premjerė

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.   „Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą, Rusijai įsiveržus savo provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė suomių premjerė. „Suomija teiks karinę pagalbą Ukrainai, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. – Tai istorinis sprendimas Suomijai.“ Helsinkis pasiųs Ukrainai 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių, 2,5 tūkst. automatų, 150 tūkst. šovinių ir 70 tūkst.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės suteikti jam įgaliojimus derėtis su Kinija dėl santykių atkūrimo.

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Šia proga premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos visuomenę. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas sudėtingu metu, kai atrodė ne tik naivu, bet ir įžūlu kalbėti apie laisvą Lietuvą, esant tokiai geopolitinei situacijai. Sunku buvo patikėti, kad galingos kaimynės susitaikys su mažos tautos valia turėti savo valstybę.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva karo Ukrainoje kontekste gali jaustis saugi tiek, kiek taip jaustis leidžia pats faktas. Pasak jos, tarp Ukrainos ir Rusijos esanti įtampa yra tai, kas XXI a. neturėtų vykti. Premjerė taip pat svarsto, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą lietuviams galėtų pasijausti išaugusiomis sąskaitomis. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje.

Viskas ko pasiekė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, remdamas Ukrainos rytinių teritorijų okupaciją, yra nepriklausoma Ukraina, sako šioje šalyje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu penktadienį Ukrainos Luhansko regione apsilankiusi premjerė teigė apgailestaujanti, jog negali būti „toliau į rytus, prie Ukrainos valstybės sienos“ ir dalytis Lietuvos sienos kontrolės patirtimi.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Vyriausybė buvo pasiruošusi dalyvauti Konstitucinio Teismo (KT) byloje dėl galimybių paso teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

Londone viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako Jungtinėje Karalystėje aptarusi šalies pasirengimą stiprinti Baltijos šalių gynybą, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų. I. Šimonytė antradienį susitiko su britų premjeru Borisu Johnsonu ir gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u. Vis dėlto konkrečių priemonių ji neįvardijo.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyks į Londoną, kur su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu aptars saugumo situaciją Europoje. Pasak premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, I. Šimonytė ir B. Johnsonas kalbės apie santykius su Rusija, Kinija, padėtį Ukrainos pasienyje. Taip pat bus aptarti dvišaliai Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai. Vėliau šią savaitę I. Šimonytė planuoja vykti į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitikusi su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson aptarė padėtį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Europos Sąjungos veiksmus stiprinant išorės sienos apsaugą. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Lietuvos premjerė padėkojo Y. Johansson ir visai Europos Komisijai už pagalbą Lietuvai bei operatyvius veiksmus reaguojant į migracijos suvaldymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, kad diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau. Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson užsikrėtė koronavirusine infekcija, šalyje augant naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičiui, tačiau toliau dirbs iš namų, pranešė žiniasklaida, cituodama ministrės pirmininkės atstovą. „Ministrės pirmininkės greitojo testo dėl COVID-19 atsakymas buvo teigiamas. Ji laikosi dabar galiojančių rekomendacijų ir dirbs iš namų“, – sakoma pranešime.

2021-ieji Lietuvai nebuvo lengvi metai. Šiemet mūsų šalį vargino užsitęsęs COVID-19, vykdydamas hibridinę ataką į kampą Lietuvą spaudė diktatorius Aliaksandras Lukašenka, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. O kas laukia kitąmet? Ar Lietuvos laukia sunkūs 2022-ieji? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Pasaulyje sparčiai plintant naujajai omikron atmainai, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje būtų įvestas karantino režimas. Premjerė teigia, kad „griežtas, bet trumpas“ karantinas būtų galimas reanimacijoms užsipildžius iki tokio lygio, kai sveikatos priežiūros sistema imtų strigti. Tai ir kitas svarbiausias aktualijas premjerė aptarė su TV3. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Visai neseniai, prieš gerą savaitę virė aistros dėl Vyriausybės likimo.

Estijos premjerė Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos keliamo karinio spaudimo. Rusijos karinis spaudimas negali daryti įtakos tam, kas gali prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, perspėjo Estijos premjerė Kaja Kallas, rašo politico.eu.

Didžiausios metų šventės – jau čia. Dalijantis šiluma su artimaisiais, savo sveikinimu į visuomenę kreipėsi ir Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė savo sveikinimu ragino nepasiduoti pagundai matyti tik rūpesčius, o į pasaulį žvelgti su dėkingumu. Pateikiame visą premjerės sveikinimo kalbą: „Mielieji, noriu visus Jus pasveikinti su Šventomis Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais.

Vyriausybė per tris savaites žada priimti galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.

Žmogaus teisė kirsti sieną nėra besąlygiška, sako premjerė Ingrida Šimonytė parlamentui svarstant projektą dėl neteisėtų migrantų likimo pasibaigus pusmečio sulaikymo terminui. „Reikia spręsti klausimą toliau, ką mes darome su žmonėmis, kurie yra kirtę Lietuvos sieną, ir reikia vertinti situaciją kiekvienu konkrečiu atveju, kaip reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai“, – klausiama, kam reikia pratęsti migrantų sulaikymo terminą, antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuvoje trečiadienį aptikus omikron atmainą, premjerė Ingrida Šimonytė gyventojus ragina skiepytis trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. „Dabar pagrindinė žinutė yra skiepytis trečiąją doze, nes pagal tą informaciją, kurią turime, pasiskiepijimas trečiąja doze grąžina pakankamai stiprią apsaugą nuo šitos atmainos ir tokiu būdu leidžia išvengti daugybės kitų problemų“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

Premjerei Ingridai Šimonytei antradienį išreiškus pasitikėjimą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako tęsiantis darbą. „Man rodo, kad premjerė teisingai sudėliojo, jog yra konkretūs uždaviniai, konkretūs darbai, kuriuos reikia padaryti, yra aiškus laiko langas tą viską atlikti. Matyt, tai dabar svarbiausia“, – BNS antradienį sakė politikas. „Aš dėkingas premjerei už pasitikėjimą ir tiesiog einu daryti darbų, kuriuos sutarėme, kad reikia padaryti“, – pridūrė jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako neabejojantis premjerės kompetencija ar vertybėmis. „Nemanau, kad mano asmeninis palaikymas yra toks reikšmingas, tačiau viešai pareiškiu, kad niekada – nei viešai, nei ne viešai, net bendraudamas su pačiais artimiausiais žmonėmis – nesu suabejojęs Premjerės kompetencija ar jos vertybėmis, kurios in corpore visada nukreipia visą mūsų vyriausybę (ar net valstybę) užsienio politikoje vertybine kryptimi, už laisvę“, –...

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kai kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius. Ji interviu LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį pripažino turinti omenyje ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį. „Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Švedijos ministrė Magdalena Andersson trečiadienį pateikė atsistatydinimo raštą praėjus vos kelioms valandoms po parlamento sprendimo paskirti ją į šias pareigas, kai įstatymų leidėjai nepatvirtino jos pateikto biudžeto projekto, o Žaliųjų partija pasitraukė iš koalicinės vyriausybės. „Yra konstitucinė praktiką, kad koalicinė vyriausybė atsistatydina, kai pasitraukia viena partija“, – žurnalistams sakė socialdemokratė M. Andersson.

Opozicijos ir suinteresuotų grupių priekaištai Žemės ūkio ministrui nėra nauji, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės vadovės teigimu, šiuo atveju žemdirbių organizacijos turėtų didesnį dėmesį kreipti ne į personalijas, o į žemės ūkio laukiančius iššūkius.

Antradienį, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės diena. Šia proga savo sveikinimą perdavė ir pati premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies karius Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linki išsaugoti vienybę ir stiprybę. „Šiandien mes galime didžiuotis savo kariais, kurie atitinka aukštus NATO valstybėms keliamus standartus, yra labai vertinami tarptautinėse misijose ir kuriais pasitiki Lietuvos visuomenė.

Premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo, kaip mes gyvensime kitais metais kalbant apie šalies ekonomiką. Ji teigia, kad ekonominės projekcijos kitąmet leidžia tikėtis didesnių pajamų, o šių metų rezultatas bus geresnis nei galvojo rengiant šių metų biudžetą. Apie tai ir kitus aktualiausius klausimus premjerė I. Šimonytė pasisakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Estija yra labai susirūpinusi dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir savo saugumą sieja su padėtimi Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, ketvirtadienį pareiškė estų premjerė Kaja Kallas. „Taigi, nepaprastai svarbu visokeriopai remti Lenkiją. Iškėlėme šį klausimą JT Saugumo Taryboje, kuri šiandien susirinks aptarti šio klausimo“, – per vyriausybės spaudos konferenciją kalbėjo K. Kallas. Pasak premjerės, ji jau pasikalbėjo su savo kolega lenku Mateuszu Morawieckiu.

Trečiadienį Lietuvos valdantieji nusprendė – dėl įtemptos situacijos Baltarusijos pasienyje dalyje Lietuvos įvedama nepaprastoji padėtis. Ji įsigaliojo trečiadienio vidurnaktį ir galioja 5 kilometrus nuo sienos, taip pat migrantų stovyklose. Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į Lietuvos visuomenę, dėkodama pareigūnams už darbą saugant Lietuvos teritoriją. Pateikiame visą premjerės kalbą. Ją taip pat galite žiūrėti video siužete, kurį rasite straispnio pradžioje.

Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje su Baltarusija – itin įtempta situacija dėl plūstančių migrantų srauto. Apie susiklosčiusią situaciją BBC televizijai komentavo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, kad Lietuvos pareigūnai, saugojantys sieną, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, jeigu jų gyvybei iškiltų pavojus.

Nepaprastąją padėtį visų pirma svarstoma įvesti pasienio su Baltarusija ruože, konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės sprendimas pritarti leisti įsigyti alkoholio 18-mečiams argumentuojamas tuo, kad jie yra suaugę žmonės. „Logika yra tokia, kad arba mes laikome 18-mečius suaugusiais žmonėmis, arba ne. Mes dėl to Vyriausybėje balsavome ir sprendimas buvo, kad mes laikome 18-mečius suaugusiais žmonėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako su šalies vadovu Gitanu Nausėda bendraujanti kituose formatuose, o nuo rugsėjo nutrūkusius reguliarius darbo susitikimus komentuoja trumpai: „Na, nevyksta ir nevyksta“. „Na, nevyksta ir nevyksta.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada dėl planuojamų mokesčių pakeitimų tartis su socialiniais partneriais, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.  Anot Andriaus Romanovskio, susitikime trečiadienį kalbėta apie pelno, kapitalo apmokestinimą, investicines sąskaitas bei individualią veiklą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį išvyksta į  Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kur dalyvaus pasaulinės parodos „Expo 2020“ Lietuvos dienos renginiuose, susitiks su aukšto lygio pareigūnais.

Lietuvai ir Lenkijai susiduriant su hibridine Baltarusijos ataka, sukėlusia nelegalios migracijos krizę, šalims būtina vykdyti įsipareigojimą Europos Sąjungai saugoti jos išorinę sieną, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė kitų metų biudžetą suplanavo nebeketindama dėl koronaviruso plitimo įvesti ribojimų verslui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 2022-ųjų biudžeto projekte COVID-19 valdyti Vyriausybės rezerve numatyti apie 300 mln. eurų. „Šiais metais numatyta suma buvo daugiau nei penkis kartus didesnė“, – interviu BNS teigė premjerė.

Epidemiologinė situacija ir toliau prastėja. Kasdien augant atvejų skaičiui ir mažėjant lovų ligoninėse COVID-19 pacientams dvi sostinės ligoninės priėmė sprendimą teikti tik būtinąją pagalbą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kito būdo suvaldyti pandemijai nei vakcinacija, šiai dienai nėra.  Kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika, anot premjerės, yra šiek tiek apgaulinga. Jos teigimu, iš fiksuotų atvejų apie 20 proc.

Trečiadienį patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Vyriausybė šią savaitę taip pat pateikė keletą siūlymų pandemijos valdymui. Siūloma senjorus skatinti vakcinuotis mokant jiems 100 eurų išmokas, kalbėta ir apie privalomo kai kurių profesijų atstovų vakcinaciją, mokamus darbuotojų testus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas tokių ribojimų, kaip judėjimo ar mokyklų uždarymas, Vyriausybė nesvarsto.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar būtų racionalu išsaugoti sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą. Pasak jos, jo griovimo ar rekonstrukcijos klausimas bus svarstomas planuojant kitų metų biudžetą.

Lietuvos bankui siūlant kiek apriboti skolinimą antram būstui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl naujų priemonių sumažinti nekilnojamojo turto rinkos kaitimą bus diskutuojama.  „Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos svarstant grįžti prie karantino režimo, ekonominių veiklų riboti neplanuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes kaip tik labiau kalbėjome apie tai, kad sieksime išvengti ekonominių veiklų ribojimo.

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.