rytų ukrainoje

 NATO kariuomenių vadai šeštadienį Vilniuje susirinko tartis dėl Rytų Europos gynybos ir santykių su Rusija, kurią Vakarai kaltina kurstant krizę Rytų Ukrainoje. NATO karinio komiteto sesijos pradžioje susitikimui pirmininkaujantis Danijos generolas Knudas Bartelsas sakė, kad didelis dėmesys bus skiriamas vadinamajam „pasirengimo veiksmų planui“, kuriuo numatoma atsiųsti daugiau pajėgų ir įrangos į Rytų Europą.

  Simboliškai pademonstruodamas paramą Ukrainos valdžiai, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Ovaliajame kabinete priims Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kuris prieš tai kalbės per retą bendrą Kongreso sesiją. P.Porošenka atvyksta į Vašingtoną siekti energingesnės JAV karinės pagalbos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais. B.Obama kol kas nepatenkino Ukrainos prašymo suteikti letalinę pagalbą, bet JAV jau suteikė maždaug 60 mln.

Ukrainos premjeras trečiadienį gynybos ministrui nurodė užtikrinti, kad vyriausybinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios kovoti, nepaisant prieš 12 dienų su Rusijos remiamais separatistais paskelbto ugnies nutraukimo. „Rusija neduos mums ramybės, todėl prašau gynybos ministro visiško pasirengimo kovai“, – sakė Arsenijus Jaceniukas. Prezidento Petro Porošenkos taikos plano vykdymas nereiškia „Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų darbo susilpninimo“, pažymėjo jis.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainoje Karpatų kalnų vietos gyventojai huculai pragyvenimui užsidirba iš galvininkystės, miško verslų, puodininkystės ir turizmo. Tačiau dėl neramumų Rytų Ukrainoje jie sako sulaukiantys vis mažiau turistų ne tik iš užsienio, bet ir pačios Ukrainos. Tradicinių huculų sodybų Karpatų kalnuose išlikę ne viena. Tiesa, dabar tai – jau muziejai, nes pastatuose niekas negyvena – huculai įsikūrę šiuolaikiškuose namuose.

Europos Sąjungos (ES) valstybės ketvirtadienį sutarė imtis naujų sankcijų prieš Rusiją, kurių įsigaliojimas buvo atidėtas išsiskyrus šalių nuomonėms dėl to, kaip jas įvedant turėtų būti atsižvelgiama į paliaubas Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Ekonominės sankcijos įsigalios penktadienį, nurodė šaltiniai.

 Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai ketvirtadienį Maskvoje aptars sutartį dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurią 1987-aisiais Jungtinės Valstijos pasirašė su Sovietų Sąjunga. Maskva ir Vašingtonas sako abejojantys vienas kito ketinimais laikytis šio susitarimo. Kai prieš 27-erius metus Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų nenaudojimo sutartį. Pasaulis džiaugėsi, kad dviejų supervalstybių santykiai šyla.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį informavo, kad Maskva daugumą savo karių, kurie, pasak jo, buvo Rytų Ukrainoje, grąžino į Rusijos teritoriją, tad didėja viltys dėl taikos proceso. Rusija neigia, kad siuntė kokius nors savo karius į Rytų Ukrainą, paremti su Kijevo pajėgomis kovojančių prorusiškų separatistų, nors Ukraina ir Vakarai tvirtina, jog daugybė įrodymų rodo priešingai. Maskva taip pat neigia ginkluojanti separatistus.

Europos sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį Briuselyje dar kartą susitiks aptarti sankcijų Maskvai. Bendrijos šalys susitarė dėl naujų platesnių sankcijų, kurios dar labiau suvaržys Rusijos naftos ir dujų pramonę, tačiau dar nenuspręsta, nuo kada jos bus taikomos. Tuo metu Jungtinės Valstijos teigia, kad paliaubų Rytų Ukrainoje yra laikomasi, nors vis dar pasitaiko pavienių susišaudymo atvejų, daugiausiai – Donecke ir Luhanske.

 Rugsėjo 6-ąją vieną dieną trukusias paliaubas Rytų Ukrainoje nutraukė į Mariupolį važiuojančius ukrainiečių tankus užpuolę prorusiški separatistai. „VICE News“ korespondentas Simonas Ostrovskis buvo mieste prieš, per ir po paliaubų, ir keliavo į Mariupolio rytinį kontrolės postą tuo metu, kai jis buvo puolamas. Jo parengtą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše.

  Olandų tyrėjų komanda, tirianti „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą rytinėje Ukrainoje, savo preliminarioje ataskaitoje nurodo, jog katastrofą tikriausiai sukėlė tai, kad į reisu MH17 skridusį lėktuvą pataikė daug dideliu greičiu lėkusių objektų iš išorės, dėl kurių jis dar ore suiro į gabalus.

 Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva „asimetriškai“ reaguos į bet kokias naujas sankcijas, neatmetant galimybės įvesti apribojimus skrydžiams Rusijos oro erdvėje, jei jos Vakarų partnerės toliau neatsispirs „pagundai naudoti jėgą tarptautiniuose reikaluose“. Pirmadienį paskelbtame interviu Rusijos dienraščiui „Vedomosti“ D.Medvedevas sakė: „Jei bus sankcijos, susijusios su energetika, tolesni suvaržymai mūsų finansų sektoriui, būsime priversti reaguoti asimetriškai.

Ukraina sveikina Prancūzijos sprendimą stabdyti pirmojo iš dviejų karo laivų „Mistral“ siuntimą Rusijai dėl šios karo veiksmų Ukrainos rytuose. Karo eigą sekantys apžvalgininkai sako, kad anksčiau sukilėlius puolę ukrainiečiai dabar vis dažniau persigrupuoja į gynybines pozicijas. Sandėris su Rusija dėl „Mistral“ karo laivų vertas daugiau nei 1 mlrd. eurų, bet dėl Ukrainoje karo veiksmus pradėjusios Rusijos, prancūzų sąjungininkai spaudė šalį atsisakyti sandėrio.

Rusijos karių žmonos ir motinos ketvirtadienį rengia demonstraciją – po to, kai pranešimai apie slaptas kariškių laidotuves smarkiai padidino spaudimą Maskvai pasakyti tiesą apie savo vaidmenį Ukrainos konflikte. Moterys sakė, kad desantininkai iš vienos bazės Kostromoje, esančioje į šiaurę nuo Maskvos, buvo išsiųsti į karines pratybas, tada ryšys su jais nutrūko, o vėliau kai kurie jų vyrai ir sūnūs grįžo pušinėse dėžėse.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pranešė, kad pietrytinį pasienio miestą Novoazovską ir kitas to regiono teritorijas užėmė Rusijos pajėgos kartu su prorusiškais sukilėliais, pradėjusiais didelį kontrpuolimą.

Donbase įsikūrę kovotojai vienareikšmiškai kovoja „už slavų, protėvių žemes“. Bent jau taip skelbiama Rusijos žiniasklaidoje ir propagandiniuose filmukuose. Iš šio vaizdo įrašo darosi aišku, kad, bent jau tam tikroje smogikų konktroliuojamoje dalyje, tikraisiais šeimininkai jaučiasi kaukaziečiai čečėnai, įtariama, atvykę šio šalies vaduko, V. Putino statytinio, R. Kadyrovo nurodymu.

Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistai, atvykę į Pskovo kapines, kuriose galimai yra palaidoti Rytų Ukrainoje žuvę rusų desantininkai, susidūrė su vietiniais „tituškomis“. Taip Ukrainoje vadinami sportiški vaikinai, V. Janukovyčiaus valdymo paskutiniais metais terorizavę visuomenininkus, žurnalistus, verslininkus ir eilinius šalies gyventojus, išdrįsusius dalyvauti pilietinėse akcijose.

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.

Retoriniu klausimu „Tai kuo gi nusikalto Rusija?“ padabintas ir rusų inosmi.ru sąžiningai išverstas čekų tinklaraštininko Josefo Votípkos kūrinys yra idealus Maskvos propagandos išgimdytas produktas. Kaip ir Krymo aneksijos atveju, taip ir šįkart rusai beviltiškai bando surasti jų veiksmus pateisinančių autorių užsienio spaudoje. Tokių, deja, nuolat atsiranda: dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, tai – bevardžio tinklaraščio autorius, prisistatantis: „Esu ekonomistas. Rašau apie gyvenimą.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Lietuva ir toliau padės sužeistiems Ukrainos kariams „pagal išgales“, tačiau masiniam jų gydymui lėšų nėra numatyta, teigia sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. Pasak jo, Lietuva gydymui iš Ukrainos jau priėmė per 30 žmonių, įskaitant karius ir sužeistuosius Maidane. „Nesame nuošalyje, stengiamės padėti ne tik materialine dalimi, bet ir galimybėmis, protu. Tikrai, šimtais nebus turbūt galimybių priimti, padėsime tiek, kiek galime“, - BNS pirmadienį sakė E.Mačiūnas.

 Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako nematantis jokių poslinkių, kurie sumažintų įtampą Rytų Ukrainoje. Interviu „Lietuvos rytui“ diplomatas teigia, kad skirtingai nei buvo tikėtasi, Rusija nepasinaudojo turima įtaka separatistams, kad situacija pasitaisytų. „Nematyti konkrečių poslinkių, žingsnių, kurie sumažintų įtampą Rytų Ukrainoje.

 Avialinijų „Malaisya Airlines“ lėktuvo Boeing-777 (reisas MH17) katastrofa Donecko srityje tapo vienu tragiškiausių, bet ir vienu svarbiausių įvykių konflikte Rytų Ukrainoje. Ši tragedija leidžia aiškiau pamatyti ir identifikuoti, kas yra kas minėtoje dirbtinai sukurtoje konfrontacijoje bei tiksliai sudėlioti akcentus.

 Olandų ir australų policininkai, kurie planavo sekmadienį nuvykti į Malaizijos lėktuvo katastrofos vietą Rytų Ukrainoje, dėl saugumo turėjo likti Donecke, sakė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovas. „Tęsiasi kovos. Negalime rizikuoti“, – sakė Alexanderas Hugas (Aleksandras Hjugas), ESBO specialiosios misijos Ukrainoje vyriausiojo stebėtojo pavaduotojas.

 30-ies olandų teismo medicinos ekspertų komanda sekmadienį išvyko į Malaizijos lėktuvo katastrofos vietą sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje, nors kovos tame regione suintensyvėjo, pranešė olandų pareigūnai. Komanda galėjo išvykti po Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitarimo su prorusiškais separatistais, sakoma Teisingumo ministerijos pareiškime. Olandams yra pavesta identifikuoti aukas ir vadovauti katastrofos priežasčių tyrimui.

Teismo medicinos ekspertai identifikavo pirmą iš 298 žmonių, žuvusių Rytų Ukrainoje numušus keleivinį Malaizijos lėktuvą, šeštadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė. „Šiandien buvo identifikuota pirmoji reiso MH17 katastrofos auka“, – sakoma šeštadienį paskelbtame Teisingumo ministerijos pareiškime. „Tai Olandijos pilietis, aukos šeima ir vietovės, kur jie gyveno, meras buvo informuoti“, – priduriama jame. Ministerija viešai to žuvusio žmogaus vardo nepaskelbė.

 Ukrainos parlamentarai ketvirtadienį, liepos 31 dieną, susirinks į specialią sesiją spręsti, ar priimti netikėtą premjero atsistatydinimo pareiškimą, paskelbė prezidentūra. Per specialią parlamento sesiją taip pat bus aptartas olandų vadovaujamas tyrimas dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimo sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje.

Europos Sąjunga (ES) daro sparčią pažangą įteisindama daug griežtesnes Rusijai skelbiamas ekonomines sankcijas dėl jos vaidmens per Ukrainos krizę, penktadienį sakė pareigūnai. Po diskusijų apie platesnes sankcijas, kurios dabar apima sąskaitų įšaldymą ir kelionių draudimus, įstatymų pasiūlymų, kuriuos reikia priimti, kad naujos baudžiamosios priemonės įsigaliotų, bus imtasi antradienį.

Į Rusiją, bėgdami nuo susirėmimų Ukrainos rytuose, kasdien plūsta pabėgėliai, kurių skaičius jau perkopė pusę milijono, ir daugelis šių žmonių, regis, linkę čia pasilikti, sako pareigūnai ir aktyvistai. Rusijai, kurią Vakarų kaltina tuo, kad ji kursto konfliktą Rytų Ukrainoje, teikdama pagalbą ten veikiantiems prorusiškiems separatistams, dabar tenka spręsti didžiuliu iššūkiu tapusią pabėgėlių problemą. „Nuo balandžio daugiau nei 515 tūkst.

Australijos premjeras Tony Abbottas (Tonis Abotas) trečiadienį sakė, jog įmanoma, kad daug lavonų iš Ukrainoje numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo vis dar guli po atviru dangumi. “Visai įmanoma, kad ten dar yra daug lavonų, po atviru dangumi europietišką vasarą, veikiamų kišimosi ir veikiamų karščio bei gyvūnų“, – sakė T.Abbottas spaudos konferencijoje.

Žmonių kūnų dalys, išsimėčiusios tarp nuolaužų ir bagažo daiktų kelių kilometrų spinduliu, rūkstančios keleivinio lėktuvo liekanos javų lauke: siaubingos mirties scenos Rytų Ukrainoje, kur ketvirtadienį nukrito „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris. „Vargšai žmonės, – sakė pritrenkta vietos gyventoja Natalija, stovėdama priešais savo namus netoli katastrofos epicentro.

Rusija turi prisiimti atsakomybę už taikos proceso pažangą Ukrainoje, kur būtinos paliaubos, kad būtų galima ištirti netoli Rusijos sienos įvykusio Malaizijos keleivinio lainerio katastrofą, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vakarai dėl Ukrainos neturi alternatyvos - tik siekti dialogo su Vladimiru Putinu, sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, pridūrusi, kad kol kas anksti priimti kokius nors sprendimus dėl griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.

(12.36) Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kuri stebi saugumo situaciją Rytų Ukrainoje, vėliau penktadienį rengia skubų susitikimą ir aptars tame regione įvykusią „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą. „Specialus Nuolatinės tarybos susitikimas įvyks šiandien 12 val. 30 min. Vienos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku dėl tragiško „Malaysia Airlines“ reiso MH17 (lėktuvo) sudužimo Rytų Ukrainoje“, – sakoma ESBO pareiškime.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmą kartą nuo Ukrainos ir Rusijos konflikto pradžios žuvo užsienio piliečių, todėl tai turėtų būti didelis lūžis vertinant karinius veiksmus. Taip mano užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, Didžioji Britanija inicijavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame galėtų paaiškėti daugiau tragedijos detalių. „Lietuva palaikė šią iniciatyvą, taigi bus tikrai svarbus tarptautinis šio įvykio vertinimas.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienio vakarą išsakė „ypatingą susirūpinimą“ dėl padažnėjusių civilių aukų Rytų Ukrainoje ir pranešimų apie Rusijos vaidmenį gilinant krizę šalyje.

Didėjanti įtampa Ukrainoje bei prorusiškų separatistų eskaluojamas smurtas tapo viena aktualiausių temų šios savaitės Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre. Europos Parlamento narių bei ES kaimynystės ir plėtros komisaro Štefan Füle diskusijos metu Valentinas Mazuronis pabrėžė, jog šioje situacijoje ypač svarbu teisingai identifikuoti tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje.

Į Lietuvą reabilitacijai atvyko keturi Ukrainos kariai, nukentėję Rytų Ukrainoje, kur kariuomenė vykdo operaciją prieš prorusiškus maištininkus. Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė antradienį BNS patvirtino, kad kariai atvyko į Lietuvą. Pasak jos, karių bendravimas su žiniasklaida nenumatytas. Lietuva prieš tai yra priėmusi gydymui 22 ukrainiečius, nukentėjusius per protestus Kijeve prieš tuometinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė padėtį Rytų Ukrainoje bei priemones, kurios padėtų užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui. Galimas tolesnes ES atsakomąsias priemones ketinama svarstyti šį trečiadienį neformaliame EVT posėdyje Briuselyje.

Rusijoje augantis šovinizmas kelia didelį pavojų, trečiadienį paskelbtame interviu perspėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Didysis Rusijos šovinizmas, kuris dabar auga Rusijoje, iš esmės labai priklauso nuo elito, bandančio jį atgaivinti. Ir tai labai pavojinga. Nesu tikra, kad jo nebus po penkerių metų, nes tai neabejotinai priklausys nuo prezidento (Vladimiro) Putino“, - interviu „Amerikos balsui“ sakė prezidentė.

 Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją pagrobus karininkę, kurią separatistų kovotojai sučiupo Rytų Ukrainoje, ir pareikalavo ją paleisti. 33 metų Nadeždą Savčenko prorusiški sukilėliai sulaikė birželio mėnesį, jai dalyvaujant kovose Luhansko pakraštyje netoli sienos su Rusija, pranešė šalies žiniasklaida. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad N.Savčenko buvo neteisėtai pervežta per sieną.

 Į Lietuvą reabilitacijai atvyks keturi Ukrainos kariai, nukentėję Rytų Ukrainoje, kur kariuomenė vykdo operaciją prieš prorusiškus maištininkus, trečiadienį patvirtino Lietuvos diplomatai. „Kitą savaitę planuojamas keturių Rytų Ukrainoje nukentėjusių Ukrainos karių atvykimas į Lietuvą reabilitacijai“, - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Ukrainos oligarho Igorio Kolomoiskio bankas „PrivatBank“ patyrė programišių išpuolį. Šiandien banko padaliniai neveikė nei Rusijoje, nei Ukrainoje, praneša vesti.ru. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė grupuotė „Green Dragon“ („Žaliasis drakonas“). Kol kas nėra žinoma ar ši grupuotė turi sąsajų su „KiberBerkut“ programišiais, pasižymėjusių informaciniame kare su Ukrainos verslu ir valstybinėmis institucijomis. „Twitter“ paskyroje „Green Dragon“ publikavo vos vieną įrašą.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Penktadienį pasirašytos istorinės sutartys su Europos Sąjunga (ES) paskatins Rusijos spaudimą patiriančių Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos pažangą, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sutartis Lietuvos vardu Briuselyje pasirašiusi šalies vadovė teigė, kad labai svarbu, jog kuo greičiau būtų įgyvendintos Asociacijos sutarčių nuostatos - vykdomos reformos, kovojama su korupcija, realiai pradėtų veikti laisvosios rinkos principai, stiprinama įstatymo viršenybė ir demokratizacija.

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) tęsiasi jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Abi konflikto pusės trimituoja apie pasiektas pergales ir didžiulius priešo nuostolius, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta.

 Jungtinės Valstijos penktadienį perspėjo, kad nesutiks su jokiais Rusijos pajėgų veiksmais Ukrainoje, šiai patvirtinus, kad Maskva prie jos sienos vėl dislokavo „reikšmingas“ karines pajėgas. „Atidžiai stebime situaciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija remia Ukrainos Prezidento Petro Porošenko pasiūlytus situacijos sureguliavimo Rytų Ukrainoje žingsnius – taikos planą. Jo įgyvendinimas prisidėtų sprendžiant situaciją rytiniuose Ukrainos regionuose ir užbaigtų kelis mėnesius trunkantį smurtą ir žmonių žūtis Rytų Ukrainoje.

Teritorinės pagalbos batalionas „Donbass“ buvo įkurtas šių metų pavasarį. Pagrindinė jo užduotis – išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir prorusiškų smogikų naikinimas. Bataliono vadas – Semionas Semenčenko. Jo teigimu, šiuo metu dalinyje tarnauja 15 baltarusių, praneša nn.by. Leidinys pakalbino vieną iš jų: – Kreipkitės į mane „Lev“ (rus. liūtas). – Kaip seniai jūs Ukrainoje, kiek laiko jūs jau bataliono „Donbass“ sudėtyje? – Į šį klausimą aš nenorėčiau atsakyti.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) sekmadienį griežtai pasmerkė teroristų ataką, kai 49 ukrainiečių karių žuvo prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje numušus jų lėktuvą. URM pareiškė, kad tai, kad valstybinės sienos tarp Rusijos ir Ukrainos atkarpas kontroliuoja ginkluotų teroristų grupuotės, o per sieną nevaržomai patenka ne tik teroristų grupės, bet ir Rusijoje pagaminta ginkluotė ir net tankai, yra nepateisinama.