širdies ligos

Širdies nepakankamumas – patologinė būklė, dėl kurios kasmet ligoninėje atsiduria apie 30 tūkst. lietuvių. Širdies nepakankamumas atsiranda tuomet, kai širdis „pavargsta“, tad jai prireikia papildomos pagalbos. Jos prireikė ir Marijos Jasinskienės širdžiai. Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos tarybos narės Marijos Jasinskienės istorija prasidėjo prieš 5 metus. Moteris visą laiką buvo veikli, jautėsi gerai ir nusiskundimų sveikata neturėjo. Tačiau viskas pasikeitė vos per vieną naktį.

Paauglys, kuriam po kelių valandų turėjo būti atjungti gyvybės palaikymo aparatai, staiga Kūčių vakarą per stebuklą pabudo iš komos. Medikai baiminosi blogiausio, kai Brooklynas Peakmanas iš Velso, JK, po 19 valandų trukusios širdies vožtuvo persodinimo operacijos patyrė insultą. Devyniolikmetis vaikinas turėjo kovoti už savo gyvybę Karalienės Elžbietos ligoninėje Birmingeme, bet medikai jo sukrėstai mamai Kelly Northall sakė, kad vilties jau nebėra.

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje, o remiantis statistikos duomenimis, kas 36 sekundes pasaulyje gyvybės netenka žmogus, kurį vargina įvairūs širdies negalavimai. Specialistai pastebi, kad didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis visų pirma kyla antsvorio turintiems asmenims.

Kai kuriems žmonėms širdies smūgio simptomai gali pasireikšti likus keliams mėnesiams ar net ilgiau iki širdies smūgio. Dar labiau pabrėžiant ankstyvųjų simptomų atpažinimo svarbą, tai gali būti gyvybės ar mirties klausimas. Netipiniai simptomai, kuriuos dažnai patiria ir moterys, yra: nuovargis; bendras nerimo jausmas; neaiškus diskomfortas; nugaros skausmas; pilvo skausmas; mažėjanti ištvermė, rašoma express.co.uk.

Lietuvoje pirmaujanti mirčių priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Dėl jų kasdien pagalbos prireikia maždaug 20–čiai asmenų, iš kurių 3 – miršta. Kaip įmanomą šią statistiką pakeisti, domėjosi TV3 laida „Sveikas rytojus“. Šios ligos galima išvengti pakeitus gyvensenos įpročius ir įsidėmėjus rizikos veiksnius, kurie pavojingi širdžiai ir kraujagyslėms, ir gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.

Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.

Aukštas cholesterolio kiekis atsiranda, kai kraujyje yra per daug riebalų. Dėl to jūsų kraujagyslės gali užsikimšti ir sukelti širdies problemų. Laimei, nauji tyrimai rodo, kad vos arbatinis šaukštelis populiaraus pagardo kasdien gali sumažinti cholesterolio kiekį 10 procentų. Aukštą cholesterolio kiekį daugiausia lemia riebaus maisto valgymas ir netinkamas gyvenimo būdas. Norint panaikinti žalą, kartais gali užtekti pasirinkti tinkamą, sveiką mitybą ir daugiau mankštintis.

Didelis cholesterolio kiekis nesukelia akivaizdžių simptomų, todėl kartais vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes jis gali būti širdies ligų ir kitų ligų kaltininkas. Tik atlikus kraujo tyrimą, galite sužinoti, ar jūsų cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Cholesterolis reikalingas norint išlikti sveikiems, tačiau didelis jo kiekis yra pavojingas. Galite sumažinti cholesterolio kiekį sveikai maitindamiesi ir daugiau mankštindamiesi.

Bendros cheminių medžiagų klasės, vadinamos ftalatais, poveikis buvo susijęs su ankstyvomis mirtimis, dažniausia dėl širdies ligų, atskleidė antradienį žurnale „Environmental Pollution“ publikuotas tyrimas. Dirbtinių cheminių medžiagų yra šimtuose plataus vartojimo prekių, įskaitant maisto laikymo indelius, šampūnus, makiažą, kvepalus ir vaikų žaislus.  Ftalatus sieja su ankstyva mirtimi Dešimtmečius mokslininkai žinojo, kad ftalatai gali sutrikdyti svarbią hormonų funkciją.

Insultas nėra būdingas vien pagyvenusiems vyrams ar moterims – jis gali užklupti bet kurio amžiaus žmones. Kas penkias minutės Didžiojoje Britanijoje žmogus patiria mirtiną insultą. Yra kelios esminės priežastys, kurios padidina šios ligos priežastys. Pirmiausiai ekspertas Johnas Hopkinsas sako, kad kontraceptinių tablečių vartojimas gali padidinti insulto riziką. „Iš tikrųjų, moterys dažniau patiria insultus nei vyrai, bent jau Didžiojoje Britanijoje“, – pabrėžia insultų asociacija.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

Širdies ligos prasideda tada, kai arterijose prisikaupia riebalingų nuosėdų, kurios kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Naujas tyrimas parodė, kokią galią turi vanduo, ir kaip širdies ligų riziką galima sumažinti. Širdies ligos kelia pavojų gyvybei ir sveikatai ir kasmet nuo jų miršta milijonai žmonių. Tiesa ta, kad širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis Vakarų pasaulyje. Tačiau vienas gėrimas gali padėti sumažinti gresiančią riziką, tai vanduo.

Šiandien, rugsėjo 29 dieną, minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika Lietuvoje yra šokiruojanti. Ši ligų grupė praeitais metais nusinešė apie 23 tūkstančius gyvybių, o tai yra kone 10 kartų daugiau nei koronavirusas. Gydytojai vilniečius trečiadienį kviečia nemokamai išsitirti svarbius širdies sveikatai rodiklius.

Pasaulyje nuo koronarinės širdies ligos kasmet miršta beveik 9 milijonai žmonių. Ligą, kuri pažeidžia širdį ir kraujagysles, sukelia daugybė priežasčių, kurių viena yra antsvoris. Naujas tyrimas tiksliai nustatė, kokio tipo riebalai didina širdies ligų riziką ir kur jie randami. Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant koronarinę širdies ligą, smegenų kraujagyslių ligas ir kitas, kasmet nusineša apie 17,9 milijonus gyvybių.

Viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Dažnas, pamatęs gatvėje susmukusį žmogų išsigąsta ir nežino kaip padėti. Lietuvoje jau įrengta apie 120 defibriliatorių, kurie padėtų žmogui išsaugoti gyvybę nelaimės atveju. Kauno klinikų gydytoja reanimatologė Aida Mankutė „Žinių radijui“ sako, kad kuo anksčiau suteikiame pagalbą staiga susmukusiam žmogui, tuo didesnė tikimybė jam yra išgyventi ir atsigauti.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia lietuvių gyvybes nusinešanti priežastis. Vien pernai nuo šių ligų šalyje mirė 23 tūkst. gyventojų, o beveik 53 proc. visų mirties atvejų lėmė ŠKL, skelbia Lietuvos higienos instituto duomenys. Todėl Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis perspėja: ypač dažnas tokių ligų sukėlėjas – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis.

Beveik kas 40 sekundžių amerikietis patiria širdies priepuolį. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad širdies priepuolis visada yra labai intensyvus. Tačiau tiesa yra ta, kad kartais gali būti neaišku, ar jus kamuoja širdies priepuolis, nes šie požymiai gali būti nežymūs ir skirtis nuo to, apie ką paprastai galvojate. Dėl to širdies priepuoliai yra labai pavojingi.

Infarktas kelia pavojų žmogaus gyvybei, dėl to abejonių neturi niekas. Tačiau nemanykite, kad infarktą galima lengvai atpažinti – simptomais kartais būna labai nežymūs. Patyręs infarktą žmogus nepraranda sąmonės, ir toliau kvėpuoja, bet infarktas gali greitai virsti širdies sustojimu, kai širdis nustoja varinėti kūną po organizmą. Tokiu atveju žmogus jau praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti. Britų širdies asociacija primena pačius dažniausius infarkto simptomus.

Cholesterolis yra į vašką panaši medžiaga, randama  kraujyje, o didelis jos kiekis nėra naudingas žmogaus sveikatai. Štai penki maisto produktai, kuriuos reikia valgyti, norint sumažinti cholesterolio kiekį ir savo širdį padaryti laiminga. Cholesterolio nedideliais kiekiais reikia sveikoms ląstelėms susidaryti, tačiau padidėjęs jo kiekis gali padidinti širdies ligų riziką, jei tinkamai nestebėsime. Aukštas cholesterolio kiekis taip pat reiškia, kad kraujagyslėse gali atsirasti riebalų.

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Išgyvenusiems miokardo infarktą psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas.  Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.

Dėl alinančios kaitros jau kenčia lietuvių sveikata ir daugybė žmonių prašo medikų pagalbos, gulasi į ligonines. Vilniuje alpstančius medikai gelbėja net gatvėje, su didžiausiomis problemomis susiduria širdininkai.  Per Lietuvą nuvilnijo žinia dėl jauniausios pastarųjų dienų aukos: sekmadienį Šiauliuose tėvų akivaizdoje mirė trejų metukų neturinti mergaitė, specialistai aiškinasi, kiek tam įtakos turėjo kaitra.

Nykščio testas gali išduoti, ar neturite paslėptos aortos aneurizmos – patologinio aortos spindžio išsiplėtimo. Nors paprastai aneurizmos nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau jei jų nepastebima laiku, tada gyvybei kyla pavojus, rašo thesun.co.uk. Aortos aneurizmos nesukelia jokių simptomų ir jas galima pastebėti tik tiriant ultragarsu ar kompiuterine tomografija. Deja, tada gali būti jau per vėlu, nes išsiplėtimas gali būti labai padidėjęs.

Anot gydytojų kardiologų, širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 18 milijonų pasaulio gyventojų. COVID-19 pandemija padarė milžinišką įtaką šiems pacientams, mat buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip mirties priežastis, vis dar pirmauja tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų miršta net 55 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo neramiu metu pastebėta, kad Covid-19 liga sukelia padidėjusią kraujo krešulių riziką. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, kuriame kartu su gydytoja Regina Žukauskiene aiškinsimės, kokios priežastys sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei kaip jų išvengti.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų ar jų komplikacijų miršta daugiau nei pusė – net 55 procentai mūsų šalies gyventojų. O viena dažniausių mirties priežasčių – kraujo krešuliai (trombai). Šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie tai, kaip išlaikyti kraujo krešėjimo pusiausvyrą, kokių prevencinių priemonių imtis.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Pasaulinei pandemijai įsibėgėjus baimė užsikrėsti COVID-19 liga dažnam žmogui, varginamam širdies ligų, tapo priežastimi nesikreipti į medicinos įstaigas. Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai su baime išgyveno tą laiką, kai stacionaro palatos buvo pustuštės, o konsultantų kabinetuose ne tik nesivarstė durys, bet ir tylėjo telefonai – nuotolinės konsultacijos beveik nevyko, nors gydytojai dirbo ir laukė pacientų ar jų šeimos gydytojų skambučių.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Vilnietės Lauros (33) nuolatiniai alpimai buvo tapę tikra mįsle gydytojams ir ilgą laiką nepavyko rasti priežasties, kas juos sukelia. Galiausiai, po ilgų paieškų vilnietė išgirdo, kad jos širdis pavargo ir jai reikia papildomos pagalbos. Dabar moters krūtinėje jau du metus yra širdies stimuliatorius, kurį Laura vadina tikra Dievo dovana. Sveikatos problemos Laurą lydėjo visą gyvenimą – moteris dažnai alpdavo, bet gydytojai dėl to kaltindavo nuovargį.

Naujausio tyrimo metu išsiaiškinta, kaip SARS-CoV-2 virusas puola ir pažeidžia širdį. Tai atsakė į seniai užduotą klausimą apie paslaptingas širdies ligas po COVID-19 infekcijos. Rezultatai gali turėti didelės įtakos veiksmingam sunkių infekcijų gydymui ir naujų gydymo būdų, kurie apsaugo nuo ilgalaikės žalos, sukūrimui. Pandemijos metu žmonės, sergantys sunkia koronaviruso forma, dažnai patiria širdies sutrikimus.

17 amžiuje kavos gėrimas buvo baudžiamas mirtimi, nes buvo tikimą, kad dėl jos sutrinką protas. Laimei, dabar galime gerti tiek kavos, kiek norime. Netgi buvo įrodyta, kad kava yra naudinga mūsų sveikatai. Tačiau vis dar vyksta diskusijos dėl to, koks kavos kiekis yra naudingas, o koks jau žalingas. Grupė vokiečių mokslininkų nustatė, kad kofeinas verčia mūsų kraujagysles elgtis kitaip – pagerina šių ląstelių veikimą ir priverčia jas veikti kaip jaunesnės.

Kas trečio insulto Lietuvoje priežastis yra prieširdžių virpėjimas. Deja, bet lietuviai vis dar ignoruoja „širdies permušimus“ ir tikisi, kad tai praeis savaime. Toks požiūris gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Laida „Sveikata.lt“ supažindina jus su prieširdžių virpėjimu ir galimais pavojais.  Atsiradus prieširdžių virpėjimui, išsiderina ritmingas sveikos širdies darbas. Tuo metu kairiajame prieširdyje gali prasidėti labai pavojingi procesai.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Sveikatos sutrikimai „jaunėja“: kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį. Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai.

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams.  Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Lietuvoje kas trečiam pacientui medikai diagnozuoja arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), kurios palydovas paprastai yra padidėjęs kraujo riebalų, labiau žinomų kaip cholesterolis, kiekis – abu šie sutrikimai nustatomi maždaug 50 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Diagnozę išgirdusiųjų pasiryžimas gydytis dažnai būna trumpalaikis – sužinoję, kad kasdien teks gerti nemažai tablečių, daugelis po kurio laiko nebevartoja visų paskirtų vaistų.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau ne visi žino, kaip atpažinti apie jas siunčiamus organizmo signalus. Miokardo infarktas, insultas ir kiti širdies bei kraujotakos sistemos negalavimai – jų simptomus pastebėti laiku itin svarbu.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos patologija yra širdies nepakankamumas, dėl kurios kasmet į ligoninę patenka apie 35 tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtadalis jų per vienerių metų laikotarpį miršta, o du trečdaliai pakartotinai hospitalizuojami.

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Savo sveikatą atidžiai sekanti ir ja besirūpinanti populiari Lietuvos atlikėjų pora Liveta ir Petras Kazlauskai sako, kad vienokių ar kitokių problemų su širdimi yra turėję abu. „Dažnai kažkaip šokinėja kraujospūdis paskutiniu metu. Kartais ir atsikeliu su aukštu spaudimu nuo galvos skausmo ir iškart einu matuoti kraujospūdį, ir randu aukštą kraujo spaudimą. Kraujospūdis pastaruoju metu kažkaip šokinėja“, – teigė L. Kazlauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.