sausio 13

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina Lietuvos gyventojus Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes ir tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Sausio 13-oji yra ne tik Lietuvos pergalės diena. Jei nebūtų Sausio 13-osios pergalės, nebūtų ir sovietų imperijos subyrėjimo, ir šiandien Europa ir pasaulis atrodytų visai kitaip. Turime tai suprasti ir pagerbti didvyrius, kurie mums atvėrė kelią į Laisvę, – sako I. Degutienė.

Artėjant sausio 13-osios minėjimo dvidešimt pirmosioms metinėms savaitraštis „Ekonomika.lt“ apie tai kalbino VU Istorijos fakulteto dekaną profesorių Zenoną Butkų. Jis ryžosi pareikšti savo nuomonę ir apie šiandieninius ekonominius sunkumus Lietuvoje bei pasaulyje. Kaip prisimenate Lietuvą 1991-aisiais? 1991 metų sausio 13-oji – turbūt garbingiausia Lietuvos istorijos data, nes tądien pavyko apginti Lietuvos nepriklausomybę.

Sausio 13-osios bylos tyrimas vykdomas nuosekliai, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakymų bus sulaukta, tik kai Rusijos viduje situacija pasikeis tiek, kad ji pati bus suinteresuota gauti tuos atsakymus, sako Premjeras Andrius Kubilius.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Ketvirtadienį nuo pat ryto duris visiems lankytojams atvers Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Vidurdienį Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės 1990–1991 m. valstybės gynėjų konferencija. Vėliau Seime vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą dėl M. Gorbačiovo apklausos. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitus šaltinius, rusai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ET konvencijoje nurodoma, jog toks teisinės pagalbos prašymas gali būti atmestas esant pavojui, kad prašymas gali pakenkti šalies, gavusios prašymą, vidaus gyvenimui, suverenitetui ir t.t. Asmeninė M. Gorbačiovo kaltė prisidėjus prie civilių žudynių nėra įrodyta. Lietuva jį norėjo apklausti kaip liudytoją.

Prieš gerus metus sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Tai atlikus bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese, įvykdymo, t. y. artėti prie tyrimo užbaigimo stadijos, Sausio 13-osios 21-ųjų metinių išvakarėse pareiškė Generalinė prokuratūra.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Artėjant sausio 13-ajai, Lietuva galėjo atversti naują bylos puslapį ir teisti buvusį KGB karininką, sausio 13-osios bylos įtariamąjį M. Golovatovą. Tačiau praėjusių metų liepą Austrijoje sulaikytas nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Rusijos pilietis netrukus buvo paleistas. Lietuvai iki šiol nepavysta iš austrų gauti atsakymų, kodėl taip atsitiko, nors Austrija ir yra pažadėjusi peržiūrėti savo teisinę sistemą.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu bus įteikta pirmoji Laisvės premija, kurią Seimas paskyrė Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Ateinantį sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Dvidešimt metų tylėję, nežinia kur buvę, kai nagrinėta sausio 13-osios žudynių byla, „liudininkai“, atbėgę į garsios šeimos garsaus palikuonio teismą, ėmė ir prisiminė matę visokių neįtikėtinų vaizdų 1991 metų sausio 13-osios naktį. „Sensacingi“ inicialais pristatomų sutvėrimų „atsiminimai“ šiaip nėra verti specialios polemikos. Teismas yra sudėjęs taškus ir viską seniai išaiškinęs. Apmaudu tik tai, kad galima prikabinti makaronų ant jaunų arba patiklių žmonių ausyčių. Tad keletas pastebėjimų.

Socialistinio liaudės fronto lyderis pateikė teismui neviešintą medžiagą iš SSSR prokuratūros, kurią teismas priėmė ir nutarė paviešinti kitame posėdyje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje partijos „Frontas“ lyderis kaltinamas neigęs Sausio 13-osios nusikaltimus, nagrinėjimą. Į teismo salę iškviesti septyni liudytojai.

Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką.

Teisingumo ministerija aiškinasi, ar Austrijos vidaus teisėje numatytas baudžiamumas už nusikaltimus žmoniškumui. „Yra keletas dalykų, kurie šiuo metu mano prašymu yra nagrinėjami.

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi. Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba.

Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, tirianti Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, kitą savaitę dirbs Austrijoje. Lietuvos teisininkai tikisi apklausti ne tik pareigūnus, bet ir neoficialią įvykio versiją pateikiančius austrų politikus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kol buvęs KGB pulkininkas, Sausio 13-osios bylos įtariamasis, nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas M. Golovatovas ilsisi Maskvoje ir dalija interviu, Lietuvoje tęsiasi protestai prieš Austrijos spr...

Neketinu bent kiek oponuoti kolegai ir bičiuliui Vladimirui Laučiui, pavadinusiam kagėbistą, sovietinių grupės “Alfa” smogikų vadeivą Michailą Golovatovą itin skubiai paleidusią Austriją “maža š…na šalimi”. Poelgis tikrai vertas panašios retorikos ir ne tik.

Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas neatsiprašys Lietuvos dėl buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo, skelbia „Kurier“. Austrijoje nepriklausoma žinyba priėmė nepriklausomą sprendimą, pabrėžė jis penktadienį „O1“ radijo stočiai. Kartu kancleris atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta dvišalė darbo grupė su Lietuva minėtam atvejui tirti. „Mes neturime ko slėpti. Kai pamatai, kaip priimtas sprendimas, tikiesi ir partnerio supratimo“, – kalbėjo V. Faimanas.

Lietuvos ambasados Vienoje atstovui ketvirtadienio vakarą buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams, kurio kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visų kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrams. „Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi.

Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš M.  Golovatovo paleidimą Austrijoje Ketvirtadienį Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš Austrijos valdžios sprendimą paleisti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris 1991 metais vadovavo televizijos bokšto šturmui Vilniuje. „Asmenys, atsakingi už kitų žmonių mirtį diktatūrų laikais Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą.

Lietuva ir politiškai ir visuomeniškai pasakė savo nuomonę apie Austrijos sprendimą skubiai paleisti paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Kartu visai nereikia perdėtai atakuoti klaidą padariusių Lietuvos partnerių. Be to, trūksta teisininkų pasisakymų, – mano Seimo narys, buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Pasak P. Auštrevičiaus, austrai be abejo bus padarę klaidą, tačiau dar nėra priežastis dirbtinai kaitinti aistras, ypač siekiant krautis politinį kapitalą.

Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas. Susirinkusiųjų plakatuose puikavosi užrašai – „gėda“. Vieno iš protesto akcijos iniciatorių  Roberto Mažeikos teigimu, jie čia susirinko protestuodami prieš tai, kad Austrijoje buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje, buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas.

Austrijoje sulaikytas asmuo, įtariamas dalyvavęs Sausio 13-osios bylos įvykiuose Vilniuje. LNK televizijos žinių tarnybos duomenimis, sulaikytasis yra Michailas Golovatovas.   Pasak  Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Krušnos, Europos arešto orderis šiam asmeniui išduotas praėjusiais metais. Šiuo metu prokurorai laukia, ką dėl savo išdavimo Lietuvai pasakys pats įtariamasis.

Sakinį „saviškiai šaudė į savus“ Socialistinio liaudies „Fronto“ lyderis teigė paėmęs iš viešai naudojamų šaltinių – buvusio Krašto apsaugos departamento direktoriaus Algirdo Butkevičiaus interviu bei rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygos Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Paleckis kaltinamas radijo laidoje „Raktas“ menkinęs  Sausio 13-osios aukas ir dalyvius, pirmas prabilo „Fronto“ lyderis.

Sausio tryliktosios medaliu apdovanotas kelmiškis Petras Edmundas Liutkus aiškiai mena 1991 — ųjų sausio 13 — osios nuotaikas ir įvykius Parlamento viduje. Savanoriai atliko išpažintį, priėmė Komuniją. Elgėsi taip lyg gyventų paskutines valandas. Jeigu reikėtų Nepriklausomybę ginti dar kartą Petras sako vėl rizikuotų gyvybe. Nors šiandien jis gyvena iš kuklios šešių šimtų litų pensijos, nepavydi kitiems gynėjams, kurie gauna aštuonių tūkstančių litų algas.

Lietuva tikisi sulaukti kompensacijos iš Rusijos už kruvinuosius Sausio 13–osios įvykius, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Tikimės geros valios gesto iš Rusijos vyriausybės sprendžiant žmogiškojo gailesčio ir atitinkamos kompensacijos klausimą“, – rusų dienraščiui „Kommersant“ ir naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadieninį kalbėjo ministras.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, neleido panaudoti pavojaus sirenų. Jas įjungti vienai minutei prašė Liberalų Sąjūdis, kuris dėl to kreipėsi į Ministro pirmininko tarnybą. VRM atkirto, kad sirenos jungiamos tik esant ekstremaliai situacijai arba mokymų metu. Viceministro Mindaugo Ladigos rašte, kurį jis išsiuntė Liberalų Sąjūdžiui ir Ministro pirmininko tarnybai, remiamasi Civilinės saugos įstatymu ir Vyriausybė2005 gruodžio 22 dienos nutarimu.

Sausio 13–osios įvykiams sukako 20 metų. Nepaisant to, kad kiekvienais metais šiuo metu visur – televizijoje, spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje – skelbiami pastarųjų įvykių liudininkų prisiminimai ir vertinimai, akivaizdu, kad iki šiol neturime vientiso Sausio 13–osios paveikslo.

Dėl automobilių padegimų Marijampolėje yra iškeltos ir tiriamos keletą versijų, teigia ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate sudaryta tyrėjų grupė, Eltai penktadienio popietę sakė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovas Rimas Bradūnas. Visos padegtosios transporto priemonės priklausė fiziniams asmenims.

Atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras Sausio 13-osios minėjimo proga tikina, kad jaunąjai kartai reikėtų tinkamai išmokti mylėti tėvynę. Kur buvote 1991-ųjų sausio 13-ąją? Tenai. Aš mačiau ir kaip bokštą, ir kaip radiją ir televiziją paėmė. Tuo metu mes buvome paaugliai ir per savo smalsumą, kvailumą vaikščiojome praktiškai tarp tų BTR (rusiškas šarvuotasis transporteris - aut. past.) - buvau arčiau nei daugelis kitų. Tą sausį daug kas vyko... Buvau šaukiamojo amžiaus, mane gaudė.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos narė, tankai galėtų atvažiuoti ir šiandien, mano Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ žurnalistas Dmitrijus Florinas. Dmitrijus Florinas sako, kad neapykanta kaimynams madinga Rusijoje. Asmeninio albumo nuotr. – Kokia dabar žodžio laisvė Rusijoje? Kokia ji praėjus 20 metų po sovietų režimo žlugimo, kokios tendencijos? – Žodžio laisvė Rusijoje šiandien stipriai skiriasi regioniniu pagrindu.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia įsitikinimą, kad kaltieji tikrai bus nubausti. „Pagerbdami žuvusiųjų atminimą tikime, kad kaltieji tikrai bus nubausti. Tuo nevalia abejoti. Laikas tarnaus tiesai ir teisingumui. Nusikaltimams prieš žmogiškumą ir tautos laisvę senaties nėra“, – sakė Lietuvos prezidentė Seime vykstančiame iškilmingame minėjime. Šalies vadovė pakvietė kurti tokią Lietuvą, už kurią kovojome Sausio 13-ąją.

Lietuvos radijo diktorė, ištisas kartas išugdžiusi televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“ vedėja - teta Beta – Bernadeta Lukošiūtė, iki smulkmenų prisimena sausio 13-sios naktį prieš dvidešimt metų. „Kai išėjome iš pastato, žmonės jau buvo nustumti toliau. Būreliai prie laužų stovėjo su radijo aparatukais, nes jau kalbėjo Sitkūnai,“ - sakė menanti diktorė, kai po šturmo, iš užgrobtų radijo ir televizijos pastatų, automatininkų lydimi, vorele buvo išvesti paskutiniai darbuotojai.

Pasistengsiu ilgam neužimti eterio. Sausio 12 d. apsinakvojau pas gimines dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje. Jie mane pažadino, kada buvo užgrobta televizija. Apsirengiau ir nuėjau į „Lietuvos aido“ redakciją, kur tuo metu dirbau. Patalpos buvo Seimo III rūmuose. Eidamas į Seimą girdėjau šūvį,  Tumo-Vaižganto pravažiavo šarvuotis. Prieangyje sutikau būrį jaunų žmonių, vadovaujamų skulptoriaus  Mindaugo Navako.

Žvarbų sausio 12-osios vakarą, krintant šlapdribai ir telkšant krūvoms pažliugusio sniego, šimtai žmonių traukė prie Vilniaus televizijos bokšto. Tradiciškai čia rengiami literatūros ir susikaupimo muzikos vakarai „Nerimo mintys“, skirti žuvusiųjų atminimui pagerbti. Lietuvos radijo ir televizijos centro komplekso prieigose, kur kalno šlaite pastatyti kryžiai ir koplytstulpiai, o šalia – memorialinė granito lenta, Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos parlamentų delegacijos padėjo gėlių.

Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį. 1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį reitingą nei dabar. Laužų dūmai kilo prie kitų Lietuvos laisvei svarbių objektų. Pirmiausia teko saugoti informacijos sklaidos objektus, kuriuos kėsinosi užgrobti sovietų desantininkai, tankistai ir specialiosios sovietinio saugumo (KGB) pajėgos.

Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis neturi tautinės ir valstybės sąmonės, – konstatuoja politologas Vytautas Radžvilas. Jo nuomone, per 20 metų, prabėgusių nuo Sausio 13–osios nepasikeitė viena – pareiga kovoti už savo valstybę ir ją ginti. – Sukanka 20 metų sausio 13–osios įvykiams.

Šiemet, talkinant Nacionalinei dailės galerijai, LRT muziejaus sausio 13 – osios ekspozicija išplėsta – eksponatai pasitinka nuo pat įėjimo į pastatą ir koridoriais lydi iki studijų iš kurių transliuota tiesioginė programa tą naktį. Kasmet sausio 13-osios išvakarėse prie radijo ir televizijos pastatų vyksta minėjimai: kūrenamas laužas, šalia esančiame aukų atminimo kalnelyje skamba dainos, dega žvakutės.

Kadangi draugas Algirdas Paleckis, artėjant Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui, nusprendė žūtbūt įrodyti, kad mes tada šaudėm patys į save, priminsiu ir aš keletą senienų.

Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės šįmet bus minimos daugybe renginių, prasidėsiančių sausio 6-ąją ir truksiančių iki sausio 17 dienos. Siekdama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, tačiau neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių žmonių.

Generalinės prokuratūros vadovybės nutarimu sudaryta nauja tyrimo grupė Sausio 13–osios byloje. Tyrimo grupę sudaro aukštos kvalifikacijos ir didelę darbinę patirtį turintys keturi Generalinės prokuratūros prokurorai, nagrinėsiantys bylą, atsižvelgdami į naujas teisines sąlygas. Naujosios Seimo priimtos ir Prezidentės pasirašytos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos sudaro galimybę itin pavojingus nusikaltimus padariusius įtariamuosius teisti už akių, negalint jų apklausti.

Baltarusija nemato pagrindo Lietuvai išduoti įtariamojo Sausio 13-osios byloje generolo Vladimiro Uschopčiko. Apie tai pranešė Baltarusijos generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius, kuriuo remiasi naujienų agentūra "Interfax". "V. Uschopčikas atsakė į Lietuvos prokuratūros klausimus.s naujos informacijos šioje byloje nėra. Remiantis mūsų konstitucija, mes negalime kitai valstybei išduoti savo piliečio", - per Minske surengtą spaudos konferenciją pareiškė G. Vasilevičius.