šildymas

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė aplaidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl energijos išteklių brangimo ir ragina parengti krizės įveikimo planą žiemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak V. Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.

Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas išliejo įsiūtį ant Europos dėl Rusiją varžančių sankcijų. Jis kvietė europiečius „netylėti“ ir sukilti prieš valdžią, kad esą nereikėtų sulaukti šaltos žiemos „su išjungta dujine virykle ir šaltu radiatoriumi“. Jis įsitikinęs, kad europiečiai patys sau kenkia, griežtindami sankcijas Rusijai ir dėl to neva priversti „skalbti tualetinį popierių“. Kremliaus pakalikas D. Medvedevas mano, kad Europos gyventojai dėl sankcijų priversti „skalbti“ t...

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugpjūtį siekia 8,25 centro (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,1 proc. daugiau nei liepą ir 1,9 karto daugiau nei pernai rugpjūtį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūtį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Vokietija žiemą sumažins viešųjų pastatų šildymą, kad sumažintų dujų poreikį, Rusijai sumažinus šių energijos išteklių tiekimą Europai, penktadienį pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Viešieji pastatai – žinoma, išskyrus ligonines ir kitas socialinės sistemos dalis – bus šildomos tik iki 19 Celsijaus laipsnių“, – interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė R. Habeckas. Viešieji pastatai ir paminklai naktimis taip pat nebebus apšviečiami.

Augant dujų ir elektros kainoms, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui turėtų būti vienas pirmųjų rudenį spręstinų klausimų, sako prezidento patarėjas.  „Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą.

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikuoja miesto savivaldybės planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuojama dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, kad tai būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną.

Šiuo metu daugelis žmonių gyvena atostogų nuotaikomis. Tačiau specialistai ragina jau dabar ruoštis šildymo sezonui. Anot jų, būtina sandarinti langus, duris ir balkonus. Taip pavyks sutaupyti ir šilumos, ir pinigų. Tačiau remonto darbus atliekantys meistrai pastebi, kad žmonės laukia paskutinės minutės, langus taiso, kai šie sulūžta. Tad už vieno lango sureguliavimą tenka mokėti nebe 7 eurus, o 70 eurų už jo remontą.

Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas kišenes tuštins dar labiau nei praėjęs – į rekordines aukštumas toliau šoka ir malkų kaina. Malkų pardavėjai skaičiuoja, kad jau dabar malkinė mediena pabrango kone dvigubai, mat malkas šluoja ir kainą kelia be rusiškų dujų žiemą liksiantys europiečiai. Neatmetama, kad artėjant šildymo sezonui malkos gali dar brangti. Valentinas iš Panevėžio rajono krauna jau pradžiuvusias malkas. Jos pirktos dar pernai.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau skaudu ir sunku bus visiems, teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad šitas laikotarpis bus pereinamasis visai Europai.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Artėjančią žiemą Vilniuje ketinant deginti mazutą dėl didesnių taršos mokesčių centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti gerokai brangiau, sako aplinkos ministras. Anot Simono Gentvilo, ją pabrangintų maždaug 40 proc. didesnės išlaidos taršos leidimams.

Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms leista neskelbiamų derybų pirkti skystąjį kurą, kad naujo šildymo sezono metu vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.  „Nutarimo tikslas yra šilumos tiekėjams sudaryti lankstesnes sąlygas 2022-2023 metų šildymo sezone organizuoti skysto kuro – mazuto ar dyzelino – pirkimus neskelbiamų derybų būdu su sąlyga, kad toks pirkimo būdas yra ekonomiškai naudingas.

Energetikos ministerija siūlo Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms  pasirinkti kuo pigesnes kuro rūšis bei žiemą vartotojams tiekti šilumos energiją kuo mažesne kaina. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  „Būtina užtikrinti, kad būtų galima saugiai, stabiliai ir operatyviai apsirūpinti energijos ištekliais, užsitikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Būsimas šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija (EK).  „Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip sąjunga, kaip geriau paruošti žiemai, todėl kad Europos Komisija turėtų komunikatą išleisti artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė I. Šimonytė.

Siekiant kompensuoti kainų šuolį ir mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jomis  nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka už gyvenamųjų pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą diegiant energinio efektyvumo didinimo priemones, praneša Aplinkos ministerija.

Inovatyvūs šilumos siurbliai jau yra daugelio žmonių namuose. Pastebima, kad tokius įrenginius kur kas dažniau renkasi ir gyvenantys senos statybos namuose. Kodėl? Dėl noro gyventi patogiau ir, žinoma, valstybės teikiamos paramos, kuri padeda įsigyti sistemas pigiau. Paramos kriterijai Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia, kad 2022-iems metams yra skirta net 25 mln. eurų, o pirmajam kvietimui – 13 mln. eurų.

Tikėtis, kad kitas šildymo sezonas bus pigesnis, kol kas negalima, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys. Pasak Mato Taparausko, rinkoje besiformuojančios dujų ir biokuro kainos išlieka aukštos.   „Dedame visas pastangas, kad būsimas šildymo sezonas nebūtų brangesnis, bet viską lems energijos išteklių kainos, kurios susiformuos artėjant šildymo sezonui (...) Besiformuojančio rinkoje kainos optimistinių džiugių naujienų nerodo, jos išlieka aukštos.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Valstybės kompensacijos už šildymą bei kitos socialinės išmokos dar dvejus metus – iki 2024 metų balandžio pabaigos – bus skiriamos nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, ši parama gyventojams leido sutaupyti apie 22 mln. eurų. „Per pirmą šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021-uosius metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Navickienė, pristatydama padėtį dėl kompensacijų šalies savivaldybėse.

Valdantiesiems nusprendus laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui atgaline tvarka, atrodė, kad gyventojams tai bus didelis, nors ir laikinas, palengvėjimas. Tačiau labiausiai nepasiturintys gyventojai naudos gavo sąlyginai mažiau nei visi kiti centralizuoto šildymo vartotojai, nes laikinai sumažėjus PVM tarifui, sumažėjo ir jų gaunamos kompensacijos už šilumą. Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia visuotinį šildymo sezoną. Savivaldybės sprendimu, sklendės bus užsuktos balandžio 25 d., tačiau gyventojai, norintys šildytis ilgiau, galės tai padaryti daugumos bendraturčių sutarimu, rašoma pranešime spaudai. „Vilniuje daugiabučių namų būklė, o kartu ir jų energinis efektyvumas, labai smarkiai skiriasi.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) paruošė sąskaitas už kovo mėnesio paslaugas. Pastarojo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė negu vasarį ir siekė 10,88 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tačiau Seimui patvirtinus 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymo ir karšto vandens paslaugoms, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikės, jį šilumos tiekėjui kompensuos valstybė, rašoma pranešime spaudai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Seimas patvirtino kaip kompensuos gyventojams pabrangusį centrinį šildymą. Sąskaitoms nuo sausio iki balandžio naikina PVM. Už šildymą ir karštą vandenį nuo sausio sumokėtą pridėtinės vertės mokestį gyventojams šilumininkai žada grąžinti balandį atitinkamai sumažindami šilumos sąskaitas. Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų.

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nesvarsto galimybės keisti būsto ploto ribos, nuo kurios priklauso kompensacija už šildymą.  „Šitas dalykas nėra socialiai teisingiausias“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.    Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv.

Didžiausiuose šalies miestuose vasarį centralizuotai tiekiama šiluma nežymiai brango, tačiau dėl šiltesnių orų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, teigia šilumininkai. Tuo metu kovą šiluma didžiuosiuose miestuose pinga – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniuje jos kaina mažėja beveik 4 proc. ir siekia 10,88 cento už kWh, Kaune – 2 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo šalies gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leisti gauti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o ne tik mažas.  Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei inicijuoti tai numatančias pataisas.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.