šildymas

Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos. Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.

Nuo ateinančio pirmadienio Kauno miesto mokyklose, vaikų darželiuose bei sveikatos priežiūros įstaigose pradedamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. „Pirmiausia šiluma pasieks miesto mokyklas, vaikų darželius bei sveikatos priežiūros įstaigas“, – pranešime cituojamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. Dėl daugiabučių namų centralizuoto šildymo apsispręsti žadama kitą savaitę. „Kitą savaitę spręsime kada pradėti šildymo sezoną visame mieste.

Atvėsus orams Lietuvoje, vienos savivaldybės jau pradėjo naują šildymo sezoną, o kitos tai padarys artimiausiu metu. Gyventojai nerimauja dėl sąskaitų, bijo, kad neužteks pinigų sąskaitoms apmokėti. Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.

Artėjant šildymo sezono pradžiai, Vilniaus miesto savivaldybė nustatė didesnes kompensuojamo kietojo kuro sumas.  Be to, kompensacija bus skiriama ne tik malkoms, akmens angliai, durpių briketams ar suskystintoms dujoms iš balionų, bet ir medžio granulėms įsigyti, trečiadienį pranešė savivaldybė.

Šildymo sezoną gyventojams Panevėžys pradės nuo ateinančio pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai, kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamiesiems namams ir kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas pradedamas nuo spalio 10 dienos. Darželiams šildymas įjungiamas jau šią savaitę.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Šildymo sezonas ant nosies ir ugniagesiai ragina pasirūpinti saugumu – išsivalyti dūmtraukius ir susitvarkyti krosnis. Šaltuoju metų laiku pagrindinė gaisrų priežastis ir yra nevalyti kaminai ar senos krosnys. Kaminkrėčiai darbuojasi išsijuosę, bet sako, kad dar ne pats darbymetis. Visgi nemažai į saugumą žiūri aplaidžiai ir susigriebia tik tuomet, kai į namus pradeda veržtis smalkės.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Panevėžio savivaldybė pirmoji tarp šalies didmiesčių nuo pirmadienio pradeda šildyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pasak miesto administracijos vadovo, ar bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.  „Šią savaitę padarėme visų miesto darželių apklausą – 80 proc. prašė įjungti šilumą, mokyklos dar dvejoja, tačiau kitą savaitę, jei oras nesikeis, greičiausiai šildymas bus įjungtas ir joms“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Seimas supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.  Už tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 131 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą. Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą. „Duos [teigiamą] efektą todėl, kad centralizuoto šildymo kainos yra kainos, kurios yra reguliuojamos valstybės. Tai yra, jeigu yra nustatomas PVM vienoks ar kitoks tarifas, kaina atsiduria tiesiogiai.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Nors teigiama, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tarifo sumažinimas esminio poveikio kainoms neturėtų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinio šildymo PVM tarifo sumažinimas nuo 9 procentų iki nulio esminio pokyčio šildymo kainoms neturės.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Socialiniame tinkle „Tik Tok“ netrūksta įvairiausių vaizdo įrašų, kuriuose žmonės dalinasi skirtingais patarimais, būdais, kaip sutaupyti. Smarkiai pakilus energijos kainoms, žmonės ieško alternatyvų, kurios padėtų ne tik sutaupyti pinigų, tačiau ir leistų nesušalti namuose artėjant žiemos laikotarpiui.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 111, susilaikė devyni parlamentarai. Kai kuriems Seimo nariams nuogąstaujant, jog lengvata numatyta tik centralizuotam šildymui, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog valstybės kompensacija už elektrą ir dujas šiemet yra didesnė už PVM.

Augant energijos kainoms, gyventojai jau nerimauja dėl artėjančio šildymo sezono. Būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų į savivaldybę besikreipiančių jau nusidriekė eilės. Panevėžiečiai būriuojasi Miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus koridoriuje ir laukia galimybės pateikti prašymus šildymo kompensacijai gauti. Kompensacijos prašytojų eilių nėra Panevėžio rajono savivaldybėje – prašymai teikiami rajono seniūnijų socialiniams darbuotojams.

Nu rugsėjo vidurio neveikianti ir lapkritį veiklą atnaujinti planuojanti atnaujinti Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ nebetieks pigesnės šilumos energijos miestui, todėl bendrovė „Panevėžio energija“ užkurs jos katilinę Kėdainiuose. Dėl to regiono gyventojams šildymas brangs iki 16 procentų. „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė sako, kad įmonės katilinėje Kėdainiuose šiluma bus gaminama iš dyzelinio kuro, kuris yra dukart pigesnis nei gamtinės dujos.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Savivaldybės sako, kad didžioji dalis gyventojų prašymus pateikti atvyksta į savivaldybes, todėl ir formuojasi eilės. Gyventojai taip pat raginami Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Keletas paprastų katilo nustatymų pakeitimų padėjo Timui Džounsui sutaupyti 100 svarų sterlingų – ir tai užtruko vos kelias minutes. Išjungus katilo išankstinio šildymo nustatymą ir pažeminus temperatūrą, jis sumažino energijos sąnaudas. Timo metinė dujų sąskaita nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. siekė 380 svarų. Jo sąskaita už dujas po to, kai jis atliko energijos taupymo pakeitimus – nuo ​​2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Artėjant rekordiškai brangiam šildymo sezonui gyventojai jau šturmuoja savivaldybių socialinės paramos skyrius. Infliacijos išvarginti žmonės viliasi sulaukti kompensacijų ir bent kiek susimažinti finansinę naštą. Tiesa, šilumininkai teigia, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už praėjusį, kainas šiek tiek sumažins tik valdančiųjų pažadas jau nuo kito mėnesio centralizuotai šilumai panaikinti pridėtinės vertės mokestį.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas įstatymo pakeitimas, numatantis kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seimui teiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti kompensacijas už būsto šildymą ne 3 mėnesius, kaip yra dabar, o visą šildymo sezoną. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime. Siūloma, kad tokia kompensacijų tvarka galiotų šį ir kitų metų šildymo sezoną. Naujienų portalas tv3.lt vakar skaitytojams priminė, kokia tvarka šiuo metu yra skiriamos kompensacijos būsto šildymui.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Artėjant šildymo sezonui žmonės traukia į kietojo kuro aikšteles pildyti kuro atsargų. Ir ten patiria šoką – anglių, briketų kainos kyla nebe savaitėmis, o dienomis. Pardavėjai ragina nebelaukti, nes prieš pat šildymo sezoną kainos dar turėtų išaugti. Pavasarį anglių tona kainavo apie 300, rudenį tona gali atsieiti ir pusę tūkstančio eurų. Nuo pavasario anglys jau yra išbrangusios daugiau nei trečdaliu ir kaina dar kils, medžio briketai per kelis mėnesiu brango dvigubai.

Centralizuotos šilumos gamybai ketinant deginti mazutą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už taršą, todėl sąskaitos Vilniaus  gyventojams bus panašios, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, sako įmonės vadovas. Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.  „Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja.

Artėjantį žiemos sezoną centralizuotos šilumos gamyboje deginant mazutą, Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur.

Rusijai sukinėjant dujų kranelį, kaip užsigeidžia, kai kurie Vokietijos miesteliai ir kaimai suskubo ruoštis šaltai žiemai. Vienas miško savininkas Šiaurės Rytų Vokietijoje pasiūlė kaimo gyventojams kūrenti jo medienos atliekas. O miestelis Vokietijos pietuose nusprendė pažaboti geoterminę energiją. Heineris Von Der Osten-Sacke turi 150 hektarų miško prie Knorrendorfo kaimo Šiaurės Rytų Vokietijos Meklenburgo–Pomeranijos žemėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Artėjantį šildymo sezoną kompensacijų už šilumos energiją gavėjų skaičius augs apie 21 proc., prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos atstovės, tam didžiausios įtakos turės nuo birželio padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) koeficientas, turintis įtakos vertinant išlaidų ir pajamų santykį kompensuojant būsto šildymo išlaidų dalį. „Nuo birželio Vyriausybė reikšmingai padidino socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius, įskaitant ir VRP.