rytų ukrainoje

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet iš esmės visomis kryptimis. Visos kalbos, kad žiemą karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai. Kodėl būtent dabar Vladimiras Putinas nusprendė pradėti puolimą? Vieno paaiškinimo nėra.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka penktadienį pareiškė nebeplanuojantis siekti derybų dėl paliaubų su Kijevo vyriausybe, kai pastarąją savaitę atsinaujino įnirtingi susirėmimai rytiniame regione. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Šį mėnesį suintensyvėjus mūšiams Rytų Ukrainoje, Maskvos palaikomi sukilėliai dabar kontroliuoja didesnę teritoriją, negu buvo numatyta rugsėjį Minske pasirašytame paliaubų susitarime.

lrt.lt Sankcijų prie sienos priremta Rusija gali imtis fragmentiško ir apgaulingo suartėjimo su Vakarais, pasilikdama atvirą langelį netikėtam puolimui Rytų Ukrainoje. Tačiau, jei Maskvai pavyktų įtikinti ES atšaukti sankcijas, o paskui vėl pradėti puolimą Ukrainoje, tai visiškai paralyžiuotų Bendrijos galimybę vieningai sutarti dėl sankcijų atnaujinimo.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pastarieji įvykiai rodo, kad karinis konfliktas Rytų Ukrainoje gilėja, LRT Radijui sako buvęs ambasadorius Ukrainoje Vytautas Plečkaitis. Pasak jo, Rusija neleis separatistams pralaimėti ir prarasti kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių. „Ukraina bandė kariniu būdu, t. y. su savo pajėgomis, užimti ir dominuoti šiame oro uoste ir įgyti pranašumą. Rusija norėjo parodyti pasauliui, kad ji vis dėlto yra šeimininkė.

 Faktai patvirtina, kad Rusija tiesiogiai dalyvauja karinėje operacijoje Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti šalies vadovė situaciją trečiadienį aptarė trumpame susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris į renginį atsivežė Rytų Ukrainoje susprogdinto autobuso nuolaužas.

 Sausio 21 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Lietuvos prašymu aptarė sparčiai blogėjančią situaciją Rytų Ukrainoje ir nuolatinius paliaubų ir Minsko susitarimų pažeidimus. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad nuo susitarimo dėl ugnies nutraukimo pasirašymo, Rusijos remiami separatistai toliau ginkluojasi, persigrupuoja ir jau užgrobė papildomus 500 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.

 Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). „Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų ...

Rusijos naujausi veiksmai Ukrainoje yra aiškus įrodymas, kad prezidentas Vladimiras Putinas vykdo kaimyninės šalies „okupacijos planą“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Valstijos. „Dabartinė situacija yra pavojinga“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Samantha Power (Samanta Pauer), kalbėdama per Saugumo Tarybos posėdį dėl konflikto Ukrainoje, kurios prezidentas kiek anksčiau pareišė, kad Ukrainos separatistus remia daugiau kaip 9 tūkst. rusų karių.

 Vakarų šalys bando pasinaudoti Ukrainos konfliktu ir nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, taip pat sužlugdyti Rusijos ekonomiką. Tai teigė prezidento atstovas interviu, kuris buvo paskelbtas trečiadienį. „Vakaruose jie bando išstumti Putiną, izoliuoti jį tarptautinės politikos (srityje), dėl savo interesų smaugti Rusiją ekonomiškai, nuversti Putiną“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pirmadienį sudalyvavo ten, kur daugelis provakarietiškų Rusijos ar Ukrainos lyderių purtosi eiti – „Russia 24“ informacinėje laidoje. Internete gausiai dalijamasi parodomaisiais televizijų šou įrašais, kuriuose prokremliškos linijos oponentai būna parodomi tiesiog taip, kad atitiktų oficialiąją liniją – arba jie būna išjuokiami, arba jų mintys būna iškraipomos.

Šią savaitę Belgijos rytuose aidėjo šūviai ir griaudėjo granatos. Ketvirtadienio vakarą policija vykdė antiteroristinę operaciją, per kurią žuvo du žmonės, vienas suimtas. Visi jie įtariami planavę surengti didelį teroristinį išpuolį. Tai tik vienas iš epizodų po tragiškų įvykių Prancūzijoje. Būta jau neramumų ir kituose Prancūzijos miestuose, Vokietijoje, spauda rašo ir apie terorizmo grėsmę Italijai.

 Naujasis Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ketvirtadienį sakė matantis tam tikrų atšilimo ženklų dvišaliuose santykiuose. „Tam tikrų supratimo, atšilimo ženklų mes matome“, - sakė diplomatas naujienų portalo 15min.lt konferencijoje. Į Maskvą išvykstantis diplomatas teigė, kad tarp Rusijos diplomatų yra nemažai žmonių, kurie smerkia sovietinę praeitį.

Krašto apsaugos ministerija pirmadienį (KAM) BNS patvirtino, kad dėl to su Ukraina sutarta praėjusių metų lapkritį. „Po 2014 metų lapkričio 24 dienos Kijeve vykusio krašto apsaugos ministro susitikimo su Ukrainos gynybos ministru pulkininku generolu Stepanu Poltaraku buvo priimtas sprendimas 2015 metais kas mėnesį į Karių reabilitacijos centrą Druskininkuose priimti po keturis antiteroristinėje operacijoje nukentėjusius Ukrainos karius“, - rašoma ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus komentare BNS...

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Šeštadienį į Vilnių autobusu atvyko 17 ukrainiečių vaikų, kuriems Lietuvoje bus surengta palaikymo stovykla. 10 - 15 metų amžiaus vaikai atvyko iš Sloviansko, Lugansko, Lvovo, Čerkasų, Charkovo, Vinycios, Ternopolio, Kijevo. Lietuvoje jie viešės iki sausio 16 dienos. Svečiai bus apgyvendinti lietuvių šeimose. Vaikų tėvai kariauja Rytų Ukrainoje, žuvę arba yra karo pabėgėliai.

 Penktadienio vakarą Vilniaus tarptautiniame oro uoste leisis Lietuvos kariuomenės lėktuvas „Spartan“, kurio įgula iš Kijevo parskraidins septynis Rytų Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius. Ukrainos prašymu sužeistieji bus gydomi Karių reabilitacijos centre Druskininkuose ir kitose Lietuvos civilinėse sveikatos įstaigose, informavo Krašto apsaugos ministerija. Karius iš Kijevo į Vilnių lydės Lietuvos karo medikas.

Karo siaubamo Luhansko ir televizija atsiduoda militaristinėmis nuotaikomis. Improvizuotoje studijoje – kalašnikovai, prieštankinis ginklas, kūjis ir granatos ant stalo. Tokioje aplinkoje atsidūrusi daili moteris – žurnalistė atrodo lyg kompiuterio pagalba būtų įklijuota į vaizdą. Taip pat tai puiki proga pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis žmonės gyvena Rytų Ukrainoje.

Žinių radijas   Ukrainos parlamentui antradienį panaikinus nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, tokiu būdu atveriant kelią šaliai siekti narystės NATO, Rusija dėl to akivaizdžiai sunerimo, „Žinių radijui“ antradienį sakė politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

Rublio smukimas rodo, kad Vakarų sankcijos Rusijai pradeda veikti, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atvykusi į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje. „Matome, kad sankcijos pradeda veikti, duokime joms parodyti, ką jos gali, iki galo“, - žurnalistams sakė prezidentė. ES ketvirtadienį įvedė papildomas sankcijas Rusijos aneksuotam Krymui, uždrausdama visas investicijas ir suvaržydama prekybą.

Vladimiras Putinas savo metinę spaudos konferenciją su žiniasklaida pradėjo nuo to, „kas gerai“, – įmokos į biudžetą surinktos, socialinės išmokos padidėjo, daug lėšų investuota į karinės pramonės reorganizaciją. Pradėjęs kalbėti apie „sunkiausią“ klausimą – dabartinę šalies ekonominę situaciją – V. Putinas nestokojo optimizmo ir kaltino „išorinius veiksnius“. „Be abejo, šiandienė situacija yra nulemta išorinių veiksnių, tačiau daug ko nepadarėme ir mes patys.

Buvęs vienas pagrindinių įvykių Rytų Ukrainoje veikėjų Igoris Girkinas (Strelkovas) mano, kad jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliai gali susikirsti Hagos kariniame tribunole, jeigu šalies valdžia laikysis taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo plano.

Ukraina paskelbė, kad 2015 metais pašauks 40 tūkst. karių ir padvigubins karinį biudžetą, taip bandydama patenkinti poreikius dėl tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais rytinėse provincijose. „Numatome 2015 metais pašaukti 40 tūkst vyrų ir parengti 10 500 žmonių, kurie tarnaus (kaip profesionalūs kariai)“, – parlamentui sakė gynybos ministras Stepanas Poltorakas.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Vienas iš buvusių CŽV vadovų perspėja, kad net jeigu Vladimiras Putinas kažkiek ir sumažins savo ekspansinę retoriką, tai jo bandymai didinti Rusijos įtaką buvusiose sovietų respublikose tik prasideda, rašo „The Washington Times“. „Jis neturi jokio ryškesnio politinio stimulo keisti dabartinį kursą, – teigia Johnas E. McLaughlinas, buvęs CŽV direktoriaus pavaduotojas George'o Busho prezidentavimo laikotarpiu.

Penki civiliai žmonės žuvo per naują smurtą Rytų Ukrainoje, kur sekmadienį – dvi dienos prieš planuojamas paliaubas – toliau aidėjo sprogimai ir šūviai, pranešė pareigūnai. Trys civiliai žmonės žuvo, o dar 10 buvo sužeisti praėjusią naktį, separatistų bastione Donecke, kur sprogimai ir šūviai tęsėsi ir sekmadienio rytą, pranešė vietos pareigūnai.

 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos pirmadienį pradėjo rinkti lėšas sužeistiesiems Ukrainoje gydyti, akcijos metu Vilniuje ir Kaune šį mėnesį vyks paramos Ukrainai koncertai. Aukoti žmonės kviečiami iki liepos mėnesio. Už surinktus pinigus karo Rytų Ukrainoje suluošintiems žmonėms bus perkami galūnių protezai.

Saugumo situaciją Europoje destabilizuoja Rusijos agresija Ukrainoje ir neatsakingi karinių lėktuvų skrydžiai, o ne keli šimtai amerikiečių karių Baltijos šalyse, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius NATO Douglas E. Lute (Daglas Liutas). Diplomatas sakė, kad NATO papildomomis saugumo priemonėmis siekia patikinti dėl Rusijos veiksmų nerimaujančius sąjungininkus, ir nėra jokio pagrindo jas laikyti provokacinėmis.

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija. Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką.

 Vadinamosios liaudies respublikos Rytų Ukrainoje nedalyvavo rinkimuose į Aukščiausiąją Radą, tačiau lapkričio 2 dieną paskubėjo surengti savo rinkimus. Jų tikslas buvo suformuoti (o tiksliau – įteisinti) „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) valdymo organus. Suprantama, nė viena valstybė pasaulyje, be Rusijos, šių rinkimų ir jų rezultatų nepripažino.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

 Europos Sąjunga (ES) turi tęsti spaudimą Rusijai dėl karo Rytų Ukrainoje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tai Linas Linkevičius sakė pirmadienį atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kur tariamasi, ar skelbti papildomas sankcijas grupei asmenų dėl karo Rytų Ukrainoje. Pasak Lietuvos ministro, situacija po vadinamųjų rinkimų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje tik pablogėjo, o Rusija toliau laiko savo pajėgas Ukrainos teritorijoje.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako tikintis, kad pirmadienį Europos Sąjunga (ES) paskelbs papildomas sankcijas grupei asmenų dėl karo Rytų Ukrainoje. „Tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti sutarimą dėl papildomų sankcijų“, - žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

 Ukrainos kariškiai sekmadienį pranešė apie „intensyvų“ karių ir įrangos judėjimą iš Rusijos į separatistų kontroliuojamą rajoną Rytų Ukrainoje. „Intensyviai dislokuojama priešo karinė įranga ir kariai iš Rusijos Federacijos teritorijos į teritoriją, kurią laikinai kontroliuoja sukilėliai“, – per trumpą spaudos konferenciją Kijeve sakė kariškių atstovas Andrijus Lysenka.

„Donecko liaudies respublikos“ apsišaukėlius turintis netrukus pasiekti „humanitarinės pagalbos konvojus“ iš tiesų veža pensijas, pranešė separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, praneša „Interfaks“. „Newsru.com“ tikina, kad rusai savo sąskaita finansuos šią akciją. „Ukraina privalo mokėti pensija, tačiau to nedaro. Pensijų išmokoms mums reikia 1,3 mlrd. grivinų. Rusijos humanitarinės pagalbos dėka šį klausimą mes išspręsime per kelis mėnesius,“ – pareiškė A. Zacharčenka.

Per porą mėnesių pasaulinėse rinkose naftos kaina nukrito ketvirčiu. Kokios to priežastys ir kaip Saudo Arabija, Jungtinės valstijos ir Rusija yra susijusios su šiuo reiškiniu? Rusija nežaidžia, bet pralaimi Lietuvos socialiniuose tinkluose, besidalindami nuorodomis į tinklapius rašančius apie Rusijos priklausomybę nuo naftos dolerių ir mažėjančias šios žaliavos kainas, juodojo aukso kainų tendencijomis džiaugiasi Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje priešininkai.

Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

 Per konfliktą Rytų Ukrainoje našlaičiais likę vaikai mokytis į Lietuvą turėtų atvykti ketvirtadienį arba penktadienį. Tai BNS patvirtino Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijų atstovai. Iš viso į Lietuvą turėtų atvykti penkiolika moksleivių iš Donecko-Luhansko regiono, kai kurių iš jų tėvai žuvo karinio konflikto Rytų Ukrainoje metu. Juos turėtų lydėti du mokytojai. Vyriausybė spalio pradžioje našlaičių apgyvendinimui ir priėmimui skyrė 330 tūkst. litų.

Ukrainos spauda ir Rusijos socialiniai tinklai nagrinėja Julijos Charlamovos asmenybę. Tai, kad ji priklauso ultradešiniųjų grupuotei, ar, kad dalyvavo įvykiuose Rytų Ukrainoje, abejonių jau nekelia – pačios merginos socialiniuose tinkluose tam yra gausu įrodymų. Tačiau jos sąsajos su prieš kelias dienas vykusia „Nacionalinės gvardijos“ karių protesto akcija vertos atskiro paminėjimo. Pradėjusi savo „veiklą“ kaip aktyvi neofašistinių judėjimų dalyvė, vėliau užsirašė į desantininkų mokyklą.

JAV karys nufilmavo, kaip Talibano snaiperis pataikė į jo komandos nario šalmą. Karys nebuvo sužeistas, kadangi kulka neperėjo šalmo, tačiau įraše jis sako, kad nuo pataikymo jam dar spengia ausyse. Incidentas nufilmuotas per operaciją Helmando provincijoje 2013 metais.

Tuo metu, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi trapios paliaubos, „Vice News“ pasiūlė prisiminti, kokios nuotaikos Donecke vyravo šių metų pavasarį. Dokumentiniame filme žurnalistai seka kelis pagrindinius su apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos (DLR) įkūrimu siejamus veikėjus. Šių metų balandžio pradžioje prorusiški sukilėliai užėmė vietos regiono administracijos pastatą ir kitas pagrindines institucijas Donecke, išvarė Ukrainos pareigūnus ir pakėlė savo vėliavą.

Ukraina trečiadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesutikti su prorusiškų separatistų valstybės de facto formavimu ir sakė, jog ne taip, kaip kiti „užšalę konfliktai“ buvusioje Sovietų Sąjungoje, Ukrainos krizė gali destabilizuoti visą Europą. Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas Briuselyje, kur susitiko su ES ir NATO pareigūnais, kalbėdamasis su „Reuters“ paragino Maskvą įtikinti separatistus nerengti kitą mėnesį numatytų savų rinkimų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo 62-ąjį gimtadienį antradienį švenčia laukinėje Sibiro gamtoje, šalininkams šia proga jo įvykdytą Krymo aneksiją liaupsinant kaip vieną iš „dvylikos Heraklio žygdarbių“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog V.Putinas pasiėmė laisvą dieną savo „itin intensyvioje“ darbotvarkėje, kad galėtų gimtadienį atšvęsti Sibiro platybėse.

Paneigta informacija, kad prorusiški separatistai užėmė du Donecko oro uosto terminalus. Apie tai buvo paskelbta, remiantis vienu bataliono vadu. Tuo metu naktį Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kovotojai iš Donecko oro uosto išvyti. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas teigia, kad per susirėmimus Ukrainos kariuomenė aukų išvengė, nukauti 7 Rusijos kariai, 10 sužeista.