sausio 13

Vilniuje įvyko tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriuo pagerbiamos Sausio 13-osios aukos. Kasmet sostinėje vykstančiame renginyje dalyvavo maždaug 7 tūkst. asmenų. „Bėgikams blogo oro nebūna“, – Eltai teigė vienas bėgimo organizatorių. Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta kasmet nuo 1992 metų ir tik 2021-aisiais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Jis, tradicičkai, prasidėjo Antakalnio kapinėse, o baigėsi – prie Televizijos bokšto.

Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. „Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas. „Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis. R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu.

Sausio 13-osios minėjime dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykstantis Rusijos karas Ukrainoje leidžia geriau suprasti laisvės trapumą. „Visą laiką Sausio 13-ąją pasitinku su tais pačiais jausmais. Tik tiek, kad pastarieji pora metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina – tu daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Anksčiau irgi taip sakydavome ir atrodydavo, kad tuo tikime, tą žinome.

Šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš 33 metus apginta laisvė atvėrė galimybes daryti ir prasmingus darbus, ir kartais klysti. „(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.

2023 metų Laisvės premiją pelnęs Europos Parlamentas (EP) šeštadienį Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime bus apdovanotas statulėle “Laisvė”, tačiau 5 tūkstančius eurų siekianti išmoka gali atitekti Rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrėjams ar Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų bendruomenei.

Penktadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo rūmų, provokatoriai bandė sutrikdyti Laisvės gynėjų dienos renginį. Profesoriui Vytautui Landsbergiui atėjus ant pakylos sakyti kalbą, keli asmenys, tarp jų ir maištininkas Antanas Kandrotas-Celofanas šaukė „Gėda!“. Dėl viešosios rimties trikdymo sulaikyti du vyrai.

Lietuvoje šeštadienį minima Laisvės gynėjų dieną Seime bus įteiktos Laisvės premijos, vyks atminimo renginiai.  Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui. Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Sausio 13-osios išvakarėse daugiau nei pusantro tūkstančio įstaigų: mokyklos, darželiai, policijos nuovados, ambasdos ir kitos institucijos 8 valandą ryto uždegė žvakes. Taip pagerbdamos žuvusius laisvės gynėjus ir primindamos Lietuvos pargalę prieš okupantus. O Seime iškilmingai rikiuotei susirinko laisvės gynėjai. Į juos besikreipdamas Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad kova dėl laisvės tęsiasi.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda. Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Minėdami Sausio 13-ąją dar labiau suvokiame šiandienines grėsmes. Tąkart savo laisvę apgynėme, tačiau ar šiandien būtume pasiruošę tą padaryti? Apie tai ir apie šių dienų politikų nesutarimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Gentvilas. Ar dabar sugebėtume apginti Lietuvos laisvę? Sugebėtumėm. Tikrai gerai prisimenu sausio 13-ąją ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės tikrai gintų vienaip ar kitaip.

Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, turėtų būti minima ir kaip pergalės, ir kaip nepasidavimo prievartai bei agresijai diena, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kai agresija ir prievarta jau, regis, buvo paskandinę viską, nuskambėjo žodžiai, kviečiantys neįsileisti į savo širdis neapykantos ir pykčio, nuoskaudos ir agresijos.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį šalyje vyks pilietinės iniciatyvos, pagarbos bėgimai, degs laužai. Penktadienio rytą visi Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, pastatų languose uždegant žvakutes ir taip pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą. Seime penktadienio rytą numatyta pilietiškumo pamoka „Sausio 13-oji signatarų akimis“, vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Šeštadienį minint 33-ąsias sausio įvykių metines ir pagerbiant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę drąsą ir ryžtą, vienybės simboliais tapusiose sostinės vietose vyks tradiciniai minėjimo renginiai. Jų metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.  Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, penktadienį, nuo 18.15 iki 21 val.

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.

Prieš 32 metus lietuvių vienybė ir pasiryžimas išgelbėti Lietuvos nepriklausomybę lėmė Sovietų Sąjungos griuvimą, tačiau jos palikuonių agresija niekur nedingo ir tai, ką dabar išgyvena ukrainiečiai, – to paties proceso dalis, teigė Nepriklausomybės akto signatarė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje Nijolė Oželytė aiškino, kad viskas, kas buvo tada ir vyksta dabar, – vienas ir tas pats, o Ukraina – ne pabaiga.

Kauno apskrities kriminalinės policija pradėjo ieškoti Sausio 13-osios byloje kalėti nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus, tuo metu jo advokatas Lietuvoje sako, kad dabar su Rusijos invazija kariaujantis jo ginamasis nusipelnė prezidento Gitano Nausėdos malonės.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Lietuvos Raudonasis Kryžius feisbuke pasidalijo globojamos 78-erių Angelės iš Vilniaus prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją. Senjorė sako, kad lemtingąją naktį buvo sunku blaiviai mąstyti, todėl būtų galėjusi ryžtis bet kam. „78 metų Angelė iš Fabijoniškių savanorei pasakojo, kad sausio 13-ąją su dvejomis dukromis leido prie seimo. „Tą dieną buvo apėmęs begalinis nerimas, buvo sunku net mąstyti. llgai prisiminsiu tą vienybę, kuri tvyrojo ore.

Pagalbos tarnybos su nerimu laukė šios dienos, mat šiandien kaip niekad daug sutapimų, Facebooke rašo Bendrasis pagalbos centras. „Kalendorius liudija, kad šiandien – išties ypatinga diena. Penktadienis, trylikta...  Bet Bendrojo pagalbos centro darbuotojai žino, kad ypač sudėtingos būna dienos, kai sutampa 3P: penktadienis, pilnatis ir pašalpos“, – teigiama įraše. Vis dėlto Bendrojo pagalbos centro personalas nestokoja humoro jausmo.

Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena.

Sausio 13-osios įvykius prisimename ne tik su skausmu, bet ir su pagarba už mūsų laisvę kovojusiems ir po tanku žuvusiems didvyriams. Šiais metais Sausio 13-ąją prisimename ne tik mes, bet ir šiuo metu už laisvę kovojantys ukrainiečiai. Su „1K“ paramos fondu Ukrainos kariai – 40 Vytauto Didžiojo artilerijos brigada – pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jie sveikina Lietuvą su Sausio 13-ąja.

Lietuvos stačiatikiai penktadienį visose šventovėse surengė pamaldas už Sausio 13-osios aukas, taip pat melstasi už „Lietuvą, jos liaudį, valdžią ir kariuomenę“, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

Profesorius Vytautas Landsbergis Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, pasitiko Santaros klinikose. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įrašu iš ligoninės palatos, kuriame nusiuntė žinutę visiems Lietuvos žmonėms. „Malonu ir džiugu buvo dalyvauti Sausio 13-osios šventėje Lietuvos Seime ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagerbimo iškilmėje. Dalyvavau iš Santariškių, bet buvau kartu su jumis.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Mūsų kova už laisvę dar nesibaigė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, „nuožmus mūsų laisvės priešas ir toliau bando atgauti prarastą galybę“. Apie tai G. Nausėda kalbėjo skaitydamas kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos laisvės gynimo metinėms paminėti. „Geriausias asmens, bendruomenės ar tautos savybes atskleidžia jiems tenkantys išbandymai.

Kova, kuri vyko nuo Antrojo pasaulinio karo nebuvo bevaisė – partizanų ryžtas ir tikslas atkurti demokratinę Lietuvą buvo įkvėpimo šaltinis piliečiams tolimesnėje antisovietinėje rezistencijoje, Seime penktadienį pareiškė kariūnas Jurgis Bekampis. „Juozas Streikas-Stumbras savo baigiamojoje kalboje Troikos teisme aiškiai pasakė, kad „Lietuva bus laisva. Mūsų aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant Lietuvos namų sienų.

Seime Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Anksčiau už šį sprendimą antradienį balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. V. Zelenskį Laisvės premijos laureatu išrinkusios komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, šiuo metu Ukrainoje vykstanti kova už laisvę kuria pasaulio istoriją, o V. Zelenskis yra prisiėmęs sunkią šios kovos lyderystės naštą.

Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius sako, kad Lietuva prieš daugiau kaip 30 metų sovietų tankams žlegant Vilniaus gatvėmis pasaulio šalių su keliomis išimtimis buvo palikta likimo valiai. Pasak jo, po kelių dešimtmečių imperinei Rusijai sukėlus beprasmį ir žiaurų karą Ukrainoje visi civilizuoto pasaulio žmonės šiandien tarsi Baltijos kelyje vėl sukibę rankomis stovi prieš griūvančios imperijos tankus – tik šįkart Ukraina nėra viena.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksta Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Skausmą dėl žuvusiųjų per Sausio 13-ąją palengvina suvokimas, jog jų auka nebuvo veltui, sako prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį Antakalnio gimnazijoje prisijungęs prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Jis uždegė žvakes šalia koplytstulpio. „Gedulo gaidelė visada bus, nes visada bus žmonės, kurie neteko savo artimųjų ir jiems tai yra vis tiek skausmo diena taip pat, – mokyklos bendruomenei sakė prezidentas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia minėti Laisvės gynėjų dieną – vieną svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kuri kalba apie mūsų valstybės, mūsų tautos valstybingumo gynybą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Prisiminti tą lemtingą 1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietų ginkluotoms pajėgoms šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos televizijos ir radijo būstinę žuvo keturiolika ir buvo sužeista daugiau kaip pusė tūkstančio beginklių civilių gyventojų.

Neatitolome nuo idealų, kuriais Sausio 13-ąją tikėjo Laisvės gynėjai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį ji dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Seime, Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, o taip pat žuvusiųjų pagerbime sostinės Antakalnio kapinėse.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Ketvirtadienį, sausio 12-ąją įvyko Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos fimo „Sausis“, režisuoto Viesturs Kairišs, premjera, skirta sausio 13-osios įvykiams atminti. „Sausis“ – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus. Renginyje dalyvavo filmo kūrybinė komanda, Latvijos ambasados Lietuvoje atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovai, ministrai.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Sausio 13-tą dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys vaidybinis filmas „Sausis“ (rež. Viesturs Kairišs) – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus ir Baltijos šalių likimus. Šį filmą režisierius skyrė visiems kino kūrėjams, kurie žuvo dokumentuodami mūsų istoriją. 1991-ieji Latvijoje.

Minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo aštuonis asmenis, nurodoma ketvirtadienį pasirašytame dekrete.

Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams ketvirtadienį po remonto bus atvertas Seimo Sausio 13-osios aukų memorialas, prie parlamento vakare suliepsnos atminimo laužai. Kaip pranešė Seimas, nuo 2021 metų rudens tvarkytą Sausio 13-osios memorialą ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti ketvirtadienį nuo 15 iki 21.30 val. ir penktadienį  nuo 12.30 iki 14.30 valandos.

6 tūkstančiai bėgikų atidavė pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę 91-ųjų sausį. Tradiciniame Gyvybės ir mirties bėgime Vilniuje nuo Antakalnio kapinIŲ iki televizijos bokšto bėgo ir kariai, ir eiliniai gyventojai, ir net užsienio svečiai. O ministras sako, kad nepaisant žuvusiųjų, Sausio 13-ąją turėtume laikyti Lietuvos pergalės diena. Į jau 31-ą kartą rengiamą pagarbos žuvusiems už Lietuvos laisvę bėgimą šiemet susirinko daugiau nei 6 tūkstančiai dalyvių.

Vilniuje šeštadienį 31 kartą įvyko pagarbos Sausio 13-osios įvykių aukoms bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriame dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių. Jie įveikė simbolinę 9 kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, nusidriekusią nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija skelbia, kad dalyvauti bėgime užsiregistravo beveik 2,5 tūkst.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Startas, kaip kasmet, numatytas prie Antakalnio kapinių, kur palaidoti laisvės gynėjai, finišas – prie Vilniaus televizijos bokšto. 6000 dalyvių, sėkmingai įveikusių numatytą nuotolį, bus įteiktas atminimo medalis. Šiemet vyks jau 31-asis bėgimas. Pernai šiame renginyje dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių.