šildymas

Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.

Sunkmetis ir bažnyčiose. Dvasininkai vos sumoka sąskaitas už elektrą. O viena Dzūkijos bažnyčia paskelbė akciją, kad parapijiečiai padovanotų po kilovatvalandę. Dievo namuose šalta, vos keli laipsniai šilumos. Daugumoje bažnyčių šildymas įjungiamas tik prieš mišias ir išjungiamas joms pasibaigus. Alytaus miesto Vidzgirio bažnyčioje šildymas įjungiamas likus kelioms minutėms iki mišių. Tikinčiuosius šildo ant sienų pakabintos infraraudonųjų spindulių lempos.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Panevėžio rajono gyventojai pakraupę dėl šildymo sąskaitų. Kai kuriems už gruodžio radiatorių šilumą teks pakloti kone pusę tūkstančio eurų. Žmonės nesupranta, už ką turi tiek mokėti. O kompensacijas gauna ne visi norintieji. Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa.  Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų.

Vilniaus mieste šildymo kompensacijų prašo 60 tūkst. gyventojų, tačiau kol kas savivaldybė išnagrinėjo tik pusę prašymų, todėl kai kuriems gyventojams kompensacijų tenka laukti ne vieną mėnesį. Savivaldybės atstovė teigia, kad prašymai vertinami rankiniu būdu, todėl procesas užtrunka, tuo metu viceministras sako, jog galbūt reikėtų geriau organizuoti darbą, be to, tikimasi, kad šiemet daugiau procesų bus automatizuota.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad šį šildymo sezoną Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) deginamas pigesnis, bet taršesnis mažasieris mazutas yra pagamintas ir rusiškos naftos, įmonė tikina, kad jis yra atgabentas iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės bei Europos Sąjungos (ES) šalių.  „Iki šiol įmonė yra gavusi tris mažasierio mazuto siuntas. Nurodyta pirmosios siuntos kilmė – Norvegija ir ES.

Lenkijos vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms bus padėta išvengti per didelio šildymo pabrangimo tęsiantis dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusiai energetikos krizei, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP. Atitinkamą įstatymo projektą ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio biuras pristatė antradienį. Pasak pareigūnų, planas bus taikomas namų ūkiams, taip pat ligoninėms, mokykloms ir vaikų darželiams.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Siekiant suvaldyti drastiškai kilusias energetinių išteklių kainas, bendrovė įgyvendino sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, todėl vilniečiams keturis mėnesius iš eilės šilumos kaina mažėjo.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Šildymo sezonas seniai prasidėjęs, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad jiems butuose vis tiek šalta. Tuo metu kiti skundžiasi, kad per karšta, tenka atidaryti langus ir vėdinti kambarius. Ši problema tiek šilumos tiekėjams, tiek daugiabučių administratoriams yra žinoma. Anot jų, gyventojai vienas iš kito vagia šildymą, tačiau remontuoti savo lėšomis šildymo sistemos įrenginių niekas nenori.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Gamtinės dujos Latvijoje nuo sausio brangs jas tik maisto gaminimui naudojantiems buitiniams vartotojams, o kitiems gyventojams atpigs. Bendrovė „Latvijas gaze“ per valstybės žinių leidinį „Latvijas Vestnesis“ paskelbė naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie įsigalios sausio 1-ąją. Gamtinių dujų kaina gyventojams, per metus jų sudeginantiems iki 250 kubinių metrų, nuo ateinančio mėnesio didės 11 proc.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis norima paskatinti sektoriaus dekarbonizaciją bei efektyvumą.  Premjerė Ingrida Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė, kad pasiūlymai apimtų platesnę atliekinės šilumos ir atsinaujinančių išteklių integraciją, sukurtų veiksmingesnes paskatas dekarbonizuoti šilumos ūkį, taip pat būtų pasiūlytos efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų – naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Norint turėti sveikus ir gražius plaukus vertėtų jais rūpintis visais metų laikais, o ypač rudenį ir žiemą. Turbūt jau pastebėjote, kad vėsiuoju metų laiku plaukai patiria itin daug streso, kadangi lauke spaudžia šaltukas, o patalpose veikia oro šildymo sistemos, kurios, kaip niekas kitas, išsausina plaukus.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc.

Prieš tris mėnesius paskelbusi kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui  Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gavo 66 paraiškas, prašoma finansuoti darbus už 2,3 mln. eurų. Kaip penktadienį pranešė agentūra, 43 daugiabučių siekia ne tik modernizuoti šilumos punktą, bet ir susitvarkyti šilumos sistemą. Likusiuose planuojama atnaujinti tik šilumos punktą.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.

Atvėsus orams žmonės masiškai ima kūrenti krosnis ir židinius. Nors tai ir yra puiki priemonė sušildyti namus vėsų rudens vakarą ir sukurti jaukumą, visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad neteisingai pasirinktas kuras gali būti pavojingas ne tik aplinkai, bet ir krosnimi šildomame name gyvenančių asmenų sveikatai ar net gyvybei.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Gyventojai skaičiuoja, kad kas mėnesį komunaliniai mokesčiai auga. Žmonės piktinasi, kad tenka mokėti net už tas paslaugas, kurių jie negauna. Štai vilnietis bute jau kelerius metus neturi gyvatuko, tačiau sąskaita už jį atėjo beveik 40 eurų. Šilumos tiekėjai komentuoja, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau mokestį už jį vis tiek teks mokėti.

Klaipėdoje trečiadienį pradedamas šildymo sezonas, pirmadienį pranešė Klaipėdos savivaldybė. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, sulaukiama vis daugiau gyventojų pageidavimų pradėti šildyti daugiabučius, nes temperatūra patalpose tampa nebekomfortiška. „Nors kasmet pradedant šildymo sezoną sulaukiame įvairių gyventojų nuomonių – laikas tam ar dar ne, šiemet situacija jautresnė nei įprasta dėl brangstančių energijos išteklių, tad skubėti ypač nesinorėjo.

Penktadalis kitam šildymo sezonui būtino Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigyto mazuto į Vilnių bus atgabenta iki kito pirmadienio, pranešė įmonė.  „Klaipėdos naftos“ talpyklose saugomą mazutą bendrovė „LTG Cargo“ į Vilnių pradėjo gabenti į praėjusį šeštadienį.

Išaugus vilniečių, besikreipiančiųjų dėl šildymo, vandens kompensacijų ir pašalpų, srautams sostinės gyventojai jas galės užsisakyti savarankiškai telefonu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė BNS nurodė, jog lyginant 2021 metų laikotarpį nuo rugsėjo 1 iki spalio 19 dienos su 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius išaugo tris kartus.

Kultūros tarybos finansavimą gaunančios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos galės skirti daugiau lėšų elektros, šildymo išlaidoms. Kultūros ministras Simonas Kairys savo įsakymu leido padidinti skiriamų lėšų dalį šių organizacijų ir įstaigų administravimui, atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas, trečiadienį informavo ministerija.

Vilniuje ir Kaune pirmadienį pradedamas šildymo sezonas. Tuo tarpu Klaipėda pranešė nuo antradienio pradedanti šildyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat socialinių paslaugų įstaigas. Sostinėje pirmadienį ir antradienį šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.

Prieš artėjantį šildymo sezoną tautiečiai ieško įvairių būdų, kaip šildyti savo namus pigiau ir dar labiau sutaupyti. Iš parduotuvių žmonės šluoja kietojo kuro krosneles ir geležines vadinamąsias „buržuikas“. Nors malkos šį sezoną brango taip pat ženkliai, tačiau jos išlieka pigiausias būdas šildytis. Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.

Kol visi suka galvą kaip šildytis pigiau, vienas Kėdainių rajono ūkininkas rado išeitį. Jis namus apšildo kūrendamas grūdus. Vyras tikina, kad granulių kaštai taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos tokios menkos, kad maistą – tai yra avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau. Ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo Kėdainių pašonėje su karučiu keliauja į kluoną. Pilni aruodai grūdų. Tik ne savo avytes šers ar maistą ruoš. Vyras grūdais šildo namus.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Vilnius ir Kaunas nuo pirmadienio pradeda šildymo sezoną, kiti miestai taip pat jau skuba tą daryti. Koks bus artėjantis šildymo sezonas? Kiek sąskaitos už šildymą paplonins gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Itin padaugėjus besikreipiančiųjų gauti šildymo kompensacijas, ėmė strigti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) informacinės sistemos, kurioje šie prašymai registruojami, veikla. „Beveik trečdaliu išplėtus šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratą, prašymų skaičius išaugo tris kartus, o kai kuriomis darbo valandomis – ir dar daugiau.

Valstybinės miškų urėdijos įsiliejimas į biokuro rinką kaip gamintojai galėtų padėti sumažinti biokuro kainas, tad automatiškai ir šildymo kainas, sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbinti pašnekovai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad biokuro rinkoje veikia ir privatūs tiekėjai, ir Valstybinė miškų urėdija, valdanti šalies miškus. Iš esmės, ji šiuo metu yra žaliavos biokurui gaminti tiekėja, o ne gamintoja.

Gyventojai jau dabar gavo pirmąsias sąskaitas už gyvatukus. Jas išvydę dalis gyventojų liko šokiruoti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus aiškinimu, kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Vienas jų – skirtingų pastatų skirtingos problematikos. „Yra tokie dalykai, kaip šilumos paskirstymo metodai, kurie skirtinguose pastatuose yra skirtingi.

Sostinė atidaro šildymo sezoną ir giriasi, kad mazutu šildomi vilniečiai už šilumą mokės mažiau nei kauniečiai. Pasak miesto valdžios šiuo metu taršesnį mazutą apsimoka deginti labiau nei Lietuvoje dažniausiai naudojamą, bet iki dangaus išbrangusį biokurą. Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.

Beveik 3 kartus išsiplėtus būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratui, gyventojų teikiamų prašymų skaičius išaugo trigubai, o kai kuriomis darbo valandomis jis yra net didesnis. Dėl to stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima ir neskubėti, - tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio bus pradedamas šildymo sezonas, BNS informavo Vilniaus savivaldybė. Šiluma gyventojus pasieks per keletą artimiausių dienų, pradedant nuo spalio 17-osios. Per pirmąsias dvi dienas šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.

Ateinantį pirmadienį, spalio 17 d., Kaunas oficialiai pradeda viso miesto šildymo sezoną, pranešė „Kauno energija“. Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos, o nuo spalio 17 d. šildymo sezonas pradedamas visame mieste. Tokį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė atsižvelgdama į vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Šildymo sezoną nuo pirmadienio pradėjus Panevėžiui, prie jo prisijungė Šiauliai, kiti didmiesčiai šią savaitę to daryti dar neplanuoja. Šiaulių administracijos direktoriaus įsakymu šildymas visiems vartotojams bus pradėtas ne vėliau nei nuo ketvirtadienio, biudžetinės įstaigos, globos ir slaugos namai šildomi jau nuo praėjusios savaitės. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai BNS informavo, kad šildymo šią savaitę pradėti neplanuojama.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.