restoranai

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Į maitinimosi įstaigą žmonės gali vykti nuo 7 iki 21 valandos, o prie vieno staliuko gali sėdėti 2 žmonių grupės, išskyrus šeimos narius. Taip pat privalu dėvėti veido kaukę bei laikytis atstumo. Panašu, kad Kaune esančiame „Movido“ bare šios taisyklės negalioja. Daugelis internautų dalijasi vaizdais iš vakar šiame bare vykusio tikro vakarėlio.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Miestų suoliukai pilni valgančių bei gurkšnojančių žmonių, o lauko kavinės ir barai atsidaryti ir toliau negali. Maitinimo įstaigos tikėjosi staliukus išsinešti jau pirmadienį, tačiau valdžia ir toliau tyli. Kavinių savininkai skaičiuoja jau dešimtis tūkstančių eurų siekiančias skolas ir nesupranta, kur valdžia mato grėsmę, jei žmonės valgytų gryname ore. Pasiilgę lauko kavinių ir kultūringo maitinimosi tikina ir patys miestiečiai.

Restoranų tinklas Vilniuje seka kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ir jau pasiskiepijusius nuo koronaviruso siūlo nemokamai pavaišinti kava. Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad toks žingsnis – puiki priemonė skatinti gyventojus pasiskiepyti, tik siūlo su tuo nepersistengti.

Po Velykų žadama nemažai atlaisvinimų verslui ir žmonėms. Kokie jie bus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė.  Patarėją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Žadate iš karto po Velykų veiklos atlaisvinimo saldainius. Sakykite, kokie tai bus veiklos atlaisvinimai? Iš karto po Velykų jų tikrai nebus, bet iš karto po Velykų pradedame svarstyti.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę patikino, kad karantino pokyčių galima tikėtis nebent tik po Velykų. Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar. Tuo tarpu atsiverti norėtų ir kultūros sektorius.

Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar, rašo portalas 15min.lt.  „Po pirmo karantino buvo daug apribojimų, prieš jį buvo daug apribojimų ir laikydamiesi jų mes galėjome sėkmingai dirbti. Nebuvo nei vieno patvirtinto židinio.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Viešbučių ir restoranų verslas Lietuvoje susibūrė „Paskutinei vakarienei“. Verslininkai piktinasi, kad karantino ribojimai juos privedė prie bankroto. Esą be rimtesnės valstybės paramos galimybių išgyventi nebelieka.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. „Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti.

Švedija, besilaikanti švelnesnės kovos su koronaviruso pandemija strategijos, ketina pasinaudoti nauju įstatymu ir uždaryti sporto klubus, restoranus bei kirpyklas prieš galimą trečią susirgimų bangą, trečiadienį pranešė vyriausybė. Sausį šalis priėmė pandemijos įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiami nauji įgaliojimai stabdyti koronaviruso plitimą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad sektorių tenkina dabar galiojantis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Evalda Šiškauskienė ragina valdžią nekaitalioti jo tarifo.   „Mums gerai toks, koks yra – 9 proc. Tik būtų gerai, kad būtų pastovus, nejudinamas ir įteisintas įstatymais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.    Ji tikisi, kad mokestines lengvatas peržiūrinti Vyriausybė PVM tarifo apgyvendinimo verslui nekeis.

Lenkijos viešojo maitinimo įstaigų savininkai piktinasi užsitęsusiomis karantino priemonėmis, o kai kurie restoranai nebepaisydami dėl COVID-19 įvestų suvaržymų atsidarė. Tačiau pirmadieniui planuota didelė pilietinio nepaklusnumo kampanija nuo turizmo priklausančiuose slidinėjimo kurortuose Lenkijos pietuose nevirto tikrove, nes dauguma kompanijų nusprendė palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas klostysis toliau.

Artėjant Naujiesiems metams restoranai džiaugiasi klientų antplūdžiu ir gausesniais užsakymais. Vakarienei žmonės negaili ir 100 eurų. Tačiau restoranų darbuotojų nuotaikos dvejopos. Nors užsakymų daug, tačiau jie neatperka pernykščių metų, kai žmonės Naujuosius metus šventė restoranuose. Tad portalas tv3.lt keliuose Vilniuje įsikūrusiuose restoranuose pasidomėjo, kiek kainuoja naujametinės vakarienės.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Išėjimas pavalgyti į restoraną visada yra didelis malonumas, nes niekas nenori praleisti visos dienos gamindamas maistą. Tačiau kai kurių patiekalų neverta užsisakyti restorane, nes daug skaniau galite juos pasigaminti tiesiog savo virtuvėje. Vienu tokių patiekalų pasidalijo virtuvės šefė Gemma Simmonite. Jos nuomone, žmonės neturėtų užsisakinėti keptų patiekalų restorane, nes daug skaniau, kai jie gaminami namuose.

Šeštadienį visoje Lietuvoje sugrąžinus visuotinį karantiną ir mažiausiai trims savaitėms apribojus naktinių klubų, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų veiklą, gyventojų išlaidos juose paskutinę „laisvą“ dieną buvo pusantro karto didesnės nei prieš savaitę, rodo dalies iš 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje vartojimo duomenys.

Nuo šeštadienio šalyje planuojama įvesti karantiną, planuojama uždrausti arba riboti dalį veiklų. Viena iš jų – lankymasis viešojo maitinimo įstaigose. Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė apie planus šalyje įvesti antrąjį visuotinį karantiną. Jo metu būtų uždrausta lankytis viešojo maitinimo įstaigose – restoranuose, kavinėse, baruose. Maistą iš šių įstaigų bus galima užsisakyti į namus arba pasiimti išsinešimui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pranešė, kad kartu su šalies pareigūnai susitarė keturioms savaitėms uždaryti restoranus, barus, kino teatrus, teatrus ir kitas pramogų įstaigas, siekiant pažaboti sparčiai plintantį koronavirusą. A. Merkel ir visų 16 žemių vyriausybių vadovai, atsakingi už priemonių griežtinimą arba švelninimą, susitarė dėl dalinio karantino per vaizdo konferencijos formatu vykusį pasitarimą. Suvaržymai turėtų įsigalioti pirmadienį ir tęstis iki lapkričio pabaigos.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje sprendžia tolimesnius pakeitimus dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę sakė, kad ministrų kabinetas artimiausiu metu turėtų apsispręsti, kaip turėtų būti ribojamas maitinimo įstaigų ir barų darbo laikas. Tačiau Vyriausybė iš trečiadienio darbotvarkės posėdžio pradžioje išbraukė šį klausimą.

Karantinas dar nesibaigė, o paslaugų kainos šalyje jau kyla. Ekonomistai pastebi, kad gegužę, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, šoktelėjo kavinių ir restoranų maisto kainos. Ar tai reiškia, kad ir už kitas paslaugas – viešbučius, SPA malonumus mokėsime brangiau? Verslininkai tai neigia, o finansų ekspertai sako, kad įsisiūbuojant krizei, didinti kainas trumparegiška. Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.

Kavinėse ir restoranuose įprasta palikti arbatpinigių. Tačiau panašu, kad po karantino kai kurių maitinimo įstaigų klientams dėl jų sukti galvos nebereikia – nori, nenori, jie bus apskaičiuoti ir įtraukti į bendrą sąskaitą kaip aptarnavimo mokestis. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi skaitytojos. Jos pastebėjo, kad Vilniaus Pilies g. įsikūrusiame restorane „Spritz Summer Garden“ į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis. Vilnietė Viktorija tokiu kavinės sprendimu nebuvo patenkinta.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Po dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje vėl veikti pradėjo vaikų darželiai, sporto klubai, barai, restoranai, viešojo maitinimo įstaigos. Tiesa, visiems jų lankytojams teks pratintis prie naujos realybės. Darželiuose vaikams matuojama temperatūra, maitinimo įstaigų ir sporto klubų veiklą toliau riboja karantino taisyklės.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad verslininkai ir verslo atstovai pasipiktinę valdžios sprendimais dėl apribojimų kavinėms, restoranams, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietoms, esančioms uždarose patalpose. Nuo pirmadienio vėl galės veikti restoranai, barai ir kavinės viduje, tačiau turės laikytis papildomų saugumo priemonių.

Nuo pirmadienio vėl galintys normaliai veikti restoranai, barai ir kavinės viduje  turės laikytis papildomų saugumo priemonių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, tarp staliukų ir lankytojų turės būti mažiausiai dviejų metrų atstumas, o įrengus pertvaras tarp stalų, mažiausiai 1 metras. Be to, prie vieno stalo galės  sėdėti ne daugiau kaip 5 žmonės, išskyrus šeimos narius. „Numatytos labai aiškios taisyklės, kurias norintis veikti verslas turi išpildyti.

Užtikrinusios saugumo reikalavimus kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos duris galėtų atverti jau nuo gegužės 18 dienos, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Pakankamai greitos (datos), jei tik bus surastas sutarimas su verslo atstovais, kaip bus užtikrintas saugumas kavinių, tai gali įvykti ir nuo 18 dienos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Lietuvoje dar tęsiasi karantinas, bet pajūryje jau verda pasiruošimo vasaros sezonui darbai. Ruošiami paplūdimiai, tvarkomi pajūrio takai, ieškomi darbuotojai gelbėtojų pareigoms. Poilsiautojų jau laukia ir paslaugų teikėjai, kurie tikisi atvykstant ne tik lietuvių, bet ir latvių su lenkais. Pažiūrėjus į kurias kainas, neatrodo, kad dar gyvename karantine.

Prancūzijos aludarių asociacija paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos uždarytų aludžių, barų ir restoranų teks sunaikinti apie 10 mln. litrų alaus, kurio tinkamumo vartoti laikotarpis baigiasi. „Staigus aludžių, barų ir restoranų uždarymas, turistinės veiklos sustabdymas ir visų festivalių bei kitų viešųjų renginių atšaukimas lėmė, kad daugiau kaip 10 mln. litrų alaus taip ir nesurado vartotojų“, – asociacijos pranešimą cituoja Prancūzijos žiniasklaida.

Vyriausybė kol kas nepriims sprendimo leisti visiškai atidaryti restoranus ir kavines, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė leisti joms veikti patalpose, griežtai laikantis saugumo reikalavimų, sako laikinai ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. „Dėl kavinių ir restoranų buvo siūlymas leisti, laikantis atstumo ir kitų reikalavimų, kad būtų galima ir restorano viduje veiklą vykdyti“, – po Vyriausybės COVID-19 komiteto posėdžio trečiadienį BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Šį pirmadienį duris atvėrė lauko kavinės. Tiesa, kol kas dar ne visos. Staliukų dėl saugaus atstumo reikalavimo kavinės irgi turi mažiau, tačiau laisvų vietų prisėsti kavos puodeliui netrūksta. Savaitgalio rezervacijų, anot kavinių ir restoranų atstovų, taip pat vos viena kita. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose. Nė viena vieta nebuvo perpildyta. Visos turėjo laisvų staliukų.

„Tallink Grupp“ paskelbė, kad atideda pirmųjų Baltijos šalyse „Burger King“ restoranų atidarymą, kuris turėjo vykti Estijoje balandžio viduryje ir gegužės pradžioje, taip siekiant užtikrinti, kad restoranai pradėtų veikti tik tada, kai tai bus saugu darbuotojams ir klientams. Bendrovė taip pat atideda „Burger King“ restoranų atidarymą Lietuvoje ir Latvijoje iki 2020 m. antrosios pusės, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Kaunas kratosi kebabų miesto etiketės. Paskelbtas konkursas ir renkamas kaunietiškas patiekalas. O jo receptą visi restoranai ir kavinės galės įsitraukti į savo meniu. Virtuvių šefai jau pateikė savo pasiūlymus, kai kure labai įmantrūs, kiti lengvai pagaminami. Dabar savo žodį tars internetu balsuodami gyventojai, o geriausią patiekalą rinks komisija. Viename Kauno restoranų gimsta konkursinis patiekalas.

Rudeniniai sekmadieniai – Prancūziškas kinas ir sušiai. Jau kurį laiką taip mes leidžiame savo paskutinę savaitės dieną. Tai tapo mūsų laikina tradicija ir nors nusprendžiau atskirai nekomentuoti visų ragautų sušių, bet pagalvojau, jog būtų nesąžininga jei nepaminėčiau mums labiausiai patikusios vietos – Sushi Masters. Taip, Jūs supratote teisingai – Ančių Medžioklė rekomenduoja keliauti ir valgyti sušius Kaune.

Kalbėti apie maistą visuomet smagu, tačiau dar maloniau – jį ragauti. Būtent tai kiekvieną dieną ir daro maisto ir vyno žinovė, tinklaraštininkė, restoranų konsultantė ir dėstytoja Urtė Mikelevičiūtė. Moteris besilankydama tiesioginėje tv3.lt diskusijoje pasidalijo savo įžvalgomis apie maisto bei restoranų tendencijas, taip pat išskyrė vietas, kur būtų galima skaniai pavalgyti. Urte, kaip keitėsi restoranų mados per pastarąjį dešimtmetį? Jos keitėsi intensyviai.

Artėjant šiltajam metų laikui restoranai ir kavinės suskuba atnaujinti savo valgiaraščius ir pristatyti sezono naujienas. Kas turėtų atsirasti kiekvieno virtuvėje ir kokios mados bei tendencijos vyraus artimiausią sezoną? Naujienų ir pramogų portalo tv3.lt studijoje šiandien 15 val. svečiuojasi vyno ir maisto žinovė, tinklaraštininkė ir restoranų konsultantė Urtė Mikelevičiūtė.

Žinomų sostinės viešbučių ir restoranų atstovai praėjusią savaitę rinkosi į netradicinių patiekalų pristatymą „Čiop Čiop“ studijoje Vilniuje. Čia beveik 200 dalyvių pristatytos „Vičiūnų grupės“ prekės ženklo VIČI ir šaldytų daržovių gamintojo „Hortex“ produktų naujienos bei originalios jų paruošimo idėjos.

Suomijos greito maisto tinklas „Hesburger“ šiemet į plėtrą Lietuvoje investuos apie 5 mln. eurų bei atidarys 7 naujus restoranus. „Pirmieji du restoranai Vilniuje ir Jonavoje bus atidaryti jau netrukus, nes jų statybos prasidėjo dar pernai, bet atidarymas persikėlė į šių metų pradžią. Likę penki atvers duris Kaune ir Vilniuje“, – pranešime teigė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

Nors pastaruoju metu į madą pamažu grįžta lietuviški kavinių ar restoranų pavadinimai, daugybei didmiesčiuose įsikūrusių įstaigų parenkami užsienietiški pavadinimai. Štai daugiau nei pusė iš 30 geriausių praėjusių metų šalies restoranų pakrikštyti angliškai, itališkai, ispaniškai. Jei jaunimas tuo nesistebi, o ir savo kasdienėje kalboje vartoja gausybę svetimybių, tai daugumai vyresnio amžiaus tautiečių atrodo, jog viešas įstaigas derėtų vadinti gimtąja kalba.

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Arši diskusija užvirė po to, kai vienas garsus virtuvės šefas pareiškė, kad mažų vaikų restorane nepageidauja, o jo klientai viešai pasiskundė nekultūringu elgesiu, kai savo kūdikį atsinešė į maisto degustaciją. Specialistai aiškina, kad vaikai restoranuose gali būti nepageidaujami, bet restoranas apie turėtų informuoti net rezervacijos metu. Restorano „Gastronomika“ tinklalapyje skelbiama apie ypatingus maisto pojūčius, kulinarinę erdvę ir maisto kokybę.