Prancūzijoje. Karščio banga Europą kamavo ir 2006-aisiais. Tiesa, tuomet aukų buvo gerokai mažiau. Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologai fiksuoja vis naujus visų laikų temperatūros rekordus.

Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.

Trečiadienio vakarą prekybos centre „Panorama“ jau antrus metus vyko Lietuvos širdies asociacijos inicijuojamas nuotaikingas, švietėjiškas, trykštantis energija renginys moterims „Kardio Zumba“. Idėją palaikė į vakarą atvykusios ir žinomos moterys – skrybėlaičių dizainerė Anna Mois ir aktorė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė.

Japonijos mokslininkai nustatė, kad plinkantys vyrai dažniau serga širdies ligomis, praneša BBC. Ištyrę beveik 37 tūkst. žmonių mokslininkai nustatė, kad plinkantys vyrai 32 proc. dažniau suserga vainikinių širdies arterijų ligomis. Tyrimo rezultatai skelbiami interneto žurnale „BMJ Open“. Tačiau tyrėjai teigia, kad su plikimu susijusi rizika yra žymiai mažesnė nei su rūkymu ir nutukimu. Gydytojai pabrėžia, kad vyrai turėtų rūpintis savo juosmens apimtimi, o ne plaukų augimo linija.

Širdies ir kraujagyslių ligas įprasta laikyti vyrų problema. Tačiau moterims jų grėsmė – ne ką mažesnė. Ją sumažinti galima tik pakeitus kai kuriuos įpročius. Dažniausia moterų liga Statistika negailestinga – širdies ir kraujagyslių ligomis suserga viena iš dviejų vyresnių nei 50 metų moterų. „Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos pradeda vystytis sulaukus brandesnio amžiaus ir prasidėjus menopauzei.

Vos vienos lėkštės viso grūdo košės pakanka, kad užkirstume kelią chroniškoms ligoms. Viso grūdo produktai buvo nepelnytai užmiršti,įsitikinę mokslininkai,tyrinėjantys oksidantus.Jų manymu,viena porcija košės padeda išvengti diabeto ir širdies ligų, praneša ABC News.Tuo tikslu buvo išanalizuota 11 tyrimų, susijusių su viso grūdo produktų vartojimu.Į tyrimą buvo įtraukta šimtai žmonių,kurie buvo stebimi daugiau nei 10 metų. Užtenka per dieną suvartoti 40-50 gramų viso grūdo košės.

 Vegetarų mirties rizika dėl širdies ligų yra 32 proc. mažesnė nei mėsėdžių, jie taip pat rečiau dėl širdies ligų kreipiasi į medikus, rodo tyrimo, kuriame dalyvavo 44 tūkst. 500 žmonių Anglijoje ir Škotijoje, išvados, kurias pristato BBC. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“. Širdies ligos yra vienos dažniausių Vakaruose. Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje nuo jų miršta 94 tūkst. žmonių – daugiau nei nuo bet kurios kitos ligos, o 2,6 mln.

Širdies ligos – tai įvairūs normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jie gali pasireikšti kartu su perikardu, miokardu, endokardu, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Šios ligos ilgai gali būti nepastebimos, bet sulaukusios tinkamos valandos smogia stipriai, neretai – lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Šį savaitgalį minima Pasaulinė širdies diena. Kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų  pasaulyje miršta per 17 mln. žmonių. Lietuvoje tai – kas antros mirties priežastis. Todėl į tarptautinį kardiologų simpoziumą Vilniuje pasidalyti patirtimi pakviesti iškiliausi šios srities specialistai iš visos Europos, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Pagal sergančių širdies-kraujagyslių ligomis ir nuo jų mirštančių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europoje.

Mėgstate ilgėliau padirbėti biure? Neretai paskutinis paliekate darbo vietą ir nešatės nepažiūrėtus dokumentus į namus? Savaitgaliais tikrinate elektroninę darbovietės pašto dėžutę ar skubate pasiruošti svarbiam pirmadienio susirinkimui? Tuomet reikėtų rimtai susirūpinti dėl savo sveikatos, rašo „Forbes“. Ne paslaptis, kad viršvalandžiai ilgainiui sukelia nuovargį, tačiau žurnale „American Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime teigiama, jog pernelyg ilgos darbo valandos skatina stresą, au...

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Sergantiesiems širdies ligomis nepatariama valgyti daug kiaušinių. Rekomenduojamas kiekis – ne daugiau kaip du kiaušiniai per savaitę. Kiaušinių tryniuose yra nemažas cholesterolio kiekis – apie 211 mg. Tiesa ir tai, kad riebūs produktai didina cholesterolio kiekį kraujyje. O tai didina trombų atsiradimo ir širdies smūgių riziką. Tačiau, pasak dietologų, etiketės „Pavojinga širdžiai“ kiaušiniams nereikėtų kabinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomone, daugėja mokslinių įrodymų, jog transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį kardiovaskulinės (širdies kraujagyslių) rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką. PSO pataria mažinti iš riebalų gaunamą energijos kiekį, vietoj sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti nenaudoti transriebalų.

JAV mokslininkai teigia, kad optimizmas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC. Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 200 tyrimų duomenis ir priėjo išvadą, kad optimizmas mažina širdies ligų ir insulto riziką. Nors tokie žmonės gali būti apskritai sveikesni, mokslininkai mano, kad gerovės jausmas mažina tokius širdies ligų ir insulto rizikos faktorius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Antradienį, kovo 20 d. 18:00 val. knygyne „Vaga“, esančiame prekybos „Studlendas“ (H. Manto g. 84) vyks pažintinio pobūdžio vakaras iš kampanijos „Raudona suknelė“ švietėjiškų renginių ciklo. Klaipėdietės, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojos, turės galimybę sužinoti apie širdies ligų rizikos veiksnius bei sveiką gyvenseną.

Mitybos ekspertai teigia, kad keptas maistas gali nebūti toks kenksmingas širdžiai, kaip manyta iki šiol, jei jam pagaminti vartojamas alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus, praneša BBC. Ekspertai nerado ryšio tarp širdies ligų ar priešlaikinės mirties ir alyvuogių ar saulėgrąžų aliejuje kepto maisto. Vis dėlto mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiuos rezultatus gavo ištyrę tradicinę Ispanijos virtuvę, kur labai dažnai naudojami šie nekenksmingi aliejai.

Britanijos sveikatingumo ekspertai mano, kad Kalėdos – tinkamiausias metas pasakyti artimiesiems, kad jie turi antsvorį. Gydytojai teigia, kad apie antsvorį reikia kalbėti atvirai, nes jis kelia didelę grėsmę sveikatai. Antsvoris, ypač jei riebalai susikaupę juosmens srityje, padidina diabeto, širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC. Apklausos, kurioje dalyvavo du tūkstančiai žmonių, rezultatai rodo, kad dauguma nedrįsta kalbėti apie šią problemą. Apie 42 proc.

Vakar, gegužės 6-ąją dieną, įvyko iškilmingas labdaros vakaras-koncertas. Atėję svečiai tiesiogiai prisidėjo prie kovos su moterų širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi surinktos lėšos bus skiriamos Lietuvos širdies asociacijos, ilgalaikei švietėjiškai širdies ligų prevencijos programai įgyvendinti. Vakarų šalyse itin daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukęs labdaros renginys „Raudona sunelė“ (ang.

Lietuvos Širdies Asociacijos Prezidentės prof. Žanetos Petrulionienes kreipimasis į visas Lietuvos moteris: Norėčiau pristatyti Jums naują Lietuvos Širdies Asociacijos (LŠA) iniciatyvą, skirtą moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, apie kurią plačiau galite sužinoti svetainėje www.raudonasuknele.lt. Kodėl kreipiamės į moteris? Dėl tradicinės nuostatos, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) būdingesnės vyrams.

Daugiau kaip dvi valandas per dieną savo laisvalaikio skiriantys televizoriui labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis. Tokias išvadas rodo naujas tyrimas, kurio rezultatus pirmadienį paskelbė „Journal of the American College of Cardiology“. Todėl mokslininkai įspėja dėl fizinio neveiklumo laisvu metu. „Tai yra įpročio reikalas. Daugelis iš mūsų grįžtame n amo, įsijungiame televizorių ir sėdime prie jo kelias valandas“, – sakė tyrimo autorius Emmanuelis Stamatakis.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Širdies ligos – tai normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jos gali pasireikšti kartu su perikardo, miokardo, endokardo, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Tokios ligos gali ilgai tūnoti užslėpta forma, bet sulaukę savo valandos smogia stipriai, neretai ir lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Artėjant dar vienam gimtadieniui greičiausiai labiau nerimaujate dėl naujų raukšlių nei dėl mažiau matomų kūno dalių, pavyzdžiui, širdies. Naujausi tyrimai rodo, kad su nauju dešimtmečiu atsiranda naujų sveikatos problemų, kurias būtina žinoti, nes, kaip sako N. Goldberg, medicinos daktarė ir Niujorko universiteto Moters širdies centro vadovė: „Daugelis gydytojų nepripažįsta, kaip smarkiai su amžiumi padidėja rizika susirgti širdies ligomis.

Kiekviena valanda, praleista priešais žydrąjį ekraną didiną širdies ligų riziką septyniais procentais, rašo „thedailymail.co.uk“. Tad tie, kurie televizorių žiūri 4 valandas per dieną, 28 proc. labiau linkę vėliau turėti širdies problemų. Tyrimo išvadas paskelbė Didžiosios Britanijos medicinos tyrimų taryba. Pasak jų, tik nedidelis gyvenimo būdo pokytis galėtų sumažinti mirtingumą nuo širdies ligų. Tyrimas truko beveik 10 metų; stebėti 13 197 vidutinio amžiaus britai.