premjerė

Mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas, o pakeisti jį gali prireikti ir 50 metų, ketvirtadienį duodama interviu JAV nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepakaks Aleksejaus Navalno paleisti iš kalėjimo ar kitų politinių oponentų. Manau, mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad saugumo ir užsienio politikos srityse Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda veikia kartu – ir tai yra svarbiausia. „Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų.

Koronavirusu užsikrėtusi premjerė Ingrida Šimonytė dirbs iš namų, antradienį nuotoliu dalyvaus tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcijoje. „Premjerė šiuo metu jokių simptomų nejaučia. Dirbs iš namų, siekdama nekelti grėsmės aplinkiniams“, – BNS sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė. Šią savaitę I. Šimonytė planavo vykti į Jungtines Valstijas, tačiau sulaukė teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato. Dėl to atidėtas jos vizitas.

Premjerė Ingrida Šimonytė užsikrėtė koronavirusu, pirmadienio vakarą informavo Vyriausybė. Kaip nurodoma pranešime, ji sulaukė „teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato“ Kiek anksčiau buvo pranešta, kad I. Šimonytė buvo suplanavusi susitikimą su kitos šalies diplomatais, tačiau dėl nustatytos COVID-19 infekcijos darbotvarkė pakoreguota. I. Šimonytė nuo koronaviruso yra pasiskiepijusi trimis vakcinos dozėmis. Pastarąją skiepo dozė ministrė pirmininkė gavo praėjusių metų lapkričio viduryje.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kartu su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais šeštadienį Rumšiškėse dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė apdovanota tremtinės Dalios Grinkevičiūtės medaliu. Šis apdovanojimas taip pat skirtas fotografui ir dailininkui Rimantui Dichavičiui.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. „Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad priekaištų valdantiesiems opozicija turi visada, svarbu, kad veikiama būtų Seimo statuto rėmuose. „Opozicija visada valdantiesiems priekaištauja, kai buvom patys opozicija, taip pat patys priekaištavom ir visokių dalykų buvo. Svarbu yra, kad tie veiksmai, kurie yra, išliktų visgi statuto rėmuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį išvyksta į Daniją, kur susitiks su verslo atstovais, lankysis demokratijos forume. Lietuvos Vyriausybės vadovė planuoja susitikti su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola, Demokratijų aljanso fondo pirmininku Andersu Foghu Rasmussenu.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“ po ilgo laiko tapus teigiama premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai turės įtakos paskolų kainai, tačiau, anot jos, to buvo galima tikėtis. „Tai keičia šiek tiek situaciją – po daugelio metų neigiamų palūkanų, akivaizdu, tai turės įtakos skolos kainai, bet buvo galima tą numatyti, kad amžinai nebus taip, kaip buvo, nes situacija su neigiamomis palūkanomis buvo gana išskirtinė ir ekonomikoje gana netipiška.

Gegužės 27-ąją Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybėje priėmė Ukrainos vicepremjerę europinei ir euroatlantinei integracijai Olhą Stefanišyną. Susitikimo metu buvo aptarta situacija Ukrainoje, humanitariniai šalies poreikiai ir ES bei dvišalė Lietuvos parama, planai dėl Ukrainos atstatymo, ES ir NATO atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą, jos siekis gauti ES kandidatės statusą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad geriau priimti netobulą įstatymą, reglamentuojantį ne santuokoje gyvenančių porų teisinius santykius, nei jokio. „Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir kuris leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius (sprendimus) Seimas gali priimti, tokie jie ir tegul būna“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Asmeniniai interesai negali būti iškelti aukščiau valstybės pareigūnų, kalbėdamas apie Seimo pirmininkės ir premjerės norą nebūti saugomomis visą laiką sakė Saulius Skvernelis. TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs ministras pirmininkas aiškino, kad toks jų noras gali baigtis labai liūdnomis pasekmėmis tiek šalies tarnautojoms, tiek valstybei. Seimo pirmininkė ir premjerė teigė, kad nenori būti visą laiką saugomos. Ką jūs, kaip buvęs premjeras, apie tai manote? Tai nepriklauso nuo tavo norų.

Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. „Jaučiame ir matome, kad Kremliaus propaganda bando konstruoti naratyvą, kad štai, žiūrėkite, Vakarai nustatė daug įvairiausių sankcijų ir dėl to Vakarų šalys patiria daug ekonominių iššūkių, mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pageidauja būti mažiau saugomos laisvu nuo darbo metu. Pristatydama siūlymą ministrė pirmininkė teikė kasdienius pavyzdžius, kaip negali, kada tik sumąsčiusi, nuvykti aplankyti tėvų kapų, nuvykti pas draugus ar nuvažiuoti paskanauti burgerio. Jos teigimu, Lietuvoje vadovai yra pernelyg griežtai saugomi, kai tai nėra būtina, nes privačių planų, kurie nėra oficialios darbotvarkės dalis, niekas nežino.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Kosovo prezidente Vjosa Osmani ketvirtadienį kalbėjosi apie saugumo situaciją Europoje, Rusijos karą prieš Ukrainą, pagalbą pabėgėliams ir sankcijas Kremliui. Ministrė pirmininkė su Kosovo prezidente taip pat aptarė situaciją Vakarų Balkanų regione, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, ypač plečiant ekonominius ryšius.

Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija padės žmonėms rasti savo vietą, jei reikės priešintis priešui, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Visi esame šios valstybės piliečiai ir turimą tą valstybę branginti ir ginti, jeigu yra reikalas. Aišku, ne visi ją gina ginklu, gina ir kitomis priemonėmis, ir tiesiog svarbu žinoti, kur savo gebėjimus, savo žinias, savo talentus pritaikyti tam, kad valstybė galėtų geriau apsiginti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Į Ukrainą atvyko pirmoji tyrimo grupė, sudaryta iš Lietuvos prokuratūros, policijos, kriminalistinių tyrimų centro ir teismo medicinos tarnybos atstovų, kuri kolegoms Ukrainoje padės atlikti tyrimo veiksmus, renkant duomenis apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Prieš išvykstant į Ukrainą Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su tyrimo grupės nariais.

Danijos premjerė Mette Frederiksen antradienį paragino vizito atvykusį Indijos premjerą Narendrą Modi pabandyti paveikti Rusiją, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sustabdyti šį karą“, sakė M. Frederiksen ir iškart pridūrė: „Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė įvertino aštrius Ukrainos prezidento žodžius, nukreiptus į Vokietiją. Jos teigimu, Volodymyras Zelenskis turi pilną teisę vartoti griežtą retoriką, nes jo šalį niokoja karas, kasdien atnešantis civilių aukų. Ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ministrų kabineto vadovė aptarė ir Ukrainos santykius su Vokietija.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Į Ukrainą šią savaitę išvykstantys Lietuvos medikai trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS teigė, kad trečiadienį vyks medikų palydėtuvės, o į Ukrainą jie išvyks penktadienį. Anksčiau ministras sakė, kad dvi gydytojų grupės vyks į Kyjivo mieste ir apskrityje esančias ligonines. Jis taip pat teigė, kad ateityje misijų gali būti ir daugiau. Kiekvieną iš išvykstančių medikų komandų sudaro po 12 žmonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“. „Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“. „Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar reikia plėsti gyventojų, kuriems kompensuojamos vaistų priemokos, ratą.   „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.

Valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti, sako premjerė.  Pasak Ingridos Šimonytės, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą.  „Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė. „Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė stoti į Šaulių sąjungą ir penktadienį duos priesaiką. „Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. „Tai – ne emocinis sprendimas. Kariuomenė sako negalima tokių sprendimų emociškai priiminėti, tai man tai yra ne emociškas sprendimas, tikrai keletą metų galvoje gerai pravartytas“, – pridūrė ji.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje  aptarti bendrus Rusijos ir Kinijos bandymus paveikti demokratinių valstybių institucijas, rašoma pranešime spaudai. „Praėjusi savaitė daugeliu atžvilgių buvo žiauri. Ne vien Ukrainai. Bet mums visiems, kuriems teko malonė būti tik žiūrovais, bent kol kas. Mūsų karta tikėjosi, kad niekada nebus atviro, plataus ir žiauraus karo Europoje liudininkė.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.   „Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą, Rusijai įsiveržus savo provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė suomių premjerė. „Suomija teiks karinę pagalbą Ukrainai, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. – Tai istorinis sprendimas Suomijai.“ Helsinkis pasiųs Ukrainai 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių, 2,5 tūkst. automatų, 150 tūkst. šovinių ir 70 tūkst.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės suteikti jam įgaliojimus derėtis su Kinija dėl santykių atkūrimo.

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Šia proga premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos visuomenę. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas sudėtingu metu, kai atrodė ne tik naivu, bet ir įžūlu kalbėti apie laisvą Lietuvą, esant tokiai geopolitinei situacijai. Sunku buvo patikėti, kad galingos kaimynės susitaikys su mažos tautos valia turėti savo valstybę.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva karo Ukrainoje kontekste gali jaustis saugi tiek, kiek taip jaustis leidžia pats faktas. Pasak jos, tarp Ukrainos ir Rusijos esanti įtampa yra tai, kas XXI a. neturėtų vykti. Premjerė taip pat svarsto, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą lietuviams galėtų pasijausti išaugusiomis sąskaitomis. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje.

Viskas ko pasiekė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, remdamas Ukrainos rytinių teritorijų okupaciją, yra nepriklausoma Ukraina, sako šioje šalyje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu penktadienį Ukrainos Luhansko regione apsilankiusi premjerė teigė apgailestaujanti, jog negali būti „toliau į rytus, prie Ukrainos valstybės sienos“ ir dalytis Lietuvos sienos kontrolės patirtimi.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Vyriausybė buvo pasiruošusi dalyvauti Konstitucinio Teismo (KT) byloje dėl galimybių paso teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

Londone viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako Jungtinėje Karalystėje aptarusi šalies pasirengimą stiprinti Baltijos šalių gynybą, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų. I. Šimonytė antradienį susitiko su britų premjeru Borisu Johnsonu ir gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u. Vis dėlto konkrečių priemonių ji neįvardijo.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyks į Londoną, kur su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu aptars saugumo situaciją Europoje. Pasak premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, I. Šimonytė ir B. Johnsonas kalbės apie santykius su Rusija, Kinija, padėtį Ukrainos pasienyje. Taip pat bus aptarti dvišaliai Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai. Vėliau šią savaitę I. Šimonytė planuoja vykti į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitikusi su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson aptarė padėtį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Europos Sąjungos veiksmus stiprinant išorės sienos apsaugą. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Lietuvos premjerė padėkojo Y. Johansson ir visai Europos Komisijai už pagalbą Lietuvai bei operatyvius veiksmus reaguojant į migracijos suvaldymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, kad diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau. Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson užsikrėtė koronavirusine infekcija, šalyje augant naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičiui, tačiau toliau dirbs iš namų, pranešė žiniasklaida, cituodama ministrės pirmininkės atstovą. „Ministrės pirmininkės greitojo testo dėl COVID-19 atsakymas buvo teigiamas. Ji laikosi dabar galiojančių rekomendacijų ir dirbs iš namų“, – sakoma pranešime.