sausio 13

Trečiadienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 25-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Legendinės nuotraukos autorius, fotografas Andrius Petrulevičius įamžinęs sausio 13-osios įvykius pamena ką tuo metu jautė ir matė. „Prieš 12 valandą buvau prie Aukščiausiosios Tarybos, ten ir sužinojome, kad važiuoja tankai. Sėdau į mašiną ir važiavau iš paskos. Vienos karinės mašinos važiavo televizijos bokšto link, kitos suko į Konarskio gatvę.

Sausio 13-ąją jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti Lietuvos repo grupė pasitiko išleisdama šiai ypatingai progai skirtą kūrinį. Kiekvienas įsigijęs dainą „Sausio 13“ prisidės prie šalies gynybos – visos surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Šiame kūrinyje savo mintis dėsto tik vienas iš keturių grupės MC – Laikrodis. Tam yra svari priežastis – jo gimimo diena sutampa su tragiška Lietuvai tapusia data.

 Daugelyje Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje paminėta Sausio 13-oji ir prisiminti Lietuvos laisvės gynėjai. Šia neeiline proga Lietuvos ambasada Gruzijoje sausio 13-ąją Tbilisio Rikės parke surengė vėliavų pagerbimo ceremoniją, kurioje suplevėsavo ir 200 metrų Lietuvos Vienybės trispalvė. Akcijos metu greta įspūdingos Lietuvos vienybės vėliavos išskleista ir šimtas Gruzijos vėliavų.

Vietą, kurioje reikia pradėti rausti tunelį Parlamento gynėjams parodęs architektas A. Nasvytis ir šiandien stebisi, kad AT rūmų laiptai atlaikė smėlio maišus, o vienas gynėjų prisipažįsta, jog pastatas galėjo likti be vandens.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Viena iš Žaliojo tilto skulptūrų ketvirtadienį „pasipuošė“ grandinėmis. Pasak akcijos sumanytojo – vieno iš Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento rūmų) gynėjų 1991-ųjų sausį, savanorio Gasparo Genzbigelio, taip jis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį, kad sovietinio okupacinio režimo simboliais laikomos skulptūros turėtų būti nukeltos nuo tilto. „Kartą pastebėjau, kad po Žaliuoju tiltu pakabinta trijų grandžių grandinė, ir kilo mintis tai padaryti ir ant statulų.

 Įtariamąjam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Vasilijui Kotlerovui Italijos teismas skyrė namų areštą, patvirtino Lietuvos prokurorai. „Italijos teismas yra skyręs įtariamajam kardomąją priemonę - namų areštą. Visi procesiniai veiksmai, būtini šioje byloje, yra atliekami intensyviai“, - BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Teismas pratęsė Sausio 13-osios bylos įtariamojo Jurijaus Melio suėmimą dviem mėnesiams. Tai BNS patvirtino sprendimą priėmęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas. Pasak jo, prokurorai prašė pratęsti J.Melio suėmimą ilgesniam - trijų mėnesių - laikui. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Šiandien, Sausio 13-ąją, daug žinomų Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų, politikų ir tiesiog piliečių į savo atlapus įsisegė neužmirštuolės žiedus – iniciatyvos „Neužmirštuolė“ pasiūlytą simbolį, kviečiantį prisiminti kovos už laisvę kainą ir pagerbti žuvusiuosius dėl šio kilnaus tikslo. Nors ši iniciatyva sulaukė didelio palaikymo ir populiarumo, pasigirdo ir nemažai kritikos.

Per iškilmingą Seimo posėdį minint Laisvės gynėjų dieną nemaža dalis politikų pasirodė į atlapus įsisegę po mėlyną gėlės žiedą. Nuo pat ryto šį ženkliuką segėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai taip pat greičiausiai pastebėjo, kad šiuo simboliu savo nuotraukas puošia ir jų  virtualūs draugai ar pastarųjų bičiuliai.

Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas. Jo žodžiais, pabaigos neturintis gedulas prieštarauja ir krikščioniškoms, ir baltiškoms tradicijoms, o Sausio 13-ąją turime švęsti kaip pergalės prieš Sovietų Sąjungą dieną.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Generalinė prokuratūra kovo mėnesį žada baigti tirti Sausio 13-osios žudynių bylą ir ją dar šiemet perduoti teismui. Šiuo metu baigiami ruošti Europos arešto orderiai 79 įtariamiesiems. Tai bus paskutinis veiksmas didžiausioje Lietuvos istorijoje baudžiamojoje byloje. Ją atvertus teisme, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Išduoti juos Lietuvai atsisakoma.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsiliepdama į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvą, dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Taip pat kviečiamos visos šalies mokyklos, kitos švietimo įstaigos sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Laisvės gynėjų dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo devynis Lietuvos piliečius, 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas neigia uždraudęs užsienio svečiams rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Jis sako tik norėjęs, kad šis būtų pataisytas – labiau akcentuojant mirusio prezidento socialdemokrato Algirdo Mykolo Brazausko indėlį ir išimant kadrus apie Sausio įvykius. „Aš jo ne neleidau, o pasiūliau pataisyti.

Lietuvos kabelinės televizijos tiekėja „Cgates" pranešė, kad antradienį apie 14 val. atnaujino „Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) retransliavimą, rašo vz.lt. Kaip portalui sakė Paulius Dambrauskas, „Cgates" generalinis direktorius, PBK retransliavimas atnaujintas, nes šis kanalas pažadėjo vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimą ir šiuo metu ruošia programų tinklelį, kuris atitiks LRTK reikalavimus. Ekonomika.

 Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad įvestas laikinas draudimas per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ transliuoti Rusijoje sukurtas laidas yra sprendimas ne dėl informacijos laisvės, o dėl „ardomosios veiklos laisvės“. Politikas sakė manantis, kad ribojimus sukritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė turbūt nėra susipažinusi su 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresija, kurią bandyta neigti melagingoje propagandinėje ...

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Edmundas Jakiaitis, LRTtelevizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Dar vienas Rusijos išpuolis. Šįkart – televizijos eteryje. Lietuvoje retransliuojamas pirmasis Maskvos kanalas, čia vadinamas „Pervyj Balstijskij“ praėjusį penktadienį pašiurpino ypač šlykščiomis Sausio 13-osios įvykių interpretacijoms.

Praėjusią savaitę per „Pervij Baltijskij“ televizijos kanalą (PB) transliuota laida apie sausio 13-osios įvykius, kuri turėjo akivaizdžiai propagandinį atspalvį, sukėlė daugybės žmonių pasipiktinimą. Pirmadienį Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu sustabdyti PB kanalo transliavimą Lietuvoje. Pirmadienio vakarą„Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas 15min.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį dar dešimt asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje. Šiuo metu iš viso jau 60 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Gegužės 17 dieną tas pats teismas patenkino prokuroro prašymą ir 20 asmenų pripažino įtariamaisiais. Vėliau, birželio 10 dieną, teismas dar 30 asmenų pripažino įtariamaisiais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir 20 užsienio šalių piliečių pripažino įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį. „Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, – BNS sakė A.Šerelytė. Į teismą prokuratūra kreipėsi gegužės 7 dieną. Gavęs prašymus, teismas dar iš prokuratūros reikalavo papildomos medžiagos.

 Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.

„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Per iškilmingą Sausio 13 dienos kruvinųjų įvykių minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pareiškė, kad iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės „premijavimą už gerą darbą“ 1990 metų liepą. Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.

Sausio 13-ąją vėliavas kėlė ne tik Lietuvoje gyvenantis lietuviai, bet ir geriausia Lietuvos sportininkė Rūta Meilutytė. Socialiniame tinkle "Facebook" plaukikė įkėlė nuotrauką su prierašu: „Keliu vėliavą laisvės gynėjams. Ir maža veliavelė turi didelę reikšmę.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Penktadienį nuo pat ankstaus ryto prasidėjo Sausio 13-osios įvykių minėjimai. Valstybinės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakes ir taip pagerbiami prieš 22 metus žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklose rengiami minėjimui skirti koncertai, parodos.

Ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Lietuvoje atliekanti generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu sudaryta tyrimo grupė, susidedanti iš penkių Generalinės prokuratūros prokurorų ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, per pastaruosius dvejus tyrimo metus surinko duomenų, kurių pagrindu tyrimas atliekamas jau dėl 81 asmens, 1991 m. ėjusių vadovaujančias pareigas TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saug...

Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.

Artėjant Sausio 13-ajai, Lietuvoje, kaip ir kasmet, prisimenami to meto įvykiai, žmonės, ypatinga susitelkimo ir vienybės atmosfera. „Sausio 13-ąją Lietuvos nepriklausomybę gynė visų tautų, tikėjimų ir politinių įsitikinimų Lietuvos žmonės“, – akcentavo ir ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 22 d. skelbs nuosprendį vadinamojoje Algirdo Paleckio byloje dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo. A.Paleckis yra žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkst. Lt bauda.

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila klausė, kodėl aukščiausia Lietuvos valdžia nesiima priemonių dėl nacionaline grėsme įvardijamo „frontininkų“ lyderio Algirdo Paleckio veiklos bei piktinosi kitais aukštų mūsų šalies valdžios institucijų veiksmais.

Vilniaus pirmosios apylinkės teismas skyrė beveik keturių tūkstančių litų baudą Danguolei Raugalienei, melagingai liudijusiai Algirdo Paleckio byloje, kuris buvo nuteistas dėl teiginio, jog per kruvinus Sausio 13-osios įvykius „saviškiai šaudė į savus“   Teismas nutarė, kad Socialistinio fronto lyderio byloje moteris melavo sąmoningai norėdama padėti jam.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

„Ši byla tapo Rusijos politikos įrankiu. Dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad patys prokurorai surašytų reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl Algirdo Paleckio proceso metu paaiškėjusių galimai melagingų parodymų davimo teismui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aiškino Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo prokurorą tarpininkauti užtikrinant politiko dalyvavimą kitame teismo posėdyje, o priešingu atveju taikyti priverstinus veiksmus.

Sausio 13-ąją stengiuosi ne labai klausytis kalbų minėjimuose, nes jos dažna būna panašios į to paties atrajojimą arba tiesiog lėkštos. Visai atsitiktinai „snukiaknygės“ draugas atsviedė nuorodą į premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymo aprašymą, darytą kolegės Eglės Samoškaitės iš DELFI.LT. „Ir ką mes girdime ta proga iš mums labai „mielos“ ir „brangios“ opozicijos? Girdime, kad viskas, ką darome, yra visiškai blogai.

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Atpažinti kvailį nesunku, kaip ir mėginantį kvailinti. Tereikia pastebėti, kad žmogus lygina traktorių su seniu besmegeniu. Klausimas, ar šiandien žmonės eitų ant barikadų, yra niekšingas ir idiotiškas iš esmės. Kažkas kažko paklausė Vienos apklausų agentūros gerai išmokyti, kažkieno užsakyti sociologai ėmė ir Sausio 13-osios proga atliko neva labai reikšmingą tyrimą – ar žmonės šiandien rinktųsi nepriklausomybę ar ekonominę gerovę.

Kasmet, sausio pradžioje, artėjant Laisvės gynėjų dienai, pasigirsta daugmaž tą pačią graudžią giesmę kartojančių balsų, klausiančių, ar už tokią Lietuvą kovojome ir lyginančių kokius nors šių dienų gyvenimo paradoksus su Sausio 13–osios auka. Todėl pradėsiu nuo to, kad Sausio 13–oji, mano supratimu, buvo unikalus įvykis, į kurį nieko panašaus mūsų tūkstantmetėje istorijoje nebuvo, nėra ir nebus.

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.