šildymas

Teisme išnagrinėtas ginčas tarp bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir sostinės gyventojos dėl pastarosios įsiskolinimo už šildymą.| Bendrovės atstovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Jelenos M. 3 547 eurus skolos bei 121 eurą delspinigių. Nurodyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. bendrovė „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. jau VŠT tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra Jelenai priklausantis butas.

Šilumos tiekėjai jau ragina gyventojus ruoštis šildymo sezonui, sandarinti langus, duris. O jeigu namas yra senos statybos, pagalvoti ir apie renovaciją. Langų meistrai sutinka, kad pasirūpinus langų sandarumu galima tikėtis ir mažesnės sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Artėjant šildymo sezonui Lietuvoje ekspertai prognozuoja, kad šiluma šiemet gali atpigti. Biokurą naudojantys didmiesčiai šiemet jį pirks dar pigiau nei pernai. O sunkiau besiverčiantys gyventojai ir toliau galės pasinaudoti valstybės kompensacija.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Vilniečiai šiemet anksčiau pradėjo teikti prašymus gauti kompensacijas už šildymą, sako Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius vedėja Ieva Paberžienė.   „Per pirmas keturias rugsėjo darbo dienas prašymus kompensacijoms gauti pateikė 5 956 asmenys. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 4,4 tūkst. paraiškų“, – penktadienį Lietuvos radijui teigė ji.

Jau artėja naujas šildymo sezonas, tačiau gyventojai dar turi daugybę skolų už praėjusį. Šilumos tiekėjai pataria klientams nekaupti skolų, o apie finansinius sunkumus iš karto pranešti. Kitu atveju skolos bus išieškomos priverstinai. O kai kuriais išimtiniais atvejais gyventojams gali būti atjungtas ir šildymas. Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad praėjusį šildymo sezoną skolininkų skaičius už šildymo paslaugas išliko beveik nepakitęs.

Rusijos pasitelkti gąsdinimai ir bandymas sumenkinti Europos valstybių energetinį pajėgumą dar praėjusią žiemą tapo eiliniu Kremliaus propagandiniu naratyvu, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Ekonomistai sako, kad patiriamas energetinis teroras prieš visą Europą, valstybes privertė suskubti atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus. Tuo metu šilumos tinklų atstovai užsimena, kokių kainų už šildymą šį sezoną galime tikėtis.

Artėja ruduo, kartu su juo – šildymo sezonas. Praėjusį sezoną daug aptarinėjamas buvo mazuto deginimas sostinėje. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad nors planų šiemet imtis šios taršios priemonės nėra, atsitikus ekstremaliai situacijai, mazuto gali tekti ir vėl griebtis. Sostinės vadovas pasakė ir kokių šildymo sąskaitų turėtų laukti vilniečiai. „Tokių planų [deginti mazutą] nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teiks įstatymo pataisas, kurios gyventojus, naujam šildymo sezonui įsigysiančius kietojo kuro ir norėsiančius gauti kompensacijas, įpareigos pateikti tokio kuro pirkimo dokumentus.

Gyventojai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vilniečiai plūsta į savivaldybę prašyti kompensacijų už šildymą. Šilumininkai prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas nei praėjusį sezoną, tačiau valdantieji ruošiasi kompensacijų kranelį prisukti ir turintiems keletą būstų kompensacijų nebemokėti. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijų nebegaus trečdalis ligšiolinių jų gavėjų.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ pastatyta Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) pirmą kartą į sostinės centrinio šildymo sistemą patiekė iš biokuro pagamintą šilumą.  VKJ vadovas Mantas Burokas sako, kad komercinę veiklą biokuro blokas pradės rudenį, prasidėjus šildymo sezonui.   „Pirmosios šilumos iš biomasės bloko patiekimas sostinei yra svarbus projekto etapas.

Aukštos dujų kainos gyventojams gresia ne tik antrąjį šių metų pusmetį, bet ir kitais metais. Vyriausybė kitąmet nebeplanuoja kompensuoti dalies dujų kainos gyventojams. Negana to, numato įvesti turto vertinimą tiems, kurie prašo kompensacijų – dėl to dalis gyventojų ir už šildymą kompensacijų nebegautų. Vildamiesi sutaupyti žmonės jau pradeda ruoštis žiemai malkas. Vos prasidėjus vasarai panevėžietis Vaclovas jau ruošiasi žiemai.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad dėl kitą šildymo sezoną turinčio pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko šilumos tiekėjai šiuo kuru turėtų pasirūpinti iš anksto.

Praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau pesimistinio scenarijaus išvengta – sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nežymiai, teigiama tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ pranešime spaudai.   Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo tik 16 proc.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

  Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši kaip  besibaigiant 2022-2023 metų sezonui, tuo metu Vilniuje pradėjus veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui ir atsisakius mazuto ji gali kiek brangti, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Manome, kad bus kažkas panašaus, kaip šito šildymo sezono pabaigoje, kai rinka jau buvo nusiraminusi, stabilizavosi biokuro kainos, ir mes jau tikrai prognozuo...

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus trečiadienį pasirašė potvarkį dėl šildymo sezono pabaigos uostamiestyje, pranešė savivaldybė. Biudžetinės savivaldybės įstaigos bus pabaigtos šildyti pirmadienį. Sprendimas neskubėti baigti šildymo sezono mieste priimtas atsižvelgus į pajūryje vyravusias nepalankias oro sąlygas bei prognozes.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) jau pradėjo intensyvų pasiruošimą naujam šildymo sezonui, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Bendrovė iki rudens patikrins ir šildymo sezonui parengs 758 km ilgio šilumos tiekimo tinklą, kuriuo į klientų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo. Šių darbų metu neišvengiamas laikinas karšto vandens atjungimas, todėl gyventojai kviečiami iš anksto pasitikrinti, kada jų namuose nebus karšto vandens, tai padaryti galima bendrovės interneto svetainėje.

Iki pirmadienio, gegužės 1 d., gyventojai dar gali pateikti prašymus, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už namų šildymą visą praėjusį šildymo sezoną. Nors sistemos vėl stringa, siūlomos ir alternatyvos, kaip galima kreiptis paramos. Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dėl žymiai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas. Tikėtina, kad padidėjęs prisijungimų prie SPIS skaičius susijęs su tuo, jog ši savaitė yra paskutinė, kai galima teikti prašymą dėl šildymo kompensacijos už visą 2022–2023 m. šildymo sezoną – nuo 2022-ųjų spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiemet sausį–kovą Lietuvoje suvartota 3,2 teravatvalandės (TWh) dujų – 44 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šalies dujų poreikis siekė 5,7 TWh, pranešė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, sumažėjusią dujų paklausą labiausiai lėmė šilta žiema, aukšta dujų kaina ir dėl to sumažėjęs dujų naudojimas trąšų gamybai, taip pat Vilniaus šildymui kūrentas mazutas.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra kitą šildymo sezoną priklausys nuo to, kokiu pajėgumu veiks „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, sako įmonės vadovas Gerimantas Bakanas.  Pasak jo, VŠT kitą šildymo sezoną tikisi nebekūrenti lapkritį–kovą deginto mažasierio mazuto, tačiau turėtų padidėti šilumos gamyboje naudojamų dujų dalis.

Vilniaus miesto gyventojų prašymai skirti kompensacijas už šildymą bus baigti nagrinėti iki gegužės pabaigos, sako savivaldybė Socialinių išmokų skyriaus atstovė.  „Tikimės, kad visą likutį (prašymų – BNS), kurį šiai dienai turime, tikrai užbaigsime iki gegužės pabaigos“, – LRT radijui penktadienį teigė Vilniaus miesto savivaldybė Socialinių išmokų skyrius vedėja Ieva Paberžienė.

Didmiesčiams ir daugeliui rajonų baigiant šildymo sezoną, Seime penktadienį vyks konferencija apie šildymą ateinančią žiemą ir ateityje.     Vienas renginio organizatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Romualdas Vaitkus sako, kad šildymas biokuru yra vienas iš pigiausių šildymo būdų, todėl apie biokuro ruošą būtina kalbėti. Pasak jo, tikėtina, kad biokuro nepristigs, tačiau reikia valyti ir pakeles, melioracijos griovius, kanalus, po elektros linijomis.

Kauniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus apie 40 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, teigia 123 tūkst. vartotojų Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke šiluma aprūpinanti bendrovė „Kauno energija“.  „Ženkliai mažesnes sąskaitas lemia beveik 16 proc. sumažėjusi šilumos kaina ir atšilusi oro temperatūra, lyginant su vasario mėnesiu“, – nurodoma pranešime.  Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Vilniui trečiadienį baigiant šildymo sezoną, tai padaryti šiomis dienomis ketina ir Alytus bei Kaunas, kiti didieji miestai dėl centralizuoto šildymo tiekimo pabaigos dar neapsisprendę. Kaip BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas, šiame mieste ketvirtadienį šildymas bus išjungtas daugiabučiams. „Nuo rytojaus yra baigiamas šildymo sezonas, bet tiktai daugiabučiams“, – BNS sakė jis.

Konstitucinis Teismas vertins, ar nepriklausomų šilumos gamintojų, gavusių europinę paramą, šilumos gamybos kainodara turi būti taikoma neterminuotai, konstitucingumą KT pranešė priėmęs nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą – pastarojo teismo šiemet kovo 22 dieną sustabdytoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

Vilniaus miesto savivaldybėje baigiamas 2022–2023 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose ir bendrojo ugdymo įstaigose bus sustabdytas trečiadienį. Sostinės darželiuose ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas galės būti tęsiamas pagal poreikį, įstaigų vadovų nuožiūra, rašoma pranešime spaudai.

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.  „Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną.

Vilniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus 18 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Šylant orams ir kai kuriems miestams jau planuojant baigti šildymo sezoną, šalies didmiesčiai dėl jo pabaigos dar nenusprendė. Jų atstovai sako, kad konkrečią šildymo pabaigos datą lems oro sąlygos.  Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS teigė, kad dėl šildymo pabaigos sostinėje turėtų būti sprendžiama po Velykų.  „Pastarosiomis dienomis lauko temperatūra dar smarkiai svyravo, todėl nutraukti šildymo sezoną dar nebuvo svarstoma.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, netikėtai su balandžio pradžia vėl dvelktelėjo šaltukas, daug ką privertęs iš naujo padidinti prieš porą savaičių, saulei drąsiau pašvietus, sumažintą patalpų šildymą.

Įžengus kalendoriniam pavasariui ir labiau sušilus orams, didieji miestai prakalbo, kada galėtų būti nutraukiamas šildymo sezonas. Kita vertus, kai kurie gyventojai gali ir patys savarankiškai nuspręsti, ar šildymo sezonas jau galėtų būti nutrauktas, o galbūt priešingai – pratęstas dar ilgiau. „Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Monika Merkytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima ir skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, įteisinančioms šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 15. Paskutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.  Pataisomis siūloma savivaldybes įpareigoti nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose – 80 proc.

Seimas ketvirtadienį svarstys Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įteisinančias šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose –  80 proc., o 2040 metais – 100 procentų.

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo kovo pabaigos nebekūrensiantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.  „Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pranešime teigė VŠT vadovas  Gerimantas Bakanas.

Jau trečią mėnesį Bartkūniškio kaimo gyventojus piktina dėl planinių darbų atjungiama elektra. Gyventojai supratingi ir teigia pritariantys darbams, kurie yra būtini, tačiau net ir kantriausius žmones gyvenimas šaltuoju sezonu be elektros, o kartu ir šildymo bei vandens dvi dienas iš eilės išveda iš kantrybės.

Konstitucinis Teismas (KT) nevertins teisės aktų, įpareigojančių nepriklausomus šilumos gamintojus įsigyti visą jiems priskirtą dujų kiekį iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, atitikties Konstitucijai.  KT pranešė, jog ketvirtadienį grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti Suskystintų gamtinių dujų terminalo bei Šilumos ūkio įstatymų, taip pat Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo konstitucingumą.

Sostinėje ir toliau išlieka nuosekliai mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad siunčiamos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas paslaugas bus mažesnės nei sausio mėnesį, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 50 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 85 Eur.

Vilniuje kovą centralizuotai šilumai kainuojant mažiausiai tarp penkių didžiųjų miestų – beveik 7 centus už kilovatvalandę (kWh), Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad mažesnes šildymo kainas sostinėje lemia lapkritį pradėtas deginti mazutas.  „Sudėtingo geopolitinio laikotarpio ir energetinės krizės metu laikinai kaip viena iš kuro rūšių į Vilnių buvo grąžintas mažasieris mazutas (iki 1 procento sieringumo), kuris pakeitė gamtines dujas.

Šilumos kaina Kaune kovą mažėja beveik 16 proc., penktadienį pranešė įmonė.  Kovą „Kauno energijos“ klientai už suvartotą miesto šilumos kilovatvalandę mokės mažiausiai šį šildymo sezoną – kilovatvalandės kaina kovą sieks 7,21 cento be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bus 1,35 cento žemesnė nei vasarį. Lyginant su vasariu, šiluma pinga 15,8 proc., o lyginant su spaliu – beveik ketvirtadaliu.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Tiesa, 2022-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybei (ji turi per 92 proc. įmonės akcijų) pavaldžios AB „Kauno energijos“ tiekiamos vartotojams šilumos, o taip pat ir karšto vandens kainos buvo žemesnės, lyginant su dabartinėmis. Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Vilniečių vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotą šildymą bus mažesnės nei prieš mėnesį ir prieš metus, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurus, nerenovuotame – 96 eurus, arba 28 proc. mažiau nei prieš metus.   VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad jau paruoštos sąskaitos yra mažesnės dėl atpigusios šilumos ir šiltesnių orų.