širdies ligos

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Savo sveikatą atidžiai sekanti ir ja besirūpinanti populiari Lietuvos atlikėjų pora Liveta ir Petras Kazlauskai sako, kad vienokių ar kitokių problemų su širdimi yra turėję abu. „Dažnai kažkaip šokinėja kraujospūdis paskutiniu metu. Kartais ir atsikeliu su aukštu spaudimu nuo galvos skausmo ir iškart einu matuoti kraujospūdį, ir randu aukštą kraujo spaudimą. Kraujospūdis pastaruoju metu kažkaip šokinėja“, – teigė L. Kazlauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Greičiausiai dažnas yra girdėjęs apie staiga lyg iš giedro dangaus mirties užkluptą, atrodytų, iki tol buvusį sveiką jauną žmogų. Gydytojai įspėja, kad to priežastis gali būti retos kardiologinės ligos, kurias diagnozavus laiku žmogaus gyvenimą būtų galima sustyguoti taip, kad tokios netikėtos nelaimės neįvyktų. Kardiovaskulinės ligos jau daug metų išlieka viena iš pagrindinių lietuvių mirties priežasčių.

Panašu, kad pildosi blogos prognozės – Lietuvos širdies asociacija tikina, kad padaugėjo mirčių nuo insulto ir miokardo infarkto. Gydytojai kardiologai mirčių šuolį sieja su karantino laikotarpiu, kai žmonės užsiėmė savigyda namuose, nepateko pas gydytojus, nesulaukė planinių konsultacijų ir tik vėliau su rimtomis komplikacijomis kreipėsi į medikus.

Retos širdies ir kraujagyslių ligos – tai grėsmingos gyvybei, progresuojančios ligos, apie kurias žmonės gali net neįtarti. Toks retų širdies ligų apibūdinimas sukelia daug nerimo dėl to, kad šios ligos dažniausiai diagnozuojamos jauniems žmonėms, nežinantiems, kad serga širdies liga, į medikų akiratį patekusiems po patirtų sunkių, kartais netgi kritinių būklių.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra pasiruošę teikti kardiologines konsultacijas net ir padidintu krūviu. Tačiau net keletą savaičių jiems tenka dirbti be pacientų, kurie delsia, atidėlioja vizitą ar tiesiog bijo atvykti konsultacijai.

Vilnietei Dominikai Peldžiūtei dar tik 25-eri, tačiau merginos sveikatos istorijoje gausybė įrašų, parodančių, kad jos širdžiai plakti reikia papildomos pagalbos. Rosso-Kono operacija, aortos koarktacija, mitralinio vožtuvo ir skilvelių nesandarumas, kardiostimuliatariaus implantavimas – visą tai teko atlaikyti vos ketverių Dominikai, kuri dabar jau 21 metus gyvena su kiekvieną sekundę širdies veiklą palaikančiu prietaisu. „Dabar man dvidešimt penkeri metai.

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti -   jaučia oro trūkumą,  spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys.  Turinčių problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.    „Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.

Nors tautiečių mirštamumo per karantiną statistika vis dar užstrigusi, tačiau šalies kardiologai stebi nerimą keliančias tendencijas. Problemų su širdimi iki pandemijos turėję asmenys į ligonines kreipėsi gerokai rečiau, o mirusių nuo infarkto ar insulto gali būti daugiau nei pernai. Medikai sako, kad atnaujinus ligoninių ir poliklinikų paslaugas, sulaukia pacientų, kurių būklė per karantiną pablogėjo, o kreiptasi gerokai per vėlai.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Sergantieji kardiovaskulinėmis ligomis karantino metu jaučia itin didelį nerimą – jie ne tik yra priskiriami prie didesnės rizikos grupės patirti komplikacijų užsikrėtus COVID-19 infekcija, bet ir baiminasi dėl tokiam ilgam laikui nutrūkusių planinių sveikatos paslaugų. Gydytojai savo ruožtu primena, kad šiuo metu visiems, pajutusiems neįprastus širdinius simptomus, reikėtų nedelsti kreiptis pagalbos.

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Nors šiuo laikotarpiu žiniasklaidoje daugiausia dėmesio skiriama pasaulinei COVID-19 pandemijai, nevalia pamiršti, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta ir mirs daug daugiau nei nuo virusinės infekcijos. Jau daugelį metų situacija Lietuvoje yra liūdna, kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų.

Koronavirusas Lietuvoje jau pareikalavo 4 žmonių gyvybių, o sergančiųjų skaičius auga valandomis. VUL Santaros klinikų ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė įvardijo, ką koronaviruso metu turi žinoti sergantieji širdies ligomis. Tikriausiai jau teko girdėti, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės – labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė. Užsikrėtus koronavirusu, jiems kyla didelė sunkių komplikacijų grėsmė, kurios padidina mirties tikimybę.

Medikai primena, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė ir turi didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu.

Širdies ir kraujagyslių ligos, daugiausia aterosklerozė, yra pirmoji mirties priežastis visame pasaulyje. Arterijų susiaurėjimas dėl riebalinių nuosėdų ant vidinių sienų, stabdo kraujo apytaką kūne ir gali sukelti mirtiną širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Dažniausiai aterosklerozė atsiranda dėl aukšto blogojo cholesterolio kiekio kraujyje, todėl sočiųjų riebalų kiekio maiste stebėjimas turi tapti prioritetu.

Praėjusiais metais Lietuvos pramogų pasaulį sukrėtė daugybė skyrybų – skirtingais keliais suko idealiomis laikytos poros. Dabar, po to praėjus kuriam laikui, žinomi žmonės atsiveria ir pasakoja, kaip visa tai paveikė juos iš tiesų. Kovo 9-ąją Vilniaus miesto apylinkės teisme, bendru sutarimu, buvo nutraukta prodiuserio Rolando Skaisgirio ir Vaidos Skaisgirės santuoka.

Ar dažnai patiriate svaigulį? Galvos svaigimą gali lydėti ir pusiausvyros praradimas, keisti garsai bei jausmai ausyse. Šį jausmą gali sukelti daugybė dalykų, susijusių su vidinėmis ausimis, virusinėmis infekcijomis, vašku ausyse, prasta kraujotaka, dehidratacija, šalutiniu vaistų poveikiu ir žemu kraujo spaudimu. Galvos svaigimas dažniausiai praeina savaime, tačiau yra atvejų, kai tai sukelia rimtų pasekmių.

Lietuvoje manoma, kad pagrindinė moterų mirčių priežastis yra vėžys. Statistika rodo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta beveik keturis kartus dažniau nei nuo vėžio. Nors moterys šiomis ligomis ima sirgti dešimčia metų vėliau – sulaukusios 50-ties, tačiau iki 65-erių jų mirtingumas nuo šių ligų viršija vyrų. Prof.

Širdies ligos pastaruoju metu tampa vis dažnesnės, todėl nenuostabu, kad vis daugiau dėmesio skiriama širdies sveikatai. Savo pulso matavimas gali išgelbėti gyvybę. Paprastas testas gali parodyti ar jūsų širdis yra sveika. Tereiks kelių paprastų matavimų ir šiek tiek matematikos. Tam nereikia daugiau nei penkių minučių ir specialių žinių, užteks tik šiek tiek atidumo ir galbūt išmaniojo telefono ar kompiuterio pagalbos.

Manėte, kad žvaigždės nulėmė tik jūsų gimimo mėnesį? Pagalvokite dar kartą. Mokslininkai atskleidė, kad metų laikas, kuriuo gimėte, gali turėti daug didesnį poveikį jūsų gyvenimui, nei daugelis iš mūsų mano ir gali turėti įtakos tam, kaip mirsime, rašo thesun.co.uk. Mokslininkai teigia, kad jūsų gimimo mėnuo gali būti susijęs su rizika mirti nuo širdies ligų. Tai blogos žinios žmonėms, gimusiems pavasarį ir vasarą.

Keičiantis klimatui, lietuviams teks labiau saugotis visus metus aktyvių erkių ir gintis nuo egzotiškų ligų, tokių kaip maliarija, didės akių ir širdies ligų rizika, sako mokslininkai. Saugantis taršos ir kaitros, sveikatos specialistai siūlys dažniau būti pastatuose, o patys pastatai keisis tiek išore, tiek vidumi: dalis jų patys gaminsis energiją ir galės keisti atspalvį priklausomai nuo metų laiko.

Mes žinome, kad dantų skausmui gali būti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, atsiradusios ertmės, padidėjęs jautrumas ir kt., Tačiau paaiškėjo, kad ne visi dantų skausmai yra susiję vien tik su dantų problemomis. Dėl kitų ligų dantys gali sukelti dantų skausmą, todėl gali atrodyti, kad reikia apsilankyti pas odontologą. Bet, deja, tai ne visada padės. Brightside.me praneša, kad dantų skausmas nebūtinai turi būti susijęs su dantimis.

Pakeitę maistą, kurį valgote, galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Į mitybos racioną įtraukti maisto produktų, mažinančių kenksmingų cholesterolį pernešančių dalelių kiekį, kurios prisideda prie arterijų užsikimšimo, yra geriausias būdas išvengti liūdnų pasekmių, rašoma health.harvard.edu. Skirtingi maisto produktai gali įvairiais būdais sumažinti cholesterolį.

Sergamumo arterine hiperenzija statistika – grėsminga. Ekonomiškai stipriose šalyse ja serga trečdalis suaugusių asmenų. Dėl populiacijos senėjimo, nejudrios gyvensenos ir nutukimo arterinės hiperenzijos paplitimas didėja ir Lietuvoje. LMSU profesorė Jurgita Plisienė teigia, kad ši liga itin paplitusi, o žmonėms dažnai nepavyksta nustatyti jos simptomų.

Širdies smūgis yra rimta ir gyvybei pavojų kelianti liga, todėl reikia nedelsiant atkreipti dėmesį į tai pranešančius ženklus. Jei tai patyrėte pats ar jūsų mylimas žmogus, tai gali būti bauginanti ir griaunanti patirtis visiems, rašo mirror.co.uk. Širdies priepuolis, mediciniškai vadinamas miokardo infarktu, yra tada, kai blokuojamas kraujo tiekimas širdžiai, o tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir tapti mirtinu. Štai keletas simptomų, kurie gali pranešti, apie galimą širdies smūgį.

Širdis yra vienas iš svarbiausių organų kūne, todėl svarbu, kad ji būtų sveika. Tačiau dažniausiai sunku pasakyti ar viskas yra gerai neapsilankius pas gydytojus, rašoma thesun.co.uk. Taigi, norėdama padėti mums, „Bright Side“ atskleidė paprastą triuką, kuris, pasak jų, gali pasakyti, kokia sveika mūsų širdis – ir tai užtrunka vos 30 sekundžių. Norėdami pradėti, turite pasiimti dubenį, kuriame tilptų abi rankos.

Aitriųjų paprikų valgymas gali būti naudingas jūsų sveikatai. Neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjamas šių daržovių poveikis organizmui, kurio metu buvo nustatytas teigiamas poveikis širdžiai, rašo dailystar.co.uk. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie aštriu maistu mėgaujasi daugiau nei keturis kartus per savaitę, sumažėjo mirties rizika susijusi su širdies ir kraujotakos ligomis.

Tėklės šeima džiaugiasi – po ilgo gydymo ir reabilitacijos jie galės sutikti gražiausias metų šventes kartu. Spalio pabaigoje garbaus amžiaus moterį ištiko infarktas, dėl kurio ji buvo atvežta į Kauno klinikas ir ten praleido beveik mėnesį laiko, rašoma pranešime spaudai. Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies nepakankamumo chirurgijos sektoriaus vadovo, gydytojo širdies chirurgo dr.

Mes visi esame patyrę staigų, duriantį skausmą krūtinėje, kuris tiesiog atima kvapą. Nors jis trunka vos kelias sekundes, to pakanka, kad jus atitrauktų nuo veiklos ir sukeltų didelį stresą. Šis skausmas labai dažnai pasitaiko vaikams ir jauniems žmonėms, tačiau apie tai kalbama nepakankamai, rašoma brightside.me. Tai skausmas, esantis krūtinėje ir atsirandantis širdies priekyje. Paprastai tai pasireiškia vaikams ir jauniems žmonėms, vyresniems šis jausmas gali pasireikšti tik kur kas rečiau.

Gruzdintos bulvytės yra labai mėgstamas patiekalas, kuris gruzdinamas riebaluose, o papildomą skonį joms suteikia nemažas kiekis druskos. Tiesą sakant, turėtumėte vengti šio greito maisto arba bent jau nevalgyti jo kiekvieną dieną. Mėgaujantis šiomis bulvytėmis kasdien galite sulaukti nepageidaujamų sveikatos problemų, rašoma foodprevent.com. Priaugsite nepageidaujamo svorio Gruzdintose bulvytėse gausu angliavandenių, kas iš tiesų nėra blogas dalykas.

Lašišoje ir tunuose esantys Omega-3 žuvų taukai sumažina širdies ligų riziką ir aštuoniais procentais sumažina mirtinų širdies priepuolių riziką, tačiau jis neturi įtakos insultams, rodo naujas tyrimas, rašoma dailymail.co.uk. Klinikiniai tyrimai išanalizavo Harvardo TH Chano visuomenės sveikatos mokyklą ir Brighamo bei moterų ligoninę JAV atskleidę ryšį po papildų bandymo ir palyginę juos su placebu. Be to, didesnės omega-3 žuvų taukų dozės dar labiau sumažino širdies ligų riziką.

Lietuvoje kasmet dešimtys tūkstančių žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasaulinės širdies dienos proga gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai visiems priminė, kad šias mirtinas ligas galima sustabdyti, jei laiku bus pakeistas gyvenimo būdas, atsisakyta nesveiko maisto ir žalingų įpročių. „Svarbu yra informuoti visuomenę, kad vis tik širdies kraujagyslių ligos lieka numeris vienas žudikas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar pasiglemžia daugiausiai gyvybių šalyje. Tačiau Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai primena, kad nuosekli profilaktika ir viso labo tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti šių ligų.

Prieširdžių virpėjimas dažniausiai pasitaikanti širdies liga. Nors prieširdžių virpėjimas – vyresnio amžiaus žmonių liga, jis vis dažniau ima varginti jaunesnius, darbingus žmones. Tam įtaką daro ir greitas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis teigia, kad prieširdžių virpėjimas – pats dažniausias širdies sutrikimas.

Sakoma, kad obuolys per dieną apsaugo nuo dažno apsilankymo pas gydytoją – tyrimai rodo, kad šis senas posakis yra tiesa, rašoma dailymail.co.uk. Tyrėjai iš Edith Cowan universiteto, Australijos, stebėjo daugiau kaip 53 000 žmonių maitinimosi įpročius ir stebėjo juos 23 metus. Jie nustatė, kad tie, kurie suvalgydavo mažiausiai 500 mg flavonoidų – obuoliuose randamų junginių – per dieną, turi mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio ar širdies ligų.

Trečiadienį vėl kaisime nuo tropinio karščio – termometro stulpeliai žada šokti net iki 35 laipsnių karščio. Tokiu karštu oru pasitaiko skęstančiųjų ir sustreikavus širdžiai. Kaip elgtis tokiu atveju ir ką derėtų žinoti apie savo širdį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbasi su kardiologu profesoriumi Pranu Šerpyčiu. Dažnai girdime, kad žmonės po darbų, sukaitę, lipa į vandenį ir staiga jiems pasidaro bloga, jie pradeda skęsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos lieka pagrindine lietuvių mirties priežastimi. Tačiau geras reguliarus seksas gali sumažinti kraujo spaudimą taip pat sėkmingai, kaip kai kurie vaistai, rodo naujausias tyrimas. JAV mokslininkų tyrime dalyvavusių savanorių kraujospūdis kitą dieną po sekso krito iki 13 proc. Panašų efektą galima pasiekti geriant vaistus. „Kuo malonesnis orgazmas, tuo žemesni kraujospūdžio rodikliai pastebėti kitą dieną“, – praneša Džordžijos universiteto tyrėjai.

Dažnas klaidingai mano, kad visos širdies ligos turi aiškius ir suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus gali pranešti ne tik skausmas krūtinės srityje, bet ir simptomai, kurie jaučiami su širdimi iš pažiūros nesijusiuose organuose. Nereikėtų ignoruoti šio fakto ir širdimi bei jos veikla pradėti rūpintis kuo anksčiau. Stresas, per greitas gyvenimo tempas, amžius ir genetika gali daryti didžiulę įtaką įvairaus pobūdžio širdies ligoms.

Naujas tyrimas parodė, kad vos 10 greito ėjimo minučių per dieną gali sumažinti širdies ligų riziką vyresniems nei 60-ties metų žmonėms, rašoma dailymail.co.uk. Tyrėjai teigia, kad vos truputį daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną dėka sumažėja kraujyje esančių biologinių žymenų, nurodančių uždegimą, kraujo krešulius ir cholesterolį, t.y., visus tuos dalykus, kurie didina širdies kraujagyslių ligų pavojų.

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – trečiadienį netikėtai Klaipėdoje mirė šokių kolektyvo „Žuvėdra“ narys, žinomas šokėjas Vilius Ignatavičius. Vyras, kuriam buvo vos 31-eri, netikėtai mirė per futbolo varžybas. Teigiama, kad trečiadienį vykusių futbolo varžybų metu Vilių Ignatavičių ištiko staigus insultas. Kardiologų teigimu, nors ir sunku nustatyti tikrąsias susirgimų širdies ligomis jaunėjimo priežastis, tačiau viena iš jų yra aiški – tai greitėjantis gyvenimo tempas.

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis. Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas.

Ligas praneša patys įvairiausi simptomai. Jei jie greitai atpažįstami, galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Priešingai, nei yra manoma, širdies ligos nepasireiškia staiga. Tiesa ta, jog apie šias labai rimtas ir kartais mirtinas ligas praneša patys įvairiausi simptomai. Jei jie greitai atpažįstami, galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Štai 14 širdies ligų simptomų, kurių jokiu būdu nevalia ignoruoti.

 Neseniai atliktų mokslinių tyrimų išvadose teigiama, jog žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, širdies smūgio riziką sumažinti gali vartodami daugiau jogurto. Jei per savaitę suvalgysite 2 jogurto porcijas, moterys įvairių širdies ligų riziką sumažins net 30%, o vyrai – 19%. Mokslininkai tiki, jog taip yra dėl jogurte esančio kalcio, itin reikalingo žmonėms, turintiems tikimybę susirgti širdies ligomis, bei dėka natūralaus rūgimo proceso metu susidarančių medžiagų.

Ar mokėtumėte suprasti, jog sutriko jūsų širdies veikla? Kai kurie simptomai gali pasirodyti net ne krūtinėje ir juos tikrai nėra lengva iššifruoti. „Jei nesate įsitikinę vienokių ar kitokių sutrikimų atsiradimo priežastimis, būtinai pasirodykite gydytojui“, - teigė Penn State Hershey širdies ir kraujagyslių instituto Širdies kateterizacijos laboratorijos direktorius Charlesas Chambersas.

Kaip teigia Amerikos širdies asociacijos atstovai, kas 34 sekundes Jungtinėse Amerikos valstijose žmones ištinka širdies priepuolis. Daugelis žmonių jį išgyvena, vėliau grįžta į darbą, mėgaujasi normaliu gyvenimu. Vis dėlto, ne visada situacija gali baigtis be komplikacijų. Bent akimirką uždelsus, infarktas gali baigtis mirtimi.

Jau kelintus metus iš eilės statistika nekinta - Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, didžiausias mirtingumas yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.  Jei norite užtverti kelią šioms ligoms ir apsaugoti savo širdį, būtinai pasirūpinkite ja dar iki tol, kol pasieksite kritinį momentą. Tam jums padės ne dešimtis eurų kainuojantys maisto papildai ar vitaminai, o sveiki ir natūralūs produktai.