rytų ukrainoje

Rusija nori užsitikrinti sausumos koridorių Ukrainos pietryčiuose, į kurį tikriausiai patektų Mariupolis, bet promaskvietiški separatistai galbūt palauks iki pavasario, kad galėtų pulti tą strategiškai svarbų uostamiestį, ketvirtadienį pareiškė JAV žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis). Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nesiekia užimti visos Ukrainos, bet nori atplėšti teritoriją tarp Rusijos sienos ir Krymo pusiasalio, aneksuoto praėjusiais metais, kai Kijeve buvo nuverstas p...

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

Atrodytų, Vladimiro Putino Rusija – tradicinė diktatūra, besielgianti neprognozuojamai, rašo „Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis. „Tačiau iš tiesų tai „bičiulių kapitalizmas“ su ganėtinai atvira rinka. Tai reiškia, kad visada galima šiek tiek iš anksto nuspėti įvykius, jeigu sektume su vidaus šaltiniais susipažinusių asmenų grupių finansines operacijas,“ – tikina autorius.

Pasaulis, stebintis situaciją Rytų Ukrainoje, taip ir neišvydo aiškaus sprendimų, numatytų Minske pasiektame susitarime, įgyvendinimo. Kariniai susirėmimai fiksuojami kiekvieną dieną, taikos procesas akivaizdžiai stringa. Negalima teigti, kad toks rezultatas yra netikėtas – jis buvo prognozuojamas. Atrodo, naujieji Minsko susitarimai arti to, kad pakartotų pirmųjų – pernai metų rugsėjį pasiektų – susitarimų likimą.

Maskva sulauks naujų Europos Sąjungos sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai atakuos Kijevo vyriausybės kontroliuojamą Mariupolio uostamiestį, trečiadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas). „Šiomis dienomis ypač didelė problema – Mariupolis.

Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ antradienį perspėjo galinti po dviejų dienų nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, didindama įtampą Maskvos santykiuose su Kijevu ir grasindama sutrikdyti kitų Europos šalių apsirūpinimą energetikos ištekliais. „Gazprom“ pranešimas buvo paskelbtas likus kelioms valandoms iki Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas pirmadienį pareiškė, kad naujausios paliaubos Ukrainoje „labai reikšmingai“ sumažino susirėmimų tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų skaičių, tačiau paliaubų pažeidimai tebevykdomi ir turi liautis.

Susitarimai dėl paliaubų Ukrainoje neveikia, Rusijos remiamiems separatistams tęsiant išpuolius Rytų Ukrainoje, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, situaciją pirmadienį aptaręs su Ukrainos kolega. „Buvo galima dar kartą išgirsti, kad paliaubų šiuo metu visiškai nepaisoma, praeitą naktį žuvo du kariai. Prorusiškų pajėgų atakos nesiliauja, todėl ukrainiečiai negali atitraukti savo kariuomenės nuo konfrontacijos linijos“, - BNS telefonu iš Niujorko sakė L.Linkevičius.

 Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Vokietijos žiniasklaidai sekmadienį paskelbus, jog Vokietija atsisako parduoti Lietuvai šarvuočius „Boxer“, J.Olekas BNS sakė, kad ministerija kol kas neturi oficialios informacijos apie tokį bendrovės atsisakymą parduoti ginkluotę.

 Prorusiški separatistai sekmadienį paskelbė, kad jų pajėgos planuoja per dvi savaites atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje, kaip numatoma vasario 12-ąją Minske pasirašytame taikos plane. „Šiąnakt buvo pasirašytas planas. Ši diena buvo įvardyta kaip (atskaitos) diena. Tai yra, nuo šios dienos suteikiamos dvi savaitės sunkiosios ginkluotės atitraukimui“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Donecko separatistų „Gynybos ministerijos“ pareigūnas Eduardas Basurinas.

 Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai tenka kaltė dėl „vaikščiojimo per miegus“, nuvedusio į krizę Ukrainoje, – taip sakoma penktadienį vieno Didžiosios Britanijos parlamento komiteto paskelbtoje griežtoje ataskaitoje. Lordų Rūmų ES reikalų komitetas, prižiūrintis Didžiosios Britanijos vyriausybės ES politiką, šią kritišką ataskaitą paskelbė didėjant pavojui, kad Rytų Ukrainoje galutinai žlugs paliaubos tarp prorusiškų sukilėlių ir Kijevo vyriausybės pajėgų.

Maskvos teismas ketvirtadienį vakare skyrė Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui 15 parų administracinį areštą už tai, kad jis pažeidė įstatymą dėl viešų susibūrimų, todėl šis Kremliaus kritikas negalės dalyvauti kovo 1 dieną planuojamoje demonstracijoje. Dviem dienomis anksčiau kitas teismas panaikino A.Navalnui skirtą namų areštą ir patvirtino lygtinę pusketvirtų metų įkalinimo bausmę byloje dėl lėšų pasisavinimo, kuri, anot opozicionieriaus, yra politiškai motyvuota.

Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį tęsė kovos veiksmus, atakuodami Šyrokynės miestelį, esantį šalia Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio, pranešė kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas. „Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

 Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė nuotraukų, kuriose matomas pažangiausias Rusijos priešlėktuvinės artilerijos ir raketų kompleksas, esą naudojamas Rytų Ukrainoje, o Londonas pareiškė, kad tai yra dar vienas Rusijos karinio dalyvavimo tame konflikte įrodymas.

 Vengrija antradienį sudarė „politinį susitarimą“ su Maskva dėl dujų tiekimo, kuris buvo pagrindinis premjero Viktoro Orbáno tikslas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Budapešte. V. Orbánas, kuris po susitikimo su V. Putinu sakė, kad belieka suderinti tos sutarties „technines“ detales, taip pat aktyviai pasisakė už „bendradarbiavimą ir gerus santykius“ tarp Europos ir Rusijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį provokacija pavadino Lietuvos karinę paramą Ukrainai ir pareiškė, kad ji kenkia konflikto sprendimo paieškoms.

Ukrainos prorusiški separatistai „morališkai“ negali nutraukti kautynių dėl rytinio Debalcevės miesto, kurį gina apsuptos vyriausybės pajėgos, nors naujausias taikos susitarimas įpareigoja juos tai padaryti. Tai antradienį pareiškė vienas aukšto rango separatistų atstovas. Denysas Pušylinas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat sakė, kad separatistai negali atitraukti savo sunkiosios ginkluotės, kaip numatyta susitarime, kol to nepadarė Ukrainos vyriausybės pajėgos.

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane. Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos didelį susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų. Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius konstatuoja - prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje nesilaiko paliaubų sutarties. Pasak ministro, Ukraina turi įvardinti, jog paliaubų nesilaikoma, o iš Vakarų lyderių jis tikisi, jog dar bus sugriežtintos sankcijos Rusijai.

Nejauki tyla tvyrojo prie Europos Sąjungos viršūnių susitikimo stalo, kai Graikijos naujasis premjeras baigė savo kalbą, kurioje aiškino kitiems Bendrijos lyderiams apie griežto taupymo politikos kuriamas socialines problemas, o ši akistata tikriausiai žymėjo pradžią intensyviose diplomatinėse pastangose išvengti naujo finansinio chaoso dėl Atėnų skolų krizės.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiški separatistai nesusilpnino puolimo šalies rytuose, mėgindami atsikovoti daugiau teritorijų iki sekmadienio vidurnakčio, kai turėtų įsigalioti paliaubos.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų puolimas šalies rytuose nesusilpnėjo, artėjant planuojamoms paliauboms, o per pastarąją parą buvo pranešta apie 120 atskirų atakų.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

 Prancūzija jau ateinančią savaitę gali priimti sprendimą dėl Maskvos užsakymu pastatyto pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, praneša naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi kariniu diplomatiniu šaltiniu.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas, kurį trečiadienį planuojama surengti Baltarusijos sostinėje, bus viena paskutiniųjų galimybių paskelbti paliaubas Rytų Ukrainoje, pareiškė prezidentas Petro Porošenka.

Ukrainos rytuose, kur vyksta intensyvūs vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais, antradienį buvo numuštas Rusijos karinių oro pajėgų šturmo lėktuvas „Su-25“, – tai pranešė Vidaus reikalų ministerijai pavaldus savanorių batalionas „Azov“. Tačiau kariškiai Kijeve tokios informacijos nepatvirtino.

Europos Sąjunga (ES) sankcijų Rusijos valdžios ir separatistų atstovams įgyvendinimą pirmadienį atidėjo pačių ukrainiečių prašymu, – tai patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Įgyvendinimas kelioms dienoms atidėtas todėl, kad mes atsižvelgėme į ukrainiečių prašymą, nes jie norėjo, kad kita pusė turėtų mažiau pretekstų nesiderėti arba derėtis nekonstruktyviai, jeigu įvyks viršūnių susitikimas Minske trečiadienį“, – BNS pirmadienio vakarą sakė ministras.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Vakarai ir Rusija remiasi skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, todėl rasti kompromisą dėl Ukrainos labai sudėtinga. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus teigimu, nuolaidžiavimas Maskvai būtų pavojingas precedentas. „Rusijos ir Vakarų bei Ukrainos pozicijos tiesiog remiasi labai skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, labai skirtingomis prielaidomis apie kitų veikėjų elgesį.

Didžioji Britanija sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis elgiasi kaip „tironas“ Ukrainos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Kijevo pajėgos negali įveikti Rusijos armijos mūšio laukė ir kad tik politinis sprendinys gali nutraukti kraujo liejimą. „Ukrainiečiai negali įveikti Rusijos armijos – tai nėra praktiškas planas.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai. „(Be Ukrainos apginklavimo) yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime.

Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė ir prorusiški sukilėliai sustiprino kovos veiksmus, kai kuriuose Rytų Ukrainos miestuose ir kaimuose naudodami sunkiąją artileriją, griaudami namus, žudydami žmones, gyvenančius juose, plėšydami į gabalus viešojo transporto keleivius ir išsprogdindami pėsčiuosius. Tai „The Daily Beast“ rašo Ana Nemcova.

Ukrainai reikalinga karinė pagalba, nes kitaip Kijevo vyriausybė pralaimės karą šalies rytuose su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais Rusijos kariais, naudojančiais modernią ginkluotę, antradienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Per Taline vykusią diskusiją su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu (Fransu Timermansu) Estijos vadovas pabrėžė, kad konflikte Rytų Ukrainoje dalyvauja Rusijos kariai, nors Mask...

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

Trečiadienį Taline baigsis dviejų dienų Baltijos šalių bei Olandijos ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas Rusijos ir Ukrainos problemoms aptarti. Antradienį prasidėjusiame viešai neskelbtame susitikime dalyvauja Lietuvos, Estijos, Latvijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrai.

 Rusija paleido į laisvę moterį, kuri buvo apkaltina valstybės išdavimu po to, kai esą paskambino į Ukrainos ambasadą ir perspėjo, kad vieno Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinio kariai galbūt buvo pasiųsti kautis į Rytų Ukrainą. Tai antradienį pranešė jos vyras. Anatolijus Gorlovas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad jo žmona Svetlana Davydova buvo paleista pasirašiusi pasižadėjimą neišvykti iš šalies.

 Kovai Rytų Ukrainoje tęsiantis apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų vadai pareiškė, kad sutinka tartis dėl paliaubų ir taikos, tačiau Kijevas privalo vienašališkai nutraukti ugnį. Įtampai šalies rytuose vis didėjant Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ginklų artimiausiu metu Ukrainai netieks. Sugriauti namai ir gatvėje gulintys lavonai – tai kasdienis vaizdas karo kamuojamoje Rytų Ukrainoje.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) trečiadienio vakarą pratęsė Rusijos balsavimo teisių suspendavimą iki balandžio mėnesio, o Rusijos delegacija į šį žingsnį reagavo pareikšdama, kad iki metų pabaigos pasitraukia iš šio parlamentinio forumo. Sprendimas pratęsti sankcijas Rusijai buvo priimtas 160 balsų prieš 42, dar 11 delegatų per balsavimą susilaikė.

SSRS tirono Josifo Stalino anūkas sukritikavo dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, pasmerkęs šį dėl pradėto karo su Ukraina ir Krymo aneksijos, rašoma „Daily Mail“. Jevgenijus Džugašvilis šalies prezidento elgesį pavadino „begalviu“, o Kremliaus politinį elitą „vagimis“, kurie kvailina rusus.

Europos Sąjungos (ES) vyriausybių vadovai pavedė savo šalių užsienio reikalų ministrams per ketvirtadienį Briuselyje numatytą susitikimą apsvarstyti galimas naujas sankcijas Rusijai, atsinaujinus smurtui Ukrainos rytuose. Antradienį paskelbtame bendrame pareiškime 28-ių ES šalių vyriausybių vadovai išsakė susirūpinimą dėl Rusijos paramos promaskvietiškiems separatistams, kurie pradėjo naują karinį puolimą netoli Kijevo vyriausybės kontroliuojamo strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio.

Londono teismas antradienį imsis nagrinėti sensacingiausią šnipinėjimo istoriją nuo Šaltojo karo laikų, pradėdamas tyrimą dėl numanomo Rusijos valstybės vaidmens buvusio žvalgybos agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijime radioaktyvia medžiaga. Šis buvę Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, bendradarbiavęs su Britanijos žvalgybos agentūra MI6, mirė dėl apsinuodijimo poloniu, o tą incidentą kai kurie vadino pirmuoju pasaulyje branduolinio terorizmo aktu.

Rusijos tardymo izoliatoriuje laikoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lakūnė gali mirti, jei tęs bado streiką, pirmadienį nurodė jos advokatas, ragindamas prezidentą Vladimirą Putiną moterį paleisti. Nadežda Savčenko pernai birželį buvo sučiupta prorusiškų separatistų, kaudamasi viename savanorių batalione Ukrainos rytuose. Kijevas sako, kad separatistai išgabeno ją į Rusiją, kur lakūnė buvo suimta ir apkaltinta dviejų rusų žurnalistų nužudymu.

 Raketų ataka, per kurią Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje praeitą savaitgalį žuvo 30 žmonių, buvo sąmoningai nutaikyta į civilius, o jos vykdytojai privalo būti patraukti atsakomybėn, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Jeffrey Feltmanas (Džefris Feltmanas) JT Saugumo Tarybos posėdyje, kad sprogimų kraterių analizė, atlikta Europos stebėtojų, rodo, jog raketos buvo paleistos iš teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistų.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia didėjančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, konkrečiai šeštadienio karinę ataką Mariupolio mieste, per kurią, pirminiais duomenimis, žuvo 15 civilių. „Ši ataka- tai dar vienas grubus Minsko susitarimų pažeidimas. Reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems, ir raginame ištirti šį nusikaltimą, o kaltuosius kuo greičiau patraukti atsakomybėn.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paragino Maskvą prisiimti savo atsakomybę separatiniam karui Ukrainoje užbaigti. „Laikas baigiasi Rytų Ukrainoje, kur kovų eskalavimas atnešė pernelyg daug civilių, kaip ir karinių, aukų“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini pareiškime. F. Mogherini sakė, kad aštuonių civilių gyventojų žūtis per autobuso apšaudymą separatistų kontroliuojamame Donecke rodo, kaip svarbu skubiai stabdyti smurtą.