premjerė

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pakeis konkretūs planavimo darbai. „Brigada nėra nei mėnesio, nei dviejų mėnesių, nei pusės metų klausimas. Vyriausybė dirba savo darbą, susiplanavo lėšas kariniam mobilumui, priimančios šalies paramai ir darys viską, kad čia galėtų priimti kuo daugiau sąjungininkų karių. Tikiuosi, kad diskusijos pasibaigs ir pereisim prie konkrečių planavimo dalykų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad kitąmet Vilniuje rengiamame NATO viršūnių susitikime pavyks sutarti dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse. „Reikės padirbėti ir rasti tokius sprendimus, kurie leistų Vilniaus summito metu užfiksuoti, jog durys negali būti privertos ar užvertos toms valstybėms, kurios nori prisijungti prie Aljanso“, – penktadienį po susitikimo su Baltijos šalių ministrais pirmininkais Rygoje žurnalistams sakė politikė.

Su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte susitikusi Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris sako, kad Lietuva yra drąsos, atsparumo ir demokratinių vertybių puoselėjimo pavyzdys. „Jūsų šalis ir jūsų lyderystė yra drąsos, atsparumo ir demokratinių vertybių (puoselėjimo) pavyzdys“, – Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su I. Šimonytė sakė JAV viceprezidentė prieš jųdviejų dvišalį susitikimą.

Moldovoje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo Moldovos valdžios atsakingą požiūrį į nacionalinio saugumo politiką ir pasveikino šios šalies sprendimus modernizuoti ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Šiame procese Moldovai padės ir Lietuva, prisidėsianti prie strateginės komunikacijos ir kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimo, puskarininkių korpuso modernizavimo, rašoma penktadienį paskelbtame Vyriausybės pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, jog būtina keisti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT), kurios vadovui šią savaitę pareikšti įtarimai korupcija, pavaldumą bei atskirti jos leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijas. Premjerės teigimu, nėra normalu, kai vykdomąsias ir kontrolės funkcijas atliekanti institucija „yra pakabinta“ prie Vyriausybės – tokią tvarką ministrų kabinetas siūlė keisti ir atsakomybę priskirti Žemės ūkio ministerijai, tačiau Seimas tam nepritarė.

Premjerei Ingridai Šimonytei pranešus apie apsisprendimą stoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretas, netyla diskusijos, ar 2024 m. ji gali pakeisti dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį. Ekspertų teigimu, I. Šimonytė yra itin stipri politikė, turinti vadovavimo patirties, tačiau įžvelgia savybes, kurios partijos pirmininkui nepasitarnautų. Jas turi ir G. Landsbergis.

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo įkainių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl valstybės paramos tvarkos vis dar ieškoma kompromiso. „Sprendimo galutinio nėra, pasipiktinimas, kaip visada Lietuvoje, kyla iš diskusijų ir girdime pasipiktinimą. Galutinį sprendimą pristatysime, kai rasime geriausią kompromisą“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui. Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Valstybei baigiant mokėti žydams pinigus už XX a. nusavintą jų bendruomenių turtą, premjerė Ingrida Šimonytė siūlo skirti analogišką sumą kompensuoti nusavintam privačiam turtui. Tai numatyta derinimui pateiktoje naujoje Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijoje. Dabar šiuo 2011 metais priimtu įstatymu Lietuva yra įsipareigojusi per dešimtmetį išmokėti per 37 mln.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti, kad nuo kitų metų liepos kompensacijos už elektrą ir dujas galėtų būti mokamos pagal jų suvartojimą, tačiau dar reikia įvertinti, kiek toks pokytis būtų pagrįstas.  „Nuo sausio 1 dienos bus taikomas toks pat kompensavimo mechanizmas, kaip ir dabar, bus kompensuojama visuomeniniame ar nepriklausomame tiekime esančių vartotojų mokama kaina iki nustatytos ribos, kurią dabar planuojame 28 centus, panašiai bus ir su dujomis.

Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję žmonės yra drąsos bei ryžto mokytojai, kurių nuopelnai turi būti plačiai žinomi, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Taip ji kalbėjo pirmadienį Vyriausybėje pagerbus Pasaulio tautų teisuolius. „Šiandien, lenkdama galvą prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, noriu pabrėžti, kad jie ne tik gelbėjo vienos agresyviai persekiojamos tautos atstovus, bet ir įrodė, kad galima pažaboti baimės bei neapykantos piktžoles.

Japonijoje viešinti premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog su šia šalimi matomas abipusės naudos potencialas tiek gamybos, tiek mokslinių tyrimų srityje. Ketvirtadienį ji su Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) prezidentu Yoshinao Mishima aptarė bendradarbiavimą. Anot premjerės, jau matomi bendros veiklos rezultatai ir ateities perspektyvos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį išvyksta oficialaus vizito į Japoniją, kur aptars verslo ryšius. Premjerė susitiks su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, ūkio, prekybos ir pramonės ministru Yasutoshi Nishimura, Japonijos verslo federacijos atstovais, dalyvaus Lietuvos ir Japonijos maisto verslo forume ir aukštųjų technologijų verslo renginyje, pranešė Vyriausybė.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni šeštadienį buvo prisaikdinta naująja Italijos ministre pirmininke ir tapo pirmąja moterimi, vadovausiančia šalies vyriausybei. 45-erių G. Meloni priesaiką prezidentūroje priėmė prezidentas Sergio Mattarella. Jos vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikindama naująją Italijos premjerę Giorgią Meloni kviečia sutelktai palaikyti Ukrainą. „Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi bendradarbiauti stiprinant artimą ir nuoširdžią partnerystę tarp mūsų valstybių. Viliuosi, kad Lietuva ir Italija, taip pat kaip ir kitos ES valstybės narės, ir toliau sutelktai palaikysime Ukrainą, ginančią savo ir kitų Europos šalių laisvę“, – sakoma šeštadienį paskelbtame premjerės sveikinime.

Šią savaitę nuskambėjo skambi politinė žinia – Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss paskelbė, kad atsistatydina iš premjerės pareigų. Nors moteris atrodė užtikrinta tuo, ką sako, tačiau kūno kalbos ekspertė atskleidė, kad premjerė apsimesdama nežymia šypsena slėpė tikruosius savo jausmus. Teigiama, kad Liz Truss šią savaitę pasakė vieną keisčiausių atsistatydinimo iš pareigų kalbų per visą Jungtinės Karalystės politinė istoriją.

Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni penktadienį paskirta naująja Italijos ministre pirmininke, tapusi pirmąja moterimi, vadovausiančia Italijos vyriausybei. Neofašistines šaknis turinti jos partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – iškovojo pergalę rugsėjo 25 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jai reikia partnerių, kad ji galėtų suformuoti vyriausybę.

Jungtinės Karalystės vyriausybės ministrė Penny Mordaunt penktadienį tapo pirmąja konservatorių parlamento nare, kuri pareiškė, kad sieks pakeisti Liz Truss partijos ir šalies vadovės poste, nes ją „padrąsino kolegų parama“. „Kandidatuoju į Konservatorių partijos lyderes ir jūsų ministres pirmininkes – kad suvienyčiau mūsų šalį, įvykdyčiau mūsų pažadus ir laimėčiau kitus visuotinius rinkimus“, – rašė ji tviteryje.

Teisėjams ir prokurorams besiskundžiant atlyginimais, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina nepamiršti konteksto. Anot jos, Vyriausybės paruošta valstybės tarnybos reforma apims visą viešąjį sektorių – tarp jų ir teisėjus bei prokurorus. Pristačius kitų metų biudžetą, nuskriausti pasijuto tam tikrų profesijų atstovai. Advokatai ir teisėjai savo atlyginimuose apskritai įžvelgia sąmokslą.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu, ministrės pirmininkės vertinimu, Vyriausybė pasitikėjimo nėra praradusi. „Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą. Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tada nesakysiu, kad patys ir vadovaukit. Tada aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ketvirtadienį teigia I. Šimonytė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti. TS-LKD partijos prezidiumas priėmė sprendimą drausti partiečiams Seime registruoti įstatymo projektus, biudžeto papildymus, nesuderintus su Vyriausybe.

Vos 45 dienos – tiek Jungtinės Karalystės premjerės poste išbuvo Liz Truss. Šiandien ji paskelbė atsistatydinanti ir tapo trumpiausiai šias pareigas ėjusia ministre pirmininke šalies istorijoje. Jungtinės Karalystės parlamentarai ir net pačios Truss bendražygiai sukilo prieš premjerę, mat ši esą nevykdė savo programos, kai pažadėjo mažinti mokesčius, persigalvojo ir sukėlė chaosą šalyje, kurią ir taip purto pragyvenimo krizė.

Sunkioje padėtyje atsidūrusi britų ministrė pirmininkė Liz Truss paskelbė atsistatydinanti, ketvirtadienį informavo britų transliuotojas BBC. Dešimčių žurnalistų akivaizdoje ji pareiškė, kad pradėjo eiti pareigas „didelio ekonominio ir tarptautinio nestabilumo“ metu. L. Truss sako, kad negali įgyvendinti mandato, dėl kurio ją išrinko torių nariai, ir atsistatydina. L. Truss anksčiau ketvirtadienį susitiko su įtakingo konservatorių parlamentarų 1922-ųjų komiteto pirmininku Grahamu Brady.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kitą savaitę su oficialiu vizitu vyks į Japoniją, kur aptars verslo ryšius, trečiadienį pranešė Vyriausybė. Premjerė susitiks su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, ūkio, prekybos ir pramonės ministru Yasutoshi Nishimura, Japonijos verslo federacijos atstovais, dalyvaus Lietuvos ir Japonijos maisto verslo forume ir aukštųjų technologijų verslo renginyje.

Protestuotojos, laikančios „Greenpeace“ transparantą su užrašu „kas už tai balsavo?“, trečiadienį įsibrovė į Konservatorių partijos konferenciją Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei Liz Truss sakant kalbą. Demonstrantės iš renginio buvo išvarytos aidint delegatų šūksniams ir plojimams.

Varšuvos Saugumo forume antradienį dalyvavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė „Laisvės riterio“ apdovanojimą įteikus Ukrainos žmonėms teigė, jog ši šalis yra nenugalima, pranešė Vyriausybė.  „Labai aiškiai supratau vieną dalyką: šalis yra stipri tiek, kiek stiprus jos žmonių ryžtas – ryžtas kovoti už savo laisvę ir ginti tėvynę. Šiandien galiu nedvejodama pasakyti – Ukraina nenugalima!“, – sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.  „Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.  Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.

Europos politikos analizės centras (CEPA) paskelbė kasmetinio Transatlantinės lyderystės apdovanojimo laureatus – šiemet jis teikiamas Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui, Estijos premjerei Kajai Kallas ir Lenkijos premjerui Mateuszui Morawieckiui.  Apdovanojimas keturių šalių Vyriausybių vadovams skiriamas už tvirtą paramą Ukrainai ir išskirtinį indėlį stiprinant transatlantinę partnerystę.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Prezidentūra galėtų teikti siūlymus dėl kitų metų biudžeto savąjį projektą jau pateikus Vyriausybei, nes dabar gali kurti nepamatuotus lūkesčius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime pristatė nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gruodžio vidurio, o viena to priežasčių įvardijo galimybes naudoti rezervo lėšas priimant ukrainiečius karo pabėgėlius. Vyriausybės nutarimu siūloma nepaprastąją padėtį iki gruodžio 16 dienos 24 valandos nustatyti nebe visoje šalies teritorijoje, kaip šiuo metu, o pasienyje su Baltarusija ir Rusija, taip pat sieną uždarant Rusijos piliečiams.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį pareiškė, kad gyventojų sąskaitos už energiją įšaldomos dvejiems metams, taip pažymėdama pirmąją savo darbo savaitę daug kainuosiančiu planu įveikti politiškai pavojingą pragyvenimo išlaidų krizę.

Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G7) valstybės narės pareiškė, kad sieks nustatyti kainų lubas naftai iš Rusijos. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl šių sprendimų turėtų vykti ir visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Jos teigimu, visus sprendimų pasiūlymus dėl energetikos kainų šuolio ES turėtų svarstyti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį ryžtingai gynė savo darbo rezultatus ir teisę į privatų gyvenimą, sulaukusi kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio, kuriame matyti, kaip linksminasi 36 metų vyriausybės vadovė. „Esu žmogus. Ir taip pat kartais trokštu džiaugsmo, šviesos ir linksmybių tarp šių tamsių debesų“, – sakė Sanna Marin, sunkiai tvardydama ašaras jos Socialdemokratų partijos (SDP) renginyje Lahčio mieste, į šiaurę nuo Helsinkio.

Premjerė ir Seimo pirmininkė ne pareigų atlikimo metu galės būti saugomos savo prašymu ar nustačius galimas grėsmes, be to, galės atsisakyti apsaugos, numatyta Vyriausybės trečiadienį patvirtintoje tvarkoje. Ji parengta įgyvendinant Seimo anksčiau priimtas pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai nėra optimalus sprendimas, tačiau klausimą reikės svarstyti.  Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija. „Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta  0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.  Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Minint Juodojo kaspino dieną ir 33-ąsias Baltijos kelio metines, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, jog vienintelė veiksminga šiandien pasaulyje tebeišliekančio imperializmo prevencija – aiškiomis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.