prekybos centrai

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus prekybos centruose esančioms parduotuvėms atnaujinti veiklą, jų valdytojai pastebi pamažu augančius lankytojų srautus. Anot Kauno prekybos centro „Mega“ valdytojos bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, pirmąją savaitę lankytojų srautas svyravo nuo 30 iki 70 proc. buvusio iki karantino pradžios. „Pirmąją dieną didesne apimtimi atidarius „Megą“ sulaukėme apie 30-40 proc. įprasto lankytojų skaičiaus.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Vyriausybei dar labiau atlaisvinus karantino diržą Lietuvoje atsiveria visos šalies parduotuvės „Akropoliuose“ ir panašiuose prekybos centruose. Tiesa, ne visi prekybininkai atsidaro iškart ketvirtadienį. Pilna apimtimi parduotuvės turėtų pradėti veikti savaitgalį, arba nuo kitos savaitės. Tiesa, nuo šiol parduotuvės veiks kitaip nei iki karantino, visur taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Šeštadienį Vilniuje atsidarius baldų prekybos centro „Ikea“ parduotuvei Vilniuje, prie jos nusidriekė žmonių eilės. Tačiau kaip informavo „Ikea“ atstovai, vėliau jos išsisklaidė. „Ikea“ parduotuvės Vilniuje vadovė Jolita Juodzevičienė sakė, kad žmonių eilės prie parduotuvės buvo susidariusios prieš parduotuvės atidarymą, tačiau po to jų nebeliko. „Pirkėjų srautas buvo didžiausias apie vidurdienį, tačiau net ir tada jų buvo kelis kartus mažiau negu įprastais savaitgaliais.

Balandžio 1 d. posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija vieningai pritarė, kad, siekiant užkirsti kelius koronavirusui plisti, privalomai reikia dezinfekuoti laiptines, šiukšlių konteinerius ir miesto gatves, kuriose yra didžiausias judėjimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Karantino sąlygomis vienokiais ar kitokiais būdais veikiantys prekybos centrai yra didelių automobilių srautų bei žmonių judėjimo vietos. Ir tuo pačiu – ir padidintos rizikos zonos.

Koronavirusas keičia parduotuvių darbą. Prekybos centrai dirba trumpiau, be to, juose atsiranda senjorų valandos: vienur jie aptarnaujami be eilės, kitur ruošiamasi rytais kitų pirkėjų apskritai neįsileisti. Tuo metu kainų stebėtojai jau mato lentynose brangstančias prekes – brangsta ryžiai, grikiai, kiauliena, miltai. Prekybininkai tvirtina, esą tai tiekėjų darbas. Premjeras Saulius Skvernelis jau grasina atidžiai stebėti ir primena turįs teisę maisto brangimą stabdyti.

Prekybos centrai reaguodami į susiklosčiusią situaciją ir Vyriausybės nurodymus imtis koronaviruso riziką mažinančių veiksmų keičia darbo laiką. Saugant darbuotojų ir lankytojų sveikatą prekybos centrai taiko dar griežtesnės, nei reikalauja oficialūs institucijų nurodymai, priemones. Jau kurį laiką pastebima, kad prekybos centrai darbuotojų ir lankytojų saugumui skiria daugiau dėmesio – prie įėjimų bei tualetų pakabinti rankų dezinfekavimo priemonių laikikliai.

Prekybos tinklai „Iki“ bei „Rimi“ šiemet planuoja iš viso atsisakyti gyvos žuvies akvariumų, „Maxima“ mažins jų skaičių. „Nuo 2016 metų nei vienoj rekonstruotoj parduotuvėj nebėra gyvos žuvies akvariumų, iki šių metų pabaigos jų neliks nei vienoj parduotuvėj, bus tik skrosta žuvis“, – BNS sakė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Artėjantis kalėdinių dovanų pirkimo bumas kaskart priverčia susimąstyti: o ką gi pirkti savo artimiesiems ar geriems pažįstamiems šiemet? Uždavus šį klausimą, vėliau iškyla dar viena dilema, kuri verčia susimąstyti apie tai, kokia piniginio krepšelio dalis atiteks mūsų pirkiniams ir kada visgi geriausias metas yra pirkti kalėdines dovanas. Rinkos tyrėjai turi aiškų atsakymą ir pabrėžia, kada vienų ar kitų prekių pirkti tiesiog neapsimoka.

Į Lietuvą importuojama lenkiška produkcija tautiečius vis dar vilioja žemomis kainomis. Ne išimtis ir mėsos gaminiai, kurie užima vis didesnę procentinę dalį prekybos tinkluose. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau spėjo užfiksuoti ne vieną pažeidimą – iš Lenkijos atvežamuose paukštienos gaminiuose aptikta žarnyno infekcinę ligą sukeliančių bakterijų.

„Juodojo penktadienio“ karštinė užplūdo prekybos centrus ir internetines parduotuves. Prekybininkai vilioja žmones žadėdami išskirtines nuolaidas ir nemokamas dovanas. Pirkėjai tokiomis vilionėmis nesižavi – esą norėtųsi didesnių nuolaidų ir įvairesnėms prekėms. Kainų analitikai ragina gyventojus neapsigauti, mat dažnai skambiai skelbiamos nuolaidos tėra rinkodariniai triukai.

Iki žiemos švenčių likus maždaug mėnesiui, prekybos centrai jau skelbia, kaip dirbs švenčių metu arba akylai stebi konkurentus ir sprendžia, kieno klientus dar yra proga persivilioti. Aišku viena – jau antrus metus bent pirmąją Kalėdų dieną visi didieji prekybos centrai nedirbs. Tiesa, profsąjungos sako, kad to neužtenka, esą įprastai žmonės per šventes ilsisi daugiau. Jau antrus metus iš eilės lietuviai gruodžio 25-ąją turės išgyventi be didžiųjų parduotuvių.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Vagystės didžiuosiuose Lietuvos prekybų tinkluose skaičiuojamos tūkstančiais, o į vagiamiausių prekių sąrašą įtraukiami ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir skalbimo priemonės, sūris ar dešra. Kaip tv3.lt naujienų portalui sako mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, vagiamų prekių įvairovė per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad ilgapirščiams vagystės yra savotiškas verslo modelis, iš kurio galima uždirbti.

Atėję į prekybos centrus ne vienas tikriausiai jau pastebime vis kylančias daržovių kainas. Specialistai naujienų portalui tv3.lt sako, kad toks brangimas pastebimas kiekvienais metais bei atskleidžia, ar sulauksime dar didesnio kainų šuolio. Lyginant 2019 metų kainas su 2018 metų vasario pradžia, pastebima, kad pabrango įvairios daržovės – kai kurių kaina kilo nuo kelių iki keliasdešimties procentų. Labiausiai pabrango lietuviškos bulvės, morkos, burokėliai.

 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai operatyviai sulaikė asmenį, kuris, 2019 m. sausio 10 d. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), pagrasino susprogdinti prekybos centre įsikūrusią parduotuvę ir nužudyti jos darbuotojus. Į policiją jau ne pirmą kartą pristatytas komisariato kaimynystėje gyvenantis klaipėdietis.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei kiti rinkos dalyviai. Pastarųjų bendros investicijos į plėtrą, siekusios bent 26 mln. eurų, per metus sumažėjo 46 procentais.

Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sako, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas. Pasak BNS apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams.

Siekiant suvaldyti maisto kainas ir didinti smulkaus bei vidutinio verslo konkurenciją mažmeninėje rinkoje, Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, sudaryti galimybes smulkiam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

  Prekybininkai ir profesinės sąjungos preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose – per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyksta, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.   Pasak Lino Kukuraičio, prekybininkai ir darbuotojų atstovai dėl nedarbo šventinėmis dienomis galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Šalies profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina valdžios užmojį riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir per šventes. Jie sutaria, kad iš pradžių parduotuvės nedirbtų per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Vėliau būtų svarstoma, ar siūlyti drausti dirbti daugiau sekmadienių per mėnesį ar net visus. 2 tūkst. narių turinčios Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas sako, jog tai neturi būti staigus pokytis.

Per artimiausius kelerius metus Baltijos šalyse planuojama pastatyti, išplėsti ar rekonstruoti daugiau nei 10 laisvalaikio ir prekybos centrų. Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje iki 2020 metų pabaigos apie 30 proc. viso prekybos centrų ploto sudarys naujai pastatyta, atnaujinta ar išplėsta erdvė. Latvijoje šis rodiklis pasieks 50 proc., Estijoje – 35 proc.

Kol daugelis Velykų dieną leidote su giminėmis prie gausiai nukrautų stalų, kiti į šventes žiūri ne taip tradiciškai. Daugybė žmonių pramogų traukė ieškoti į prekybos centrus. Ir dalis nusivylė, nes dirbo ne visos parduotuvės. Ir valdžia, ir dalis prekybininkų vis garsiau kalba, kad per didžiąsias metų šventes, taip pat – ir valstybines, turėtų nedirbti net ir maisto prekių parduotuvės. Visgi sutarimo kol kas nerandama, o ir pačių žmonių nuomonės labai smarkiai išsiskiria.

Didieji prekybos centrai nuolatos konkuruoja tarpusavyje įvairiausiais būdais, siekdami suburti kuo didesnį lojalių pirkėjų ratą. Pirkėjus masina ne tik kokybiški produktai, operatyvus aptarnavimas, bet ir patrauklios prekių kainos.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Ir jubiliejinę – šimtąją –Vasario 16-ąją darbe praleidę prekybos centrų darbuotojai reikalauja pagaliau leisti valstybines šventes švęsti ir jiems. Esą Lietuvai pagaliau reikia įstatymų, kurie uždraustų dirbti per valstybines šventes. Tačiau tam nepritaria verslininkai, esą jų darbuotojų trumpesnės darbo valandos pakenktų ekonomikai ir net supykdytų tautą. Vasario 16-ąją veikė prekybos centrų parduotuvės.

Būriai lietuvių šiandien patraukė ne į šventinius renginius, o į Lenkiją, apsipirkti. Suvalkų miesto parduotuvėse tautiečių tiek, kiek per didžiąsias metų šventes. Kai kurių prekių lentynos čia tuščios tapo dar priešpiet, didžiulės eilės ir galvosūkis mūsiškiams Suvalkuose buvo, kur pasistatyti mašiną. Šios gerai nusiteikusios kaunietės kalbintos prie vieno Suvalkų miesto, Lenkijoje, prekybos centro. Pusę šventinės dienos moterys nusprendė išnaudoti pigesnių prekių pirkimui.

Socialiniame tinkle aktyviai plinta raginimas, kai kuriomis vasario dienomis ir vėl nesilankyti didžiuosiuose prekybos centruose. Tokiu būdu prie akcijos prisijungę žmonės siekia atkreipti dėmesį į dideles prekių kainas. Prekybos įmonių atstovai sako, jog tokios priemonės norimų rezultatų nepadės pasiekti. Juolab, jog pastebima, kad prekybos centrų boikotų metu pirkėjų skaičius sumažėja neženkliai. Finansiškai įmonės taip pat nenukenčia.

Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. Lietuvaičiai pastebi, kad tokios pat prekės užsienio internetinėse parduotuvėse kur kas pigesnės. Čia kainos ženkliai mažesnės net ir tuo atveju, kai Lietuvos prekybos centruose taikomos nuolaidos.

Studentų, jų tėvų ir valdžios lūkesčiai aukštajam mokslui išties dideli, juk čia gimsta šalies specialistai. Tačiau palyginus akademikams ir parduotuvių darbuotojams siūlomus atlyginimus ištinka šokas – parduotuvėje dėstytojai uždirbtų daugiau. „Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį dalies valstybinių universitetų vidutiniai atlyginimai nusileido vidutiniams prekybų centrų darbuotojų uždarbiams. Pavyzdžiui, prekybos centro „Lidl Lietuva“ vidutinis spalio mėnesio bruto atlyginimas – 853,39 eurai.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Vyriausybė pasisakė už trumpesnį prekybos alkoholiu laiką. Ryte ir vakare prekybos alkoholiu laikas turėtų būti sutrumpintas po dvi valandas. Smulkieji verslininkai tikina, kad tai juos privers trumpinti darbo laiką. Pasekmių sulauks ir didieji prekybos centrai. Lietuvos prekybos asociacijos vadovas tikina, kad apskritai suprastės apsipirkimo kokybė – ilgiau stovėsime prie kasų.

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad prekybos centrai neturėtų reikalauti asmens dokumentų iš akivaizdžiai vyresnių alkoholio pirkėjų. „Mano pozicija tokia, kad jeigu tikrai matoma, kad žmogus yra solidaus, garbingo amžiaus, aš siūlyčiau, kad tikrai iš tokių žmonių nebūtų reikalaujama rodyti (dokumentą - BNS)“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė socialdemokratas A.Butkevičius.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Šiais metais Vilniuje prekybos centrai planuoja atidaryti beveik dešimt naujų parduotuvių. Dalis jų pakeis jau veikiančias, o kitos bus visiškai naujos. Šiemet naujas parduotuves planuoja pristatyti ir rinkos naujokas, mažų kainų tinklu prisistatantis „Lidl“, rašo žiniasklaida.

 Vilniaus prekybos centrų rinka turi potencialo augti: esamuose centruose laisvų erdvių potencialiems nuomininkams beveik nebeliko. Todėl mieste netrukus turėtų iškilti vienas ar net keletas prekybos centrų, teigia nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas. „Vilniuje jau keletą metų neiškilo naujų išties didelių prekybos centrų.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

Didieji prekybos centrai per didžiąsias šventes ateityje nebus uždaryti - Seimas atšaukė ankstesnį sprendimą neleisti „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfos“ prekybos centrams dirbti per šventes.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

 Europos Parlamentui (EP) priėmus rezoliuciją, numatančią, kad prekybos centrai būtų įpareigoti neparduotus produktus skirti labdarai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad toks privalomumas gali duoti atvirkštinį rezultatą. „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius nurodė, kad toks EP sprendimas nebūtinai palengvins skurstančiųjų dalią.

 Konkurencijos tarybai rengiant naujas taisykles verslui, kaip taikyti sumažintų kainų reklamas, siūlant, kad „nubrauktoji“ kaina iki nuolaidos galiotų bent 28 dienas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas „Žinių radijui“ sakė, kad tokios taisyklės visiškai netinka elektroninei prekybai: „Elektroninės komercijos verslo modelis yra dažnai grįstas labai dideliu prekių apyvartumu.

 Neretai sklandanti nuomonė, jog vieni prekybos tinklai yra vieni didžiausių dar tinkamo vartoti maisto švaistytojų – mitas. Prekybos tinklai yra didžiausi paramos maistu „Maisto bankui“ tiekėjai, o kasmet lentynose liekančio nenupirkto maisto kiekiai dėl nuolat efektyvinamų prekybos valdymo procesų – mažėja. Racionaliau maistą perka ir patys pirkėjai, šviežio maisto prekes pirkdami dažniau, bet po mažiau.

LT Radijas, LRT.lt Prekybos centrai skelbia toliau mažinantys kainas. Tuo metu finansų specialistai pastebi, kad mažėja ne kainos, o prekėms tiesiog taikomos didesnės nuolaidos. Ekonomistai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad šiuo metu tarp prekybos tinklų vykstantis vadinamasis kainų karas yra labiau reklaminė kampanija nei realus kainų mažinimas. Trečiadienį prekybos tinklas „Maxima“ turėtų sumažinti dar pusės tūkstančio prekių kainas.