rytų ukrainoje

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį ėmėsi spręsti naują krizę, jau trečią dieną tęsiantis pražūtingai priešpriešai tarp Vidaus reikalų ministerijos pajėgų ir ginkluotų ukrainiečių ultranacionalistų viename vakariniame anklave netoli sienos su Vengrija.

Rusija ketvirtadienį pareiškė nepritarsianti siūlomai Jungtinių Tautų rezoliucijai, pagal kurią būtų įkurtas tarptautinis tribunolas, turintis persekioti atsakinguosius už Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą virš Ukrainos. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas kalbėdamasis su žurnalistais patvirtino, kad Maskva nusistačiusi prieš tokius planus, sakydamas: „Tam nėra tinkamas laikas ir tai duotų priešingų rezultatų.

Taip tvirtina šiuo metu Vokietijoje, Bavarijoje, gyvenantis buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas, nebijantis aštriai kritikuoti Vladimirą Putiną ir jo vykdomą politiką. Neseniai jis davė interviu Vokietijos žurnalui „Focus“, kuriame atskleidė, kas padėtų suprasti Rusijos prezidento mąstymo būdą ir nuo visų slepiamą veiksmų motyvaciją. „Focus“. Kremliaus kritikas ir buvęs šalies vicepremjeras Borisas Nemcovas buvo jūsų artimas draugas.

Vykdydamas slaptą karą Rytų Ukrainoje Vladimiras Putinas sudarė sandorį su velniu, tikina „The International New York Times“ apžvalgininkas Adrianas Karatnickis, vyresnysis „Atlantic Council“ mokslo darbuotojas. „Jis pernelyg pasitikėjo karo lauko vadais, samdiniais ir nusikaltėliais, ir jų galimybėmis organizuoti didžiąją karinių veiksmų dalį“, – teigia autorius. Jo teigimu, todėl Rytų Ukrainoje „įsivyravo karo lauko vadų kleptokratija“, o Maskvos įvykių kontrolė atsidūrė pavojoje.

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Vokietijoje 58 proc.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Rusijos žiniasklaidoje paminėtas ir rezonansinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, išteisinęs dabar jau buvusius OMON vadus Boleslavą Makutinovyčių ir Vladimirą Razvodovą, kurie buvo kaltinami nusikaltimais žmonijai ir kariniais nusikaltimais.

Popiežius Pranciškus birželio 10 dieną Vatikane susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pranešė pontifiko atstovas spaudai. Tai bus jau antrasis V.Putino susitikimas su argentiniečių kilmės popiežiumi, bet pirmasis jo vizitas Vatikane nuo tada, kai dėl krizės Ukrainoje smarkiai pašlijo Maskvos ir Vakarų santykiai. Vatikano atstovas Ciro Benedettini (Čiras Benedetinis) sakė, kad V.Putinas susitiks su pontifiku trečiadienio popietę.

Vakar vykusių mūšių Rytų Ukrainoje metu žuvo 24 civiliai, o Kremlius ir Kijevas apsikeitė abipusiais kaltinimais nutraukus Minsko paliaubų susitarimus. ESBO specialiosios misijos atstovai taip pat pateikė savo ataskaitą apie tai, kas vakar vyko Marijinkoje. „DLR“ lyderiai atsisakė bendrauti su ESBO atstovais mūšių Marinkoje metu ESBO specialiosios misijos nariai Ukrainos rytuose publikavo savo ataskaitą apie mūšius, vakar visą dieną vykusius Marijinkoje, kurią kontroliavo šalies kariuomenė.

  Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) ketvirtadienį paskelbė išardžiusi tinklą, kuri kontrabanda gabeno į šalį šaunamuosius ginklus iš kaimyninės Latvijos.

 Rusijos provokuojanti retorika ir dramatiškai išplėsta branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių skrydžių programa kelia didelį nerimą ir yra pavojinga, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

  JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pasmerkė Kremliaus vadovo Vladimiro Putino „gryną agresiją“ Ukrainoje, perspėdamas, kad Vakarų šalys turi būti pasiryžusios atsakyti į Rusijos veiksmus tolesnėmis sankcijomis, jeigu prireiktų.   Kritikuodamas Rusijos prezidento veiksmus užsienyje ir savo šalyje vykdomas represijas, J.Bidenas sakė, kad siekiant „pažaboti agresiją toliau kelyje, kritiškai svarbu“ duoti atkirtį V.Putinui.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

NATO sustiprino savo pajėgas rytinėje dalyje reaguodama į Rusijos veiksmus, pažymi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Trečiadienį spaudos konferencijoje Antalijoje, kur vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, J.Stoltenbergas pabrėžė Rusijos atsakomybę už situacijos destabilizavimą Rytų Ukrainoje. „Rusija yra atsakinga už agresyvius veiksmus Ukrainoje, neteisėtai aneksuodama Krymą ir destabilizuodama situaciją Rytų Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kad šalies rytuose gali atsinaujinti didelio masto kariniai veiksmai, bet taikos pasiuntiniai pranešė apie pasiektą pažangą, artėjant prie trapų paliaubų su prorusiškais separatistais susitarimo visiško įgyvendinimo. „Rusijos teroristinių grupuočių didelio masto karinių veiksmų grėsmė ne vien išlieka, bet ir didėja“, – P.Porošenka sakė per Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Praėjus beveik metams po Petro Porošenkos išrinkimo Ukrainos prezidentu, jam tenkančios problemos vis dar kelia siaubą, rašoma „The Financial Times“ straipsnyje, minint tokias problemas kaip karinis konfliktas Rytų Ukrainoje ir itin sudėtingą šalies ekonominę situaciją (BVP, anot pateikiamų duomenų, nukrito 15 proc.

Kariuomenės vadovybė rengiasi mobilizuoti tūkstantį vyrų, kurie jau yra tarnavę nepriklausomos Lietuvoje. Taip bus tikrinama, kaip greitai mūsų šalis gali surinkti pagalbą savo profesionaliai kariuomenei. Jos vadas tikina, kad tokios pratybos būtinos, mat Ukrainoje bręsta nauji, platesnio masto kariniai veiksmai.

Teigiama, kad istorija kartojasi. Šią istoriją, įvykusią daugiau nei prieš 80 metų, prisiminti būtina. Bent jau tam, kad Minsko susitarimai nevirstų Miuncheno. Juk tuometinė Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina yra daug kuo panašios. Tiksliau – Maskva veikia pagal tarytum prieš aštuonerius metus parašytą scenarijų, teigiama „podrobnosti.ua“ Romano Bočkalos reportaže. Tų laikų Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina daug kuo panašios.

  Į Lietuvą atvykęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas sako matantis gerą progą užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje, įsigaliojus paliauboms strategiškai svarbiame Šyrokynės miestelyje netoli Mariupolio.   „Šio ryto naujiena yra tai, kad tarpininkaujant mūsų stebėtojams sutarta dėl paliaubų Šyrokynėje prie Mariupolio, ir šios paliaubos, regis, veikia.

 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas šeštadienį paskelbė sąrašą, kuriame pirmąkart buvo išvardyti kai kurie Rusijos kariniai daliniai, esą padedantys prorusiškiems separatistams, kurie kaunasi su vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje.

 Lietuvos ir užsienio ekspertai ragina Ukrainą išnaudoti trapias paliaubas kovoje su Rusijos remiamais separatistais reformų vykdymui. Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro kartu su politikos ekspertais iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Jungtinių Valstijų šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nepaisant to, jog susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų sumažėjo, Ukraina rimtai nesvarsto integruoti separatistų perimtos Donbaso dalies.

Nors du trečdaliai ukrainiečių mano, kad su ekonomika reikėtų tvarkytis kitaip, 70 proc. ukrainiečių nepasitiki dabartine vyriausybe, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Ukraina yra teisingame kelyje. Vis tik jis pažymi, kad žmonių nepasitikėjimas valdžia buvo užkoduotas nuo pat pradžių: „Vis tik mes kalbame apie šalį, kuri ilgą laiką buvo labiausiai korumpuota Europos valstybė.

 Rytinėje Ukrainoje prie separatistų kontroliuojamų karštųjų taškų nesiliaujantys susirėmimai yra dar vienas išbandymas trapioms paliauboms, kurių eigos aptarti pirmadienį susitinka Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Berlyne 17 val. 45 min. Grinvičo (20 val. 45 min.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir JAV ambasadorius Prahoje surėmė ietis dėl šalies vadovo planų vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjime, nors dauguma Vakarų valstybių lyderių nusprendė ignoruoti šį renginį.

 Nors karinis konfliktas Rytų Ukrainoje nesibaigia, dalis Lietuvos verslininkų verslo planų neatsisako. Kijeve duris atvėrė oftalmologijos centras, kuriame dirba gydytojai iš Lietuvos. Ukrainos verslininkai taip pat kuria investicijų planus Lietuvoje. Ant šimtamečio pastato, kuriame įsikūrė lietuvių lėšomis įrengta akių klinika, trispalvė suplazdėjo vos prieš pusantro mėnesio.

 Seimas jau prieš kelias savaites priėmė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, o krašto apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą, kuriuo gegužės 11 d. prasidės šaukimo procesas. Šią savaitę ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios kitą savaitę bus teikiamos Seimui.

 Slovakijos sostinėje dviejų dienų vizitui atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau prie prezidentūros jį pasitiko ne itin svetingai nusiteikę protestuojantys slovakai. Slovakijos sostinėje Bratislavoje prie prezidentūros būrelis žmonių su Ukrainos vėliavomis. Nesankcionuotam mitingui jie čia susirinko Sergejaus Lavrovo vizito proga. Aktyvistai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir nebijo parodyti, kad Ukraina remiama ir čia.

Rusijoje kilo naujas skandalas dėl šios šalies smogiko Dmitrijaus Sapožnikovo, dalyvavusio apsišaukėlių „Donecko liaudies respublikoje“ kariuomenės operacijose, interviu rusų BBC padaliniui. Pokalbio metu vyras nesislapstė už „atostogaujančių savanorių“ sąvokų, o rėžė iš peties – prie Debalcevės mūšį laimėjo ne separatistai, o atvykęs Rusijos reguliariosios armijos pastiprinimas.

Šimtai JAV armijos oro desantininkų nuo balandžio 20 dienos rengs mokymus Ukrainos vyriausybės pajėgų kariams, Kijevui tęsiant kovą su šalies rytuose įsitvirtinusiais prorusiškais separatistais, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. „290 JAV oro desantininkų balandžio 20 dieną atvyks į Javorivo karinį poligoną“ vyriausybės kontroliuojamoje vakarinėje Lvovo srityje prie sienos su Lenkija, A.Avakovas parašė savo „Facebook“ paskyroje.

 Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba. Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske.

 Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis parengė Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitos projektą, kuriuo atvirai smerkiama Rusijos agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.

Karo draskomos Ukrainos valstybės skolai pasiekus 94 procentus Bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiam susitraukus pernai 7 procentais, netgi gauti pirmieji milijardai iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomikai įtakos neturės – tvirtina ekonomistai. Žmonių pragyvenimo lygis prastėja, kainos auga, o apie būtinas reformas kol kas tik kalbama. Ukrainos karas Rytų Ukrainoje su Rusijos remiamais separatistais toliau sekina ir iki tol ne geriausios būklės buvusią Ukrainos ekonomiką.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tariasi su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais dėl pasiūlymo susieti Rusijai paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas susieti su visišku Ukrainos taikos plano įgyvendinimu, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas.

Ukrainietis bokso sunkiasvorių pasaulio čempionas Vladimiras Klyčko pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakydamas, kad jo veiksmai Rytų Ukrainoje gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. 38 metų sportininkas šiuos komentarus išsakė neseniai duodamas interviu Prancūzijos sporto dienraščiui „L’Equipe“, ruošdamasis ginti savo titulą kovoje su amerikiečiu boksininku Bryantu Jenningsu (Brajentu Dženingsu). Juodu susitiks ringe Niujorko arenoje „Madison Square Garden“ balandžio 25 dieną.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad bus išplėstos sankcijos atskiriems Rusijos ekonomikos sektoriams. „Sankcijos tikrai turi išlikti. Neseniai mes praplėtėme sankcijas atskiriems asmenims. Aš tikiuosi, kad mes priimsime tokį patį sprendimą ir dėl sektorinių sankcijų. Tai vienintelis būdas tęsti spaudimą“, – prieš Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Rusija ruošiasi pirmadienį švęsti pirmąsias metines po Kryme surengto referendumo, per kurį to Juodosios jūros pusiasalio gyventojai nubalsavo atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos Federacijos. Vakarų šalys tą žingsnį smerkia kaip neteisėtą aneksiją, bet Rusijoje jis laikomas prezidento Vladimiro Putino triumfu.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

Rusija pritaria požiūriui, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnams turi būti sudarytos sąlygos netrikdomai stebėti paliaubas Rytų Ukrainoje, sunkiosios ginkluotės atitraukimą, šeštadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl savo specialiosios stebėsenos misijos man...

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius penktadienį nurodė, kad Europos Sąjunga parengs naują galimų sankcijų paketą Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, kurios galėtų būti greitai įvestos, jeigu subyrėtų pagal vasario 12-osios Minsko susitarimą paskelbtos paliaubos.

„Tamsioje gatvėje netoli Rygos centro rusakalbis Latvijos gyventojas, kaltinamas terorizmu, parodė savo pasą ir bedė pirštu į įžeidžiantį žodį – „nepilietis“, – rašo „The Times“ korespondentas Benas Hoyle’as. Pasak šio „nepiliečio“ Dmitrijaus Prokopenkos, jis „mojuotų Rusijos vėliava“, jeigu Maskvos tankai pasirodytų Latvijos sostinėje. Dmitrijus pridūrė, kad jam pateikti kaltinimai dėl terorizmo.

Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas sekmadienį pasmerkė „pasibjaurėtiną“ karikatūrą apie paliaubas Rytų Ukrainoje, paskelbtą Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ naujausiame numeryje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) vėlų sekmadienio vakarą atvyko į Šveicariją, kur dalyvaus įtemptose derybose dėl Irano bei Ukrainos ir spaus Rusijos užsienio reikalų ministrą užtikrinti, kad būtų atliktas „patikimas tyrimas“ dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo.

Donecko prorusiški separatistai šeštadienį baigia sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo fronto linijos, kaip numatyta pagal vasario 12 dieną sudarytą paliaubų susitarimą, pareiškė kovotojų atstovas Eduardas Basurinas. Separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“ pajėgos „baigia sunkiosios ginkluotės atitraukimą į užnugario rajonus“, E. Basurinas sakė žurnalistams.

Vokietija yra pasiruošusi parduoti Lietuvai savaeigių haubicų, šeštadienį pranešė vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“. Gynybos ministro pavaduotoja Katrin Suder (Katrina Zuder) sakė per Gynybos komiteto posėdį, kad tokios ginkluotės bus galima parduoti Lietuvai, nes Vokietijos ginkluotosios pajėgos jos turi pakankamai, nurodė leidinys.

Ispanijos policija penktadienį suėmė aštuonis šalies piliečius, kurie, pasak pareigūnų, grįžo iš konflikto zonos Rytų Ukrainoje, kur kovėsi prorusiškų separatistų pusėje, pranešė šiam tyrimui artimi šaltiniai. Pareigūnai suėmė aštuonis įtariamuosius šešiuose Ispanijos regionuose, sakoma vyriausybės pranešime. Tuo tarpu tyrimui artimas šaltinis sakė, kad tie asmenys yra „ultrakairiosios prorusiškos ideologijos“ šalininkai.