sausio 13

Minint Sausio įvykius krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminimais sugrįžo tris dešimtmečius atgal, kai Maskva po 1990 metų kovo 11-osios kūrė planą, kokius Lietuvos objektus reikėtų užimti ir jie pasitelkė taip vadinamus „žaliuosius žmogeliukus“. „Tą patį mėnesį jau buvo parengtas planas ir kalbėta, kokius objektus reikėtų užimti – tai buvo televizijos pastatas, televizijos bokštas ir kiti statiniai.

Apgintai Lietuvos Laisvei – trisdešimt. Tėvynės gynėjai šiandien ne tik dalijasi prisiminimais iš tragiškų mūsų šaliai dienų, bet ir siekia susirasti tuos, kas prieš trisdešimt metų kartu būrėsi prie Seimo, Televizijos bokšto, kitose vietose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vieni nori kartu pasidžiaugti išsaugota laisve, o štai kiti ir padėkoti už pagalbą, mat būta tikrai įsimintinų istorijų. Tiesa, kol kas tik virtualioje erdvėje.

Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link. 1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Nors garsiausiai minima yra Sausio 13 d., skaudūs Lietuvai įvykiai prasidėjo jau kelias dienas prieš tai. Sausio 11 d. iš Šiaurės miestelio išvažiavo tankai, kurių pajudėjimas reiškė strategiškai Lietuvai svarbių objektų šturmą.

Sausio 13-osios atminimo medaliu minint Laisvės gynėjų dieną apdovanojami dvylika 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gynusių žmonių. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu atminimo medaliu apdovanojami Ramūnas Baltakartis bei Arminas Cicėnas iš Vilniaus, Evaldas Čižinauskas ir Laimis Gulbinauskas iš Kauno, Virginijus Gečas iš Klaipėdos ir Vladimiras Okunevas iš Klaipėdos rajono.

Prisiminimais apie kruvinus sausio įvykius dalijasi Stasys Vaikutis.  „Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų, kuriuos mes apgynėme ir neutralizavome 2 tankus iš dabartinės A. Sacharovo aikštės pusės. 1991 m. sausio 11 dieną 10.30 val. aš, Stasys Vaikutis, vyresnysis tiekimo inžinierius ir vairuotojas Antanas Savanevičius, išsikrovę statybos objekte, važiavome Justiniškių gatve.

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą nedarbo diena paskelbti kitų metų Laisvės gynėjų dieną, kai bus minimas Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Už tokį Seimo nutarimo projektą pateikimo stadijoje balsavo 67 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai. Pasiūlymą pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.

Kitąmet Lietuvai minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį ši diena turėtų būti paskelbta nedarbo, siūlo du Seimo valdančiųjų atstovai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas parengė Seimo nutarimo projektą paskelbti 2021 metų sausio 13 dieną nedarbo diena.  Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys siūlo sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. „Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana.

Sausio įvykių dalyvis pasakoja, kad žmonės išėjo ir gynėsi prieš brutalią sovietų jėgą tikėdamiesi laisvesnio gyvenimo ir geresnės ateities savo vaikams. Įvykių liudininkas pats patyrė priešo jėgą, o jo žmona išgyveno baisiausias gyvenimo akimirkas, kai nežinojo, ar vyras vis dar gyvas. Daugelis gal nustebs, bet Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę, nes jiems jie įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o vakar.

Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio 13-osios  nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, kad tą naktį nepastebimą, bet itin svarbų darbą atliko organų donorystės procese dalyvaujantys specialistai. Ir tik skaudžios aplinkybės lėmė, kad transplantacijos tą naktį nebuvo atliktos. Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro pasakojimas.

Televizijos bokšte dirbęs vyras prisimena, kad bokšto užėmimas priminė chaosą, o aplink maišėsi klyksmai, šūviai ir sužeistųjų aimanos. Įvykių liudininkas tvirtina, kad niekas nesitikėjo kruvinos kulminacijos, o tos nakties vaizdai amžiams išliks atmintyje. Laidoje „Visi mes žmonės“ prisiminimais apie skaudžius Sausio įvykius dalijasi Algis Šalkauskas.

Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai pirmadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną įteikta Laisvės premija. Atsiimdamas apdovanojimą A. Kentra-Aušra sakė jį skiriantis savo seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, kiekvienais metais Sauso 13-oji yra proga prisimint ir, suprasti, kokia kaina mes pelnėme savo valstybės laisvę, įvertinti, kokį kelią per tą laiką nuėjo Lietuva, rašoma pranešime. Nors ši data amžiams pažymėta laisvės gynėjų krauju, tai proga ir pasidžiaugti. Pirmiausia visų mūsų pergale, kuri pasiekta vieningai, drąsiai, didžiuojantis savo valstybe ir vienas kitu. „Lenkiuosi tautos didvyriams, kurie paaukojo savo gyvybes.

Sausio 13 d. Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena. Ryte vyko pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu pagerbtas žuvusių piliečių atminimas, o nuo 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo Albinui Kentrai ceremonija. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje iškils Valstybės vėliava, o 12.30–14.30 val.

Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius. Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. „Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių.

Prasidėjusių 2020 metų vienu pirmųjų svarbiu, aktualiu susiėjimu reikėtų laikyti sausio 13–osios datą – Laisvės ir gynėjų dieną. Sudėtinga pasakyti, ar 1991-ųjų sausio 13-oji yra šventė ar liūdesio diena. Praėjo jau 29 metai, bet prisiminimai tų dienų iškyla kone kiekvieno atmintyje. Dabarties istorinė pergalė Europos Parlamento, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, konservatorė Rasa Juknevičienė naujienų portalui JP teigė, kad Sausio 13-oji jai daugiau šventė.

Tradiciniame bėgime Sausio 13-osios laisvės gynėjams pagerbti šeštadienį Vilniuje dalyvavo beveik 9 tūkst. asmenų – daugiausiai nuo pat 1992-ųjų, pranešė organizatoriai. Jau 29-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Rusiją nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją. Strasbūre priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pabrėžė, kad Maskvos veiksmai yra politiškai motyvuoti ir negali būti laikomi teisėtais.

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Rusija be atsako nepaliks Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio 1991 metų sausio įvykių byloje, ketvirtadienį pareiškė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova. „Mes, aišku, to nepaliksime be tolesnės reakcijos“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė ji.

Patekimas į nuosprendį Sausio 13-osios byloje skelbusio teismo patalpas Vilniuje buvo apribotas, gavus žvalgybos informaciją dėl galimų provokacijų, paskelbė Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė. „Buvo gauta informacija dėl galimų provokacijų“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė pirmininkė. Pasak jos, šią informaciją teismui pateikė Valstybės saugumo departamentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje siunčia žinią ne tik nuteistiems sovietų pareigūnams, bet ir šių dienų karo nusikaltėliams. „Nuosprendis turbūt bus skundžiamas, bet tai svarbus etapas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paragino iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. „Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.

Rusijos Karaliaučiaus srities Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas siūlo gatvę, kur įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, pavadinti Sausio 13-osios byloje kaltinamo Jurijaus Melio vardu, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“. Tai deputatas pareiškė praėjusią savaitę per diskusiją, artėjant nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje. Joje dalyvavo ir teisiamasis Sausio byloje buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas. Nuosprendį skelbti planuojama kovo 27 dieną.

Vilniuje pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius laisvės gynėjus uždegti atminimo laužai. Pavakarę keli šimtai žmonių rinkosi prie Vilniaus televizijos bokšto, kur buvo uždegtas pirmasis laužas, 14 gynėjų, žuvusiųjų nuo sovietų kariuomenės veiksmų, pagerbti dainomis, žmonės prie memorialo aukoms dėjo gėles, degė žvakes. Aukų atminimą pagerbė ir Vyriausybės nariai, Vilniaus savivaldybės atstovai, kiti politikai, visuomenės veikėjai.

Veronika Naumova yra viena aktyviausių mokytojų streiko dalyvių. Apie ją mokytojus palaikančioje „Facebook“ grupėje atsirado įrašas, teigiantis, kad mokytoja pradinukams aiškino, kad 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu į beginklius lietuvius šaudė ne sovietų kariai, o lietuviai, apsimetę rusais. Mokytoja neigia, kad taip kalbėjo per pamoką, o mokyklos direktorius patikslino, kad po V. Naumovos pamokos į mokyklos vadovybę kreipėsi vaikų tėvai, tačiau pokalbio turinio nepamena.

Su pagarba prisimename lemtingus sausio 13 dienos įvykius. Tądien daugybė tautiečių stojo krūtine ginti savo tėvynės. Stovėjo naktį ir dieną, nebijodami tuometinės žiemos. Beje, tą naktį nebuvo labai šilta, tiesa, tai žmonėms mažai ir rūpėjo. Tai nebuvo rūsčios žiemos naktis Prieš dvidešimt šešerius metus, sausio tryliktąją, stiprių šalčių nebuvo. „Iš tikrųjų, žiūrint į abi dienas, 12-tą ir 13-tą, tai temperatūra Lietuvoje laikėsi nulinė.

Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, Nepriklausomybės aikštėje uždegti laužai. Jie – simbolis vienintelio šilumos šaltinio tų žmonių, kurie žvarbią 1991-ųjų žiemą išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Aplink laužus susirinko daug tą įsimintiną sausį menančių lietuvių. Jų akyse atsispindėjo ugnis, o mintyse kartojosi laisvę gynusių žmonių veidai.

Sausio 13-osios byloje ketvirtadienį parodymus davęs tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas paliudijo perspėjęs Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą nenaudoti jėgos. „Michailai Sergejevičiau, jeigu jūs manote, kad problemas išspręsite jėga, jūs jų neišspręsite“, – kelios dienos prieš sovietų agresiją M.Gorbačiovui pasakytus žodžius prisiminė E.Bičkauskas. Anot E.Bičkausko, M.Gorbačiovas į tai atsakė tik rankos mostu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandžio buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, nuo 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Genadijaus Ivanovo parodymai kėlė daug klausimų bylą nagrinėjantiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Posėdyje antradienį buvo paskelbti visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaltinamojo parodymai, jis atsakė į proceso dalyvių klausimus.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradeda kaltinamųjų apklausas. Teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta. Manoma, kad pirmasis parodymus duos Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas. Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai.

Siekdamas užtikrinti spartesnį ir sklandesnį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems, kurie turi valstybės skirtus advokatus, skirti antrus pakaitinius gynėjus. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pirmadienį posėdyje sakė, kad apie teismo priimtą nutartį informuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Naujai į bylą įtrauktų advokatų sąrašas turi būti pateiktas iki kovo 10 dienos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja išklausyti kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje parodymus. Pirmadienį teismas nusprendė pirmiausia paskelbti teismo posėdžiuose nedalyvaujančiųjų parodymus, vėliau apklausti Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, kurie dalyvauja teismo procese.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo Sausio 13-osios bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai. „Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.

Sausio 27 dieną, 9 val. Vilniaus apygardos teisme pradedama nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins 65 advokatai.

 Prieš kelias dienas visa Lietuva minėjo sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos sukaktį. Šios dienos nepamiršo ir Šakių „Vyčio“ komanda. „Žinau, kad Lietuva tapo laisva, kad 14 narsuolių paaukojo save dėl šalies, – kalbėjo Taurantas Tamošiūnas, netrukus pridėjęs, jog yra Lietuvos patriotas. – Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur.“ „Tai – liūdna diena, nemažai žmonių žuvo kovodami už laisvę, bet praėjus 25 metams, ačiū Dievui, viskas yra gerai.

 Laikai keičiasi. Propagandos formos kiek kinta taip pat, tačiau frazės dažnai panašios. Vienos lietuviškos radijo stoties paskyros socialiniame tinklalapyje vyriausiasis redaktorius sako, kad prieš Sausio 13-ąją ypač suaktyvėjo propagandą skleidžiantys komentatoriai. Vien vakar savo paskyroje jie blokavo tris šimtus provokatorių profilių.

 Sausio 13-ąją sutemus ant Lampėdžių ežero vyko spalvinga ir garsi diskoteka. Kas su pačiūžomis dar tik mokosi pastovėti ant ledo, o kas raižo įmantriausias figūras, o štai tėvai į roges pasisodinę vieną, du ar net daugiau vaikų laksto net suprakaitavęs. Idėją surengti šokius ant ledo pasiūlęs kaunietis sako, net nesitikėjęs tokio žmonių antplūdžio. Ant ledo tilpo visi norintys, o štai netoli ežero pasistatyti automobilį buvo beveik neįmanoma.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

Dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčianti atkurta Lietuva abejingų nepaliko ir „Trakų“ futbolininkų. Žinoma, ne tų, kurie dar tuo metu nebuvo gimę, o tų, kurie nors ir miglotai, tačiau atsimena tą baisią naktį. „Iš tos nakties atsimenu, kad visur mieste girdėjosi sirenos, kažkas važinėjo ir su garsiakalbiu kvietė visus rinktis centre bei važiuoti į Vilnių padėti gintis nuo rusų“, - prisiminimais dalijosi tuomet septynerių Marius Rapalis.