prekybos centrai

Pirkėjai vis labiau ieško kūrybiškų sprendimų, kaip efektyviai apsipirkti prekybos centruose, nes daugelis žmonių susiduria su sunkumais, susijusiais su maisto produktų kainomis. Tačiau tai nėra vienintelis pasikeitęs apsipirkimo įprotis. Dauguma didžiųjų prekybos centrų pirkėjams suteikė savitarnos paslaugas, kad apsipirkimas būtų greitas ir paprastas.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad siekiant drausminti nesąžiningus prekybos centrų lankytojus Lietuvos prekybos įmonių asociacija kreipėsi į Teisingumo ministeriją su pasiūlymu apsvarstyti galimybę administracine tvarka riboti galimybę asmenims lankytis parduotuvėse už jose padarytas smulkias vagystes.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Daugeliui lietuvių gali atrodyti, kad draudimas visam laikui lankytis kokiame nors prekybos centre neegzistuoja, nes garsiai apie tai nėra kalbama. Vis tik vadinami juodieji klientų sąrašai bent jau dalyje vietų mūsų šalyje tikrai yra. Užsienyje ši praktika yra naudojama daug plačiau. Kai kur klientams, nepaisantiems draudimo lankytis parduotuvėse, gali grėsti net laisvės atėmimo bausmė.

Prekybos tinklai skundžiasi, kad vis dažniau pričiumpa pirkėjus, gudraujančius ir vagiančius savitarnos kasose. Jie brangesnes sveriamas prekes įmuša kaip pačias pigiausiai. Tarkime, pirkdami avokadus, už juos sumoka kaip už žymiai pigesnius agurkus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Nektarinai parduotuvėse šiuo metu – ne pats pigiausias vaisius. 4 eurai už kilogramą. Palyginti su obuoliais – trigubai brangiau. Štai vienas avokadas – pustrečio euro.

Savitarnos kasos sparčiai populiarėja, pirkėjai parduotuvėse jas renkasi vis dažniau, nes tai patogus būdas apsipirkti, nereikalaujantis ilgai stovėti eilėse. Tačiau, savitarnos kasos ne visada yra palankios prekybos centrams. Kartais pirkėjai sąmoningai arba netyčia įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir tokiu būdu sutaupo pinigų, tačiau tuomet nukenčia prekybos centrai.

Daugelis parduotuvių ir prekybos centrų sekmadienį dirbs gerokai trumpiau nei įprastai, o pirmadienį daug kas visai neveiks. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val., pirmąją 2024 m. dieną jos nedirbs. „Iki“ parduotuvės sekmadienį dirbs nuo 8 iki 20 val., o sausio 1-ąją, pirmąją Naujųjų metų dieną, duris atvers 27 įvairiuose Lietuvos miestuose. Jos veiks nuo 10 iki 20 val.

Penkis didžiausius prekybos centrus ketinama įpareigoti bent vienai labdaros ar paramos organizacijai perduoti netinkančius prekybai, bet dar saugius vartoti maisto produktus, o ne juos utilizuoti. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau.  Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.

Internete pasklidus informacijai, kad vienoje iš Panevėžio parduotuvių dirba viena iš šiurpiųjų Šiaulių „kanibalėmis“ pramintų merginų, 2011-ųjų vasarą žiauriai nužudžiusių 17-metę moksleivę, panevėžiečiai pakraupo.

Baigiantis pirmam mėnesiui, kai reikia mokėti už vienkartinius plastikinius maišelius, prekybininkai skelbia – tokių maišelių sunaudojimas sumažėjo kartais. Vienuose prekybos tinkluose jų sunaudojama perpus, o kituose – 3 ar 4 kartus mažiau nei iki apmokestinimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors tenka už vienkartinį plastikinį maišelį mokėti centą, kai kurie žmonės juos ir toliau ima ne po vieną.

Prekybininkams apmokestinus tautiečių taip mėgstamus plonus plastikinius maišelius gyventojai ir piktinasi, ir ieško alternatyvų, kuo juos pakeisti. Daugelyje parduotuvių maišeliai specialiai nepažymėti, tad prekybininkai tikisi pirkėjų sąžiningumo, o kai kurie prasitaria, kad mažai ką beuždirbs, o dar ir gamtos neapsaugos, nes plonieji maišeliai sudaro vos mažą dalį viso plastiko.  Nuo liepos 1 d. prekybos centruose plastikiniai vienkartiniai maišeliai kainuoja.

Dar pernai didžiulius viršpelnius skaičiavę didieji šalies prekybos tinklai, panašu, šiemet taip nesidžiaugs. Mat Lietuva klimpsta į krizę – mažėja vartojimas, kuris, anot ekonomistų, taps viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šią vasarą turėtų palaipsniui stabilizuotis ar netgi mažėti produktų kainos. Lietuvai klimpstant į ekonominę krizę, per pirmąjį metų ketvirtį bendra mažmeninė prekyba krito 2,2 proc., maistas – 7,3 proc.

Savaitgalis paženklintas kraupia nelaime. Prie namų žaidimų aikštelėje žaidęs 5-metis berniukas dingo, o po valandos upe plaukęs baidarininkas už kilometro mažylį rado nuskendusį Neryje. Policija teigia, kad gelbėtojai dar bandė berniuką gaivinti, bet jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Kaip nelaimė galėjo įvykti, pareigūnai kol kas nedetalizuoja. O čekučių skandalas pasivijo Ignaliną. Paaiškėjo, kad vienas tarybos narys pagerino rekordą, mat degalus pylėsi su 112-a skirtingų banko kortelių.

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.    Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Daugelis gyventojų jau ruošiasi Velykoms. Jos – už dviejų savaičių, balandžio 9-ąją. Didžioji dalis prekybos centrų jau nurodė, kaip dirbs per Velykas. Jūsų patogumui pateikiame aktualią informaciją apie didžiųjų parduotuvių darbo laiką, kad pasiruošti Velykoms galėtumėte sklandžiai.

Kiekvieną mėnesį slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNextl“ atlieka prekių palyginimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Vasario mėnesio tyrimo metu užfiksuota, jog analogiško prekių krepšelio kaina gali svyruoti nuo 40,98 iki 49,46 euro, rašoma pranešime spaudai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog pigiausiai vartotojai gali apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausiai – „Iki“ prekybos centruose.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Davoso ekonomikos forume pristatyta idėja papildomai apmokestinti bendrovių pelną, gautą aukštos infliacijos sąlygomis, Lietuvoje įneštų daugiau sumaišties nei naudos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Žvelgiant į Lietuvą, turbūt daugeliui įmonių praėję metai, tarkime, 2021 metai, buvo pakankamai sėkmingi, iš viso įmonės uždirbo apie 10 mlrd. eurų pelno, iš jų, sakysime, maisto produktais prekiaujantys prekybos centrai uždirbo apie 2 proc. viso to pelno.

Juodi debesys telkiasi virš Rusijos mažmeninės prekybos rinkos – beveik 10 proc. kritusi prekyba ir Vakarų prekės ženklų pasitraukimas laužo vartojimo rinką. Vietos ekspertai perspėja, kad faktiškai kas antras prekybos centras – ant užsidarymo ribos. „Faktiškai kas antram prekybos centrui iškilusi grėsmė“, – „Izvestija“ cituojamas „Magic Group“ vadovas Aleksandras Peremiatovas.

Kasmet vis anksčiau prasidedanti prekyba kalėdinėmis prekėmis didžiuosiuose prekybos centruose jau įsibėgėjo, tuo metu smulkus verslas dėl per pandemiją apnykusių kalėdinių mugių tradicijų pirkėjų antplūdžio kol kas nejaučia. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, prekybą kalėdinėmis prekėmis parduotuvėse jau įsibėgėjo, o šiuo metu populiariausios prekės – kūčiukai ir advento kalendoriai.

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų. Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Didelės elektros sąskaitos didina ir prekybininkų kaštus, kurie neatsiperka, nes žmonės pradeda pirkti vis mažiau. Dėl to dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai padėtų ir darbuotojams praleisti daugiau laiko su šeima, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, jog kada dirbti ar nedirbti turėtų būti pačių parduotuvių reikalas.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Milžiniškos elektros sąskaitos jau smogė didiesiems prekybos centrams – vieni didžiausių – Vilniaus „Akropolis“ ir „Ozas“ trumpina darbo laiką. O kitas prekybos tinklas sako jau mąstantis stabdyti atlyginimų darbuotojams kėlimą. Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.

Prekybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje populiariausias vaisius yra bananas. Jų parduodama tūkstančiai tonų per metus. Šiuo metu bananai pabrango, tačiau pirkėjų tai neatbaido. Vis tik marketingo specialistai pažymi, kad bananų kaina žmonės ypač svarbi. Pagal ją pirkėjai dažnai renkasi, kuriame prekybos centre apsipirkti.

Nuo praėjusių metų vasaros du prekybos centrus Rusijoje netiesiogiai valdantis europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas neketina jų parduoti, nes jos esą nėra strateginės bendrovės, rašo portalas lrt.lt. „Šita įmonė nė kiek nesusijusi su Lietuva, nieko neteikia, nieko iš Lietuvos neperka. (...) nėra strateginė kompanija, kuri kažką gamintų ir padėtų karo dalykams, (...) be to pajamos bendrovės yra visiškai kritusios“, – lrt.lt teigė politikas.

Ukrainoje uždraustas Rusijos kapitalo prekybos tinklas „Mere“ Lietuvoje neplanuoja iš prekybos išimti rusiškų ir baltarusiškų prekių, praneša portalas lrt.lt. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad draudimų tokioms įmonėms veikti Lietuvoje nėra. Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdo įmonė „Valientė“. Jos atstovai portalui sakė, kad nuo pirmadienio visose parduotuvėse nebeliks rusiškų ir baltarusiškų prekių, tačiau vėliau patikslino, kad sprendimo išimti šių prekių nėra.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Naujausia Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva skiepyti gyventojus nuo koronaviruso (COVID-19) didžiausiuose šalies prekybos ir pramogų centruose pasiteisino, todėl tęsiant vakcinacijos turą mobiliosios komandos pakartotinai vyks ir į tuos pačius centrus, kur jau buvo skiepijama.

Didžiulis darbuotojų stygius šalyje verčia prekybos tinklus konkuruoti ne tik kainomis. Jie vilioja potencialius darbuotojus didesnėmis algomis ir vis patrauklesnėmis darbo sąlygomis. Nuo Naujųjų įmonės papildomiems darbuotojams ir esamų darbuotojų algoms kelti skirs dešimtis milijonų eurų. Galina viename iš prekybos tinklų pardavėja dirba jau 18 metų. Moteris sako, kad savo darbą myli.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus Prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.

Ketvirtajai pandemijos bangai įsibėgėjus ir atsiradus griežtesniems ribojimams dėl patekimo į prekybos centrus, kai kurie gyventojai linkę apeiti taisykles, pasinaudodami svetimu galimybių pasu. Penktadienį policijos pareigūnai vykdė specialią akciją visos Lietuvos mastu – tikrino, ar apsaugos patikrą praėję asmenys pasinaudojo asmeniniu galimybių pasu. Iš daugiau nei 12 tūkst. patikrintų pirkėjų fiksuoti 38 pažeidėjai, dėl jų veiklos pradėti tyrimai.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Sparčiai kylant Covid-19 atvejų skaičiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu, rašoma pranešime spaudai. „Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri piktinasi prekybos centrų taikomomis akcijomis, nukreiptomis į pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Tuo metu marketingo strategijų ekspertas Linas Šimonis tokias akcijas kritikuoja, o pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, tėvai turi mokėti akcijoms paruošti savo vaikus.

Savaitė su galimybių pasu Lietuvos didiesiems prekybos tinklams kainavo dešimtis milijonų eurų apyvartos. Tiesa, ne visi pralaimėjo – mažesnėse parduotuvėse didėjo pirkėjų srautai, bet galutinis rezultatas verslui – liūdnas. Didieji prekybininkai neslepia – jei žmonės ir toliau vengs didelių parduotuvių – gresia darbuotojų prastovos ar net atleidimai.  Praėjo lygiai savaitė nuo tos dienos, kai į prekybos tinklus, į didesnes parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais.

Parduotuvėse ir toliau tenka tramdyti bandančius sukčiauti su galimybių pasu – teisėsauga jau pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Jų taikiklyje ir vienas užsienietis, kuriam gresia tūkstantinė bauda. Pareigūnai dar kartą pabrėžia: galimybių pasas – oficialus dokumentas ir  nusižengimų su juo tikrai netoleruos. Lietuvoje blogėjant epodemiologinei situacijai, ekspertai ragina sekti Italijos pavyzdžiu ir dar labiau išplėsti galimybių paso naudojimą.

Į prekybos centrus plūstelėjo skiepų priešininkai su padirbtais pasais. Vien policija užfiksavo daugiau mažiausiai pora dešimčių bandymų klastoti dokumentus. O vienas skiepų priešininkas net nufilmavo kaip pasidirba netikrą skiepų pasą ir su juo patenka į prekybos centrą. Policija sako, kad už dokumentų padirbinėjimą numatyta iki dviejų metų kalėjimo.  Tuo metu didieji prekybos centrai skundžiasi sumažėjusiu  lankytojų skaičiumi ir kritusia apyvarta.

Vyriausybė pristačius ribojimų planą neturintiems galimybių prie vakcinacijos centrų nusidriekė ilgiausios eilės. Iššūkių netrūksta ir verslui, įmonės pradeda sukti galvas, kaip reikės per dieną patikrinti 10-is tūkstančių klientų, kiti nuogąstauja, kad antivakseriai ims pirkti paslaugas šešėlyje, piktinasi, kad valdžia planuoja apriboti veiklas lauke, pavyzdžiui, lauko kavinėse, aptarnauti žmones tik su galimybių pasu.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimus, kuriems įsigaliojus atsiras naujų ribojimų žmonėms, neturintiems galimybių paso. Be kitų ribojimų, numatytas ir draudimas didžiuosiuose prekybos centruose aptarnauti galimybių paso neturinčius klientus.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos, pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

51,6 tūkst. eurų bauda už nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu vienai didžiausių mažmeninės prekybos bendrovių Lietuvoje „Maxima LT“ skirta teisingai, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė „Maximos LT“ apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonei baudą, pranešė Konkurencijos taryba.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Karantino laisvėjimą lietuviai gausiai paminėjo baruose ir prekybos centruose, rodo finansų platformos „Revolut“, turinčios daugiau nei 300 000 klientų Lietuvoje, vartojimo duomenys. Vidutiniškai 3,5 bokalo Ketvirtadienį įsigaliojus leidimui klientus aptarnauti lauke, kavinėse ir baruose „Revolut“ vartotojai išleido 2,5 karto daugiau nei praėjusį ketvirtadienį. Vidutinė vieno kliento baruose išleista suma siekė 12 eurų (arba 3,5 bokalo). Aktyviausi barų lankytojai – 25-34 metų amžiaus vyrai.