restoranai

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Laisvės frakcija ragina Vyriausybę kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti ir PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams pratęsimą, rašoma partijos pranešime spaudai. Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį. Jei Vyriausybė lengvatos pratęsimo neteiks su biudžeto projektu, minimas pakeitimas bus teikiamas artimiausiu metu.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Finansų ministerijai prieštaraujant Lietuvos Banko, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Seimo biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų nuomonei, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kviečia į akciją, kuria norima parodyti Lietuvos valdžiai realią šios industrijos padėtį, rašoma pranešime spaudai. Akcija vyks šių metų rugsėjo 27 dieną, nuo 11:00 iki 13:00 Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ir joje dalyvauti ruošiasi restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Finansų ministrei pareiškus, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms nuo 2023 metų nebus pratęsta, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę ją  pratęsti.  „Seime yra pateikti du Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai restoranams ir viešbučiams, Seimas turės apsispręsti. Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželio mėnesį pateikė tam tikras detales apie tai, jog matytume prasmę pratęsti šitą lengvatą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) išplatino nekrologą restoranams. Asociacijos teigimu, Finansų ministerijos sprendimas nepratęsti PVM lengvatos taikymo restoranams yra nelogiškas, o ministrės teiginys dėl PVM atrodo kaip spaudimas parlamentarams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Vykstant neišprovokuotai Rusijos agresijai prieš Ukrainą Lietuvos viešbučiai ir restoranai raginami savanoriškai nepriimti turistų iš Rusijos. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tokios Pakruojo dvaro iniciatyvos nepalaiko, nes nemato poreikio. Pasak Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, vykstant karui verslas turi parodyti Rusijos turistams, kad jie Lietuvoje – nepageidaujami.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ pranešė, kad dalis restoranų, esančių Ukrainoje, ir vėl bus atidaryti, rašo „The Guardian“. Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje, dalis verslų buvo priversti užsidaryti, siekiant užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet ir klientų saugumą. Visgi dabar, prabėgus beveik 6 mėnesiams nuo invazijos pradžios, „McDonald's“ greitojo maisto tinklas skelbia, kad per atimiausiu mėnesius dalis restoranų Ukrainoje ir vėl bus atidaryti.

Šiemet sausį-liepą užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrutavo 53 restoranai. 2020 metais bankrutavo 63, o 2019 metais – 92 restoranai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Aurimo Kačinsko, pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės paramos priemonės, skirtos sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas.

Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė. Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas. Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln.

Viešbučiai ir restoranai prašo pratęsti dar metams 9 procentų PVM lengvatą. Verslai skundžiasi, kad iki šiol neatsigavo po pandemijos, o smogęs karas dar labiau atbaidė turistus. Situaciją blogina ir kaip ant mielių kylančios maisto produktų, energetikos kainos. Kai kurie viešbučiai jau griebiasi šiaudo – mažina darbuotojų skaičių. O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Prasidedant vasarai kurortų kavinėms ir restoranams vis dar trūksta sezoninių darbuotojų. Darbdaviai skundžiasi, kad iš lietuvių nėra kam dirbti, o laisvų darbo vietų neužpildo ir ukrainiečiai. Tuo metu darbuotojai nenori vykti dirbti į kurortus, nes apgyvendinimui gali tekti išleisti nemažą dalį atlyginimo.  Štai vilnietė abiturientė Indrė pasakojo, kad kartu su drauge ieško darbo Palangoje.  „Jau turime ir patirties.

Seimas atmetė siūlymą, kad nuo kitų metų restoranai, kavinės ir barai turėtų klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidautų. Seimas šiandien to nepalaikė. Pakeitimai numatė, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių. Seimas tam nepritarė ir galutinėje priėmimo stadijoje už įstatymą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 51 susilaikė.

Valdžia norėtų įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidauja – Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Geriamo vandens įstatymo pataisoms ir dėl jų apsispręs gegužę.  Pakeitimai numato, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Lietuviai sparčiai graibsto vietas Naujųjų sutiktuvėms restoranuose ir sodybose. Nuo 6 patiekalų vakarienių ir prabangaus šampano purslų iki vakarėlių su gyva muzika iki paryčių. Sodybos kompanijoms gali atsieiti ir pusantro tūkstančio eurų, o vakarienė restorane – nuo 70 iki 600 eurų.

Artėjant šventėms toli gražu ne visos šeimininkės suka galvas, kur geresnę silkę nupirkti ar kokį gardesnį patiekalą pagaminti. Vis daugiau žmonių užsisako šventėms maistą į namus ar tiesiog keliauja šventinės vakarienės, kuriai negaili ir kelių šimtų eurų. Kai kurie restoranai jau net nebeturi vietų rezervacijoms nei Kūčioms, nei Kalėdoms ir sako, kad pirmieji užsakymai pradėjo plūsti dar prieš pusantro mėnesio.

Seime siūloma įpareigoti restoranus geriamąjį vandenį klientams pateikti nemokamai. Tačiau dalis restoranų tikina, kad toks pasiūlymas neapgalvotas ir priešinantis verslą ir visuomenę, mat nemokamų pietų nebūna, o stiklinė vandens restoranui kainuoja gana daug. Vieni mano, kad geriamasis vanduo turėtų visuose restoranuose būti nemokamas ir prieinamas visiems: „Labai gera idėja. Džiaugiamės tokia iniciatyva, nes vandens reikia, jį reikia gerti, tai, jeigu jis būtų, būtų labai gerai.

Įprastai aukcionuose šimtus tūkstančių ar net milijonus turčiai moka už laikui nepavaldžius meno kūrinius. Tačiau šįkart aukcione už įspūdingą sumą parduotas grybas. Lietuvoje tokio grybo nerasi – beveik kilogramą sveriantis baltasis itališkas trumas po aukciono iškeliavo į Honkongą, kur jo laukia restorano keptuvė. Įspūdingoje 13 amžiaus pilyje Italijos šiaurės vakarų Pjemonto regione – neeilinis aukcionas.

Jaunas panevėžietis su šeima užsimojo naujam gyvenimui prikelti sovietmečiu darbininkus maitinusią buvusios gamyklos valgyklą. Sako net receptūras senas radę, tad bandys ir anuomet populiarią kopūstų sriubą su pomidorų padažu virti. Savo sėkme jauną panevėžietį neabejoti skatina ir kitos Panevėžyje sėkmingai veikiančios sovietmečiu dvelkiančios maitinimo įstaigos. Iki šiol karbonadai garuoja buvusio mėsos kombinato valgykloje.

Valdininkai vėl kovoja su įmantriais įmonių pavadinimais. Šį kartą užkliuvo pyragaičius pardavinėjanti įmonė, pasivadinusi „Daktaras desertas“. Maisto ir veterinarijos tarnybai atrodo, kad tokiu pavadinimu paremtas verslo modelis klaidina žmones – į desertinę ateis medikų pagalbos ieškantys žmonės, todėl nurodė pakeisti ir pavadinimą ir interjerą. Desertinės įkūrėjas sako, kad dėl toks biurokratizmas žlugdo jų verslą.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, grožio salonai ir kiti paslaugų teikėjai nusprendę jau dabar klientus aptarnauti tik su galimybių pasu savo sprendimą turi oficialiai deklaruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Tai padarę verslininkai savo sprendimo atšaukti nebegali. NVSC rugpjūčio 18 d. duomenimis aptarnauti savo klientus tik su galimybių pasu nusprendė ir tai deklaravo jau 449 įmonės.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Tik su galimybių pasu priimti lankytojus savanoriškai apsisprendę kavinių ir restoranų vadovai sako, kad pasipiktinimų dėl to sulaukia tik socialiniuose tinkluose, o veikla vyksta įprastai. Anot verslininkų, lankytojų srautai nesumažėjo, žmonės ir toliau noriai lankosi maitinimo įstaigose.

Aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Dauguma įmonių, t. y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis. Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, kirpyklose, grožio salonuose ir kitose paslaugų teikimo vietose klientai, turintys galimybių pasus, galės nebedėvėti apsauginių kaukių. Tačiau ne visi verslininkai su tuo sutinka, dalis jų dar neleis klientams nusiimti kaukių ir teiks paslaugas tik jas dėvintiems.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Atsidarymas po karantino gali sukelti užsidarymų bangą, nes baigiasi valstybės pagalba nukentėjusiesiems nuo koronaviruso verslams ir gyventojams bei pradeda kauptis vis didesnės sąskaitos. Restoranų pramonei koronavirusas yra tarsi asteroidas, nužudęs dinozaurus. Pandemija ir karantinai buvo sukrėtimas ekosistemai, grasindamas kai kurioms sektoriaus dalims masiniu išnykimu, o kitus privertęs greitai prisitaikyti – arba mirti.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Viena priežasčių, dėl ko dalis darbuotojų renkasi dirbti aptarnavimo srityje, tai galimybė dalį pajamų gauti arbatpinigiais. Taip įmanoma uždirbti daugiau pinigų sumokant mažiau mokesčių, nes Lietuvoje arbatpinigiai vis dar nėra griežtai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Vos 21-erių Rokas Galvonas savo užsispyrimu ir atkaklumu stebina jau nuo paauglystės. Savo verslą nuo 15-os pradėjęs plėtoti jaunuolis dabar vadovauja trims restoranams, o penktadienį duris atvėrė ir legendinė vila „Auska“, kuria R. Galvonas rūpinsis ateinančius du metus. O meilę gaminimui vaikinas sako pajautęs dar vaikystėje. R. Galvonas pasakoja netgi turėjęs savo receptus, o artimieji žinojo, kad geriausia dovana – receptų knygos.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Italiją drebina naujas išradimas – Romoje pastatytas greitasis picos aparatas. Įmetus nuo keturių iki šešių eurų, priklausomai, ką pasirinksi, šviežią picą jis paruošia akimirksniu, tik reikia pasirinkti ingredientus ir po kelių minučių iš automato išvažiuoja pica atviroje dėžėje. Pandemijos akivaizdoje italams tokia naujovė itin aktuali, tačiau džiugiai ją pasitinka ne visi.    Italas Zampiga skundžiasi: „Ji daug mažesnė palyginus su ta restorane, daug mažiau ingredientų.

Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. lietuvių negali įsivaizduoti savo atostogų be ramus poilsio gamtoje, prie vandens telkinio. Kaip žinia, būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato. Todėl artėjant atostogų ir grilinimo sezono pradžiai, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kartu su turizmo informacijos centrais, sukūrė specialų iškylų vietų, su laužavietėmis ar kepsninių nuoma, žemėlapį.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Praėjusią savaitę atsidarė lauko kavinės, restoranai ir barai. Nors oras buvo gana prastas ir lankytojų daug nebuvo, tačiau baruose vis tiek ėmė trūkti alaus. Jų atstovai aiškina, kad gamintojai nespėjo alaus pagaminti, o kai kurie įsiskolinę barai neturėjo iš ko jo ir nusipirkti. Alaus daryklų atstovai pripažįsta, kad trūko ne tik retesnių rūšių alaus, bet ir lauko baldų ir skėčių.

Kai kurios praėjusią savaitę atsidariusios lauko kavinės pritrūko alaus, rašo portalas vz.lt. „Stringa pilstomo alaus tiekimas. Daug rūšių pilstomo alaus tiekėjai šiuo metu pasiūlyti negali“, – portalui sakė kokteilių baro „Alchemikas“ vadovas ir „Cafe De Paris“ savininkas Šarūnas Čėsna. Jo žiniomis, pilstomo alaus trūksta, nes per karantiną naujo jo niekas nevirė kol nebus aišku, kada dirbs barai.