prekybos centrai

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Net ir sunkmečiu lietuviai nevengia savo stalą paįvairinti egzotiškais atvežtiniais vaisiais, prieskoniais ar jūros gėrybėmis. Prekybininkai pastebi, kad vadinamųjų gurmaninių prekių pardavimai kasmet išauga dešimtimis procentų. Analitikai sako, kad net ir sumažėjus pajamoms lietuviai išmoko gyventi taip, jog užtektų ne tik būtiniausiems poreikiams.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.

Kiekvieną centą skaičiuojantys pirkėjai pastebėjo, kad vis daugiau tenka pakloti už popierinius rankšluosčius ir kitas higienos prekes. Lietuviškas ir užsienietiškas tualetinis popierius – ne išimtis. „Nebepirksiu“,– buvo vėlokas vakaras, kai prekybos centre „Iki“ ties higienos prekėmis stabtelėjusi moteris tarsi nudegusi atgal padėjo tualetinio popieriaus „Grite Orchidea Gold“ pakuotę, rašo „Lietuvos rytas“. Lentynos vakare buvo apytuštės, gaminių pasirinkimas – menkas.

Kiek kartų grįžę į namus iš prekybos centro ir tuštindami pirkinių krepšį stebėjotės, kad ėjote nusipirkti ryžių ir žiebtuvėlio, o išleidote apvalią sumelę? Nesistebėkite. Tai lemia ne jūsų išlaidumas, o specialus mokslas, kurį anglakalbės šalys vadina „merchandising“, o Lietuvos kalbininkai – prekydėsta. Su panašia kaip aprašyta padėtimi yra susidūrę beveik visi.

Smulkieji verslininkai nevienareikšmiškai akcentuoja, kad didieji prekybos centrai mausto valstybę ir naudojasi mokestinėmis spragomis. TV3 eteryje kalbėję ekspertai pabrėžė, kad smulkieji prekybos centrai gali tik pavydėti didiesiems. Smulkiųjų verslininkų teigimu, jie į valstybės biudžetą sumoka daug daugiau nei didieji prekybos milžinai, nes valstybė sudarė galimybes mokesčių sistemoje atsirasti spragoms.

Panevėžietės prekybos centre nusipirktą mėsos kepsnį su virvelės „įdaru“ tikrins maisto produktų inspektoriai. Perkant mėsos gaminį būtina perskaityti, kaip tas gaminys pagamintas. Mat nežinant receptūros ir dar atradus skanėste kokį nevalgomą priedą gali ir šokas ištikti. Tokį stresą neseniai ir patyrė panevėžietė Loreta, viename dideliame prekybos centre nusipirkusi mėsos pusgaminį: jį perpjovusi rado virvagalį.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2011 metais apsilankė 45,8 mln. svečių – 2 proc. (1 mln.) daugiau nei 2010-aisiais. „2011 m. buvo toliau jaučiamas laipsniškas mažmeninės prekybos rinkos atsigavimas, kuris prasidėjo 2010 m. antroje pusėje.

Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.

Berlyne, eidamas 103-uosius metus, prieš Kalėdas mirė žymus vokiečių verslininkas, didžiausios pasaulyje užsakymų paštu kompanijos OTTO bei prekybos centrų vystytojos ECE, valdančios ir Vilniuje veikiantį prekybos ir pramogų centrą „Ozas“, steigėjas prof., garbės dr.

Šiltų drabužių sezonu vagys parduotuvėse turi daugiau kur paslėpti grobį. Ilgapirščiai prekybos centrams padaro nuostolių, kurie siekia apie vieną procentą apyvartos, rašo „Šiaulių kraštas". Dažniausiai vagiamas alkoholis, kosmetikos priemonės, parfumerija. „Vagis nuo padoraus piliečio iš išvaizdos dažniausiai nesiskiria. Tiesa, nemažai vagių yra priklausomi nuo narkotikų ar alkoholio“,- sako Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė.

APB „Apranga“ įsteigė šešioliktąją antrinę bendrovę SIA „Apranga MLV“, kuri pagal sutartį su „Inditex“ taps „Massimo Dutti“ parduotuvių operatore Latvijoje. Įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas yra 86 tūkst. eurų. Pirmąją „Massimo Dutti“ parduotuvę Rygoje planuojama atidaryti 2012 metų kovą prekybos centre „Spice“. „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 121 parduotuvės tinklą.

Praėjusį lapkritį pusės kilogramo pakuotė vienos populiariausių kavos rūšių Lietuvos prekybos centruose kainavo 15,99 lito, vasarą kaina stryktelėjo iki 24,99 lito. Gurkšnis kavos per metus pabrango kone dvigubai. Prie šio gėrimo įpratę vartotojai smūgį piniginei bando sušvelninti rinkdamiesi pigesnes rūšis, rašo „Lietuvos rytas“. Ir nors dabar įsimesti pakuotę į pirkinių krepšį kainuoja mažiau – 19,99 lito, prekybininkai ir tiekėjai nežada, kad kaina gali dar labiau susitraukti.

Šiandien Lietuvos prekybos centruose „Akropolis“  vyksta jau daugeliui gerai pažįsta išpardavimo akcija „JAMAM“. Kaip ir pernai, šiemet ši akcija susilaukė gausybės pirkėjų, kadangi prekybos centruose siūlomos nuolaidos – net iki 50 proc. Minios žmonių plūsta ne tik į drabužių ar avalynės parduotuves, bet ir į „Maximą“, kurioje taip pat taikomos įvairiausios nuolaidos drabužiams, žaislams, automobilių prekėms.

Prekybos centras „Europa“ ketvirtadienio vakarą restorane „Vapiano“ pristatė pasikeitimus centro vadovybėje. Naująja „Europos“ vadove tapo Gintarė Urnevičienė, iki šiol ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas.  Rinkodaros vadove išrinkta Jurga Sakalauskaitė, buvusi bendrovės „Business talk“ direktorė. Anot G. Urnevičienės, 2010 metais pradėtos prekybos centro reformos davė gerų rezultatų.

Vagystės mažmeninėje prekyboje vėl auga, rodo „New Vision Baltija“ atliktas tyrimas. Vagystės iš parduotuvių 2011 metais  Europos prekybininkams kainavo 36,28 mlrd. eurų, Baltijos šalių – 222 mln. eurų. Tradiciškai Europoje vagysčių skaičiumi pirmauja Rusija, Turkija, Baltijos šalys. Mažiausius nuostolius patiria Šveicarija, Danija ir Skandinavijos šalys. Tyrėjai pastebi, kad vagystės tampa kompleksine problema – iš prekybos centrų vagia ne tik pirkėjai, bet ir jų darbuotojai.

Iš viso su krepšiniu susijusiose akcijose ir žaidimuose dalyvavo 73,2 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, iš daugiau kaip 40 įvairių prekinių ženklų akcijų, populiariausios buvo prekybos centrų akcijos. Jos užgožė ir tiesioginių krepšinio čempionatų rėmėjų akcijų žinomumą bei įsitraukimą. Tai paaiškėjo reklamos planavimo ir pirkimo agentūros „OMD“ tyrimo metu. Prekybos centro „Maxima“ krepšinio čempionatui skirtas akcijas žinojo 32,2 proc., o dalyvavo – 26,4 proc. apklausos dalyvių.

Malta mėsa, palikta duonos lentynoje, išmėtytos daržovės, prekių vežimą į greitąją kasą atsivežęs piktas ir pasauliu nepatenkintas lietuvis. Tokį vaizdą dažniausiai mato prekybos centrų kasininkai. Didžiuosiuose prekybos centruose dirbantys kasininkai neslepia – yra visokių žmonių. Vieni apsipirkti keliauja gerai nusiteikę, kitiems vien mintis apie prekybos centrą sukelia pyktį.

Neseniai publikuoti duomenys apie kas penktame Valstybinės darbo inspekcijos patikrintame prekybos centre didžiuosiuose šalies miestuose aptiktus darbo santykių pažeidimus. Konstatuoti neapmokėti viršvalandžiai, darbo grafikų nebuvimas, atviras trukdymas kurti profesines sąjungas. Ši informacija papildo ankstesnius pranešimus apie išnaudojimo atvejus „Švyturio-Utenos“ alaus darykloje, „Lelijos“ Rokiškio padalinyje, „Lituanicos“ batų gamykloje Kaune, kitose įmonėse.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontroliuojanti prekybos įmones, daro išvadą, kad pažeidimų prekybos centruose mažėja, o dažniausi yra bendri higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimai. „Visi teisės aktų reikalavimų pažeidimai tiesiogiai daro įtaką parduodamų maisto produktų saugai ir kokybei. Bet išnagrinėjus pastarųjų metų (2009 - 2011) valstybinės maisto kontrolės rezultatus, pastebima pažeidimų mažėjimo tendencija.

Ekonominis sunkmetis lėmė pakitusius Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius – mažėja prekybos centrams lojalių pirkėjų ir daugėja tokių, kuriems nesvarbu, kur apsipirkti. Abejingų prekybos centrams pirkėjų skaičius Lietuvoje šiemet išaugo iki 38 proc., kai prieškriziniu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, jų buvo ketvirtadaliu mažiau – 27 proc. Tai paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto specialaus vartotojų nuostatų tyrimo, remiantis „States of MindTM“ metodika.

Policijos pareigūnai sulaikė moterį, kuri prekybos centre „Panorama“ pavogė aukštakulnius ir rėmą paveikslui. „Europos“ PC parduotuvėje pavogtas laikrodis, kurio vertė – beveik 40 tūkst .litų. Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai įtariamąją nuolatinėmis vagystėmis sulaikė prekybos centre „Panorama“, avalynės parduotuvėje. Moteris pasimatavo vieną batą, paskui paprašė atnešti kitą. Vėliau užsakė kitą modelį ir dydį.

Laiko atžvilgiu nėra skirtumo, ar atsiskaitote mokėjimo kortele, ar grynaisiais pinigais – tai parodė Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva balandį atliktas tyrimas. Jo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo matuojama atsiskaitymų trukmė didžiausiuose prekybos ir degalinių tinkluose, mokant  grynaisiais ir banko kortele. „Tyrimu norėjome išsiaiškinti, kiek tiesos yra sklandančiuose įsitikinimuose, kad kortele atsiskaityti yra žymiai lėčiau.

Prastas tas verslininkas, kuris nenori geriausios vietos mieste savo verslui. Vis dėlto, kaip tinkamai pasverti norus ir galimybes? Bet kurio verslo sėkmę nemažai lemia patalpos, juk retas kuris norėtų atsidaryti parduotuvę ten, kur beveik nėra pėsčiųjų, prastas viešasis susisiekimas, o ir automobiliu tektų gerokai klaidžioti.

Naujoji „Adidas“ kompanijos reklama, kurioje nusifilmavo tokios žvaigždės kaip Lionelis Messi, Davidas Beckhamas ir Katy Perry, siekia parodyti, kad kiekvienas iš mūsų galime tapti panašūs į juos, jei tik dėvėsime jų sportinę aprangą, rašo „The Wall Street Journal“. Tačiau realybėje yra visai ne taip – nemažos dalies jaunimo, dėvinčio „Adidas“ sportinę aprangą, fizinė būklė toli gražu neatitinka jų sportininkų idealo.

„Išvirti košei reikia pieno, kruopų, margarino. Yra žmonių, kuriems stinga pinigų tokiai košei. Padėkite pamaitinti nepasiturinčius“ – tokiais žodžiais „Maisto bankas“ kviečia į šį penktadienį ir šeštadienį 47 miestų beveik visuose prekybos centruose vyksiančią maisto produktų rinkimo akciją. Nors šalies vadovai ir ekspertai prakalbo apie krizės pabaigą, sunkmetis neskuba trauktis iš labiausiai nepasiturinčių žmonių gyvenimo.

Nuo rudens prasidėjusi maisto produktų kainų pasiutpolkė ne vieną privertė gūžčioti pečiais ir ieškoti kainų kilimo priežasčių. Atidžiau pradėti sekti ir didieji prekybos centrai bei jų uždedami antkainiai būtiniausiems maisto produktams. Brangiausia duona Siekdama visuomenei suteikti aiškumo, Konkurencijos taryba atliko palyginamąją 10 būtiniausių maisto produktų analizę ir viešai paskelbė, kokia kainų dalis tenka prekybininkams, gamybininkams ir valstybei.

Vienas prekybos centras kaip didžiausią pasiekimą įvardija, kad visa šeima dieną gali prasimaitinti išleidusi vos 65 litus - kosminiu greičiu kylant maisto produktų kainoms tai atrodo nemenkas pasiekimas, rašo „Vakarų ekspresas“. Tačiau nežinia, kokiu aukso medaliu reikėtų apdovanoti ligoninių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų virėjas, kurios sugeba visą dieną žmogų išmaitinti vos už 6-10 litų, juolab kad maisto produktų kainas tiekėjai šioms įstaigoms taiko vos 10-15 proc.

Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano koncepciją. Prekybos įmonių specialaus plano koncepcija numato universaliųjų prekybos centrų tolygią plėtrą gyvenamuosiuose rajonuose. Prekybos centrų savininkams bus siūloma kurdinti savas įmones ligi šiol nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse – Palemone, Amaliuose, Vaišvydavoje, Rokuose, Panemunėje, Šančiuose ar Birutės, Kazliškių, Marvelės, Romainių rajonuose.

Stambiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo ,,Maxima grupė“ savininkai derasi dėl įmonės pardavimo. Potencialiu „Maxima“ parduotuvių tinklo, apimančio 437 parduotuves telegraf.lv įvardija turtingiausią Rusijos moterį, buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmoną Jeleną Baturiną. Neoficialiais telegraf.lv duomenimis, kurie gauti iš artimų derybininkams šaltinių, šiuo metu kaip tik vyksta intensyvios derybos.

Sėklų pardavėjai, šiemet anksčiau sulaukę didesnio pirkėjų būrio, džiaugiasi, bet ir gūžčioja pečiais: ar tokį antplūdį vis dar lėmė krizė, ar savo indėlį padarė televizijos laidos apie chemiškai užterštus produktus? Šiemet panevėžiečiai, planuojantys lysvėse ką nors auginti, suskubo anksčiau nei pernai užsukti į parduotuves, prekiaujančias sėklomis.

Ūkio ministras Dainius Kreivys vakar iš prekybininkų išpešė aptakų pažadą: cukrus artimiausiu metu galbūt nebrangs. Bet į pirkėjų ištuštintas lentynas vakar jis jau buvo kraunamas brangtelėjęs, rašo „Lietuvos rytas“. „Siaubas, kas čia dėjosi praėjusią savaitę, – išsprūdo pirkėjų eilių išvargintai sostinės Antakalnio „Iki„ prekybos centro kasininkei. – Žmonės lyg išprotėję pirko cukrų – ir po 100, ir po 60 kilogramų.

Prekybos centras – viena viešųjų vietų, kurioje gali sutikti įvairiausio plauko keistuolių. Galime lažintis, kad po dienos, praleistos parduotuvėje, surinktumėte ne ką blogesnių vai\dų kolekciją nei šios. Liberalioji Amerika – ideali šalis nenorintiems varžyti savo gan keistų norų.

Sparčiai populiarėjančių išmaniųjų telefonų vartotojams sukurta speciali lietuviška kainų palyginimo programėlė „Kainos“. Portalo „Kainos.lt“ pristatyta programėlė padės palyginti pasirinktos prekės kainą skirtingose parduotuvėse ir sužinoti, kur ją galima įsigyti pigiausiai. Bet kuriame prekybos centre išmaniuoju telefonu bus galima nuskenuoti norimos prekės brūkšninį kodą ir sužinoti, už kokią kainą ją parduoda kiti pardavėjai. Programėlės kataloge yra virš 200 tūkst.

Jeigu nesuskubote apsirūpinti cukrumi, greičiausiai iki pat ateinančios savaitės jo nusipirkti gali ir nepavykti. Ketvirtadienio vakarą iš šalies prekybos centrų lentynų cukrus buvo šluote iššluotas. Prekybos centrų atstovai ir cukraus tiekėjai dėl susiklosčiusios situacijos kaltina paskleistą gandą, esą cukrus brangs kone dukart. 6 litų nekainuos „Iš tiesų vakar buvo išpirktas cukrus „Norfos“ prekybos centruose.

Sudarėme kriterijų sąrašą, pasirinkome panašaus dydžio skirtingų prekybos tinklų parduotuves ir pirmadienio vakarą, apie šeštą valandą, jose apsilankėme. Pasirinktas prekių krepšelis mažiausiai kainavo „Rimi“, tačiau įvertinus visus kitus kriterijus, šis prekybos centras liko paskutinis, o geriausia pripažinome parduotuvę „Iki“, įsikūrusią Žirmūnų gatvėje, prie vadinamojo Minsko žiedo. 1 vieta. „Iki Minskas“ Susirasti vietą automobiliui – ne pati lengviausia užduotis.

Socialinių mokslų daktaro, psichologo Tomo Lagūnavičiaus teigimu, pirkimas susijęs su malonumo pojūčiu. Perkančiųjų per išpardavimus būseną jis lygina su medžiotojų, kai jie džiaugiasi ir didžiuojasi laimikiu. „Pirkimo momentas suteikia džiaugsmą. Žmonės patiria moralinį pasitenkinimą, malonius pojūčius – pakeli naują daiktą, palieti, sklinda naujo drabužio ar batų kvapas, – situaciją vaizdžiai apibūdino pašnekovas.

Jolanta Bivainytė paskirta bendrovės „Akropolis Group“  direktore ir valdybos pirmininke. J.Bivainytė laikinai eina ir bendrovės „VP Grupė“ direktorės pareigas. Bendrovė „Akropolis Group“  yra pirmaujantis prekybos centrų vystytojas Lietuvoje ir viena didžiausių šios srities įmonių Baltijos šalyse.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2010 metais pirko ir pramogavo 44,8 mln. svečių. Bendras „Akropolių“ lankytojų skaičius, lyginant su 2009 m., padidėjo 3 mln. žmonių arba 7,1 proc. 2009 m. „Akropoliuose“ apsilankė 41,8 mln. žmonių. „2010 m. buvo vieni sudėtingiausių Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai – iki tol kritęs vartojimas kiek atsigauti pradėjo tik antroje metų pusėje, tačiau šis atsigavimas kol kas yra labai trapus.

Šalia didžiųjų prekybos centrų pamažu dygsta vis daugiau smulkių specializuotų parduotuvėlių, kur siūloma šviežios duonos, kavos, vyno ar kitų išskirtinių produktų. Niša tokioms parduotuvėlėms Lietuvoje plėstis tikrai yra, teigia rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. Svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją bei ryžtis kažką naujo pradėti pirmam. „Vienintelis būdas mažoms krautuvėlėms konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais – daryti ką nors kitaip.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai. Koreguoja mados tendencijas Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą.

Artėjantis šventiškasis artimųjų bei draugų lankymo ir sveikinimo sezonas su savim atsineš ir sunkiai išvengiamus dažnesnius apsilankymus prekybos vietose. Labai gali būti, kad su jais planuotą ribą viršys ir išlaidos. Juk atsispirti specialiems pasiūlymams kartais būna išties sunku, o sūris prie gero šventinio vyno atrodo būtinas.

Praėjusį šeštadienį, lapkričio 13  d., vykusios didžiųjų nuolaidų dienos „Jamam“ metu prekybos ir pramogų centruose “Akropolis" apsilankė rekordinis skaičius pirkėjų - 243 tūkst. žmonių, 3 proc. daugiau nei 2009 m. lapkritį. Lapkritį vykstanti nuolaidų akcija „Jamam“, kai vieną dieną prekės parduodamos su iki  50 proc. nuolaida, tradiciškai žymi Kalėdų sezono didžiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogų centruose pradžią.

Specialistai pažymi, kad dauguma šalies gyventojų, brangstant maisto produktams, keičia savo vartojimo įpročius. Pasikeitė vartojimas Didėjančios maisto kainos skatina žmones ieškoti alternatyvų: rinktis pigesnes prekes ar parduotuves. Nemaža dalis žmonių prisimena turgų, kiti rengiasi vykti apsipirkti į Lenkiją. „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus.

Spalio 16 d. Irane vyrui bus nukirsta plaštaka už tai, kad jis pavogė plytelę šokolado. Tačiau tokia bausmė tikrai negresia maisto vagišiams kitose pasaulio šalyse.

Kauną galėtų apsupti stambūs prekybos centrai, kad ir tokie kaip IKEA, o pačioje miesto širdyje žalią šviesą įžiebti tik nedidelėms parduotuvėms. Tokia prekybos centrų plėtojimo vizija, tačiau jai pritaria ne visi, rašo „Kauno diena". „Kaip suprantu, yra krūva prašymų, į kuriuos reikia reaguoti. Be to, keičiasi kiti teritorijų planavimo dokumentai, keičiasi ir gyvenimas, poreikiai.

Eilinis parduotuvių vagišius Lietuvoje – inteligentiškas užuomarša, su pilnu krepšiu brangių prekių ir mobiliuoju telefonu prie ausies. Pagautas už rankos mandagiai atsiprašinėja, esą kalbėjosi labai svarbiu reikalu ir netyčia praėjo pro kasą nesusimokėjęs. Tokie “išsiblaškėliai" Baltijos šalių prekybininkams šiemet pridarė daugiau nei 0,5 mlrd. litų nuostolių. Nuostoliai mažėja Pernai parduotuvių apsaugos darbuotojai visame pasaulyje sulaikė per 6 mln. vagišių.

 Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šalies Prezidentei pateikė duomenis apie besipučiančius antkainius, kuriuos Vyriausybė seniai žinojo, bet iki šiol nesiėmė jokių priemonių.  „Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.