prekybos centrai

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

9. Nathanas Jonesas bandė prekybos centre susitikti su 15-mete mergina, su kuria susipažino interete. 15-metė iš tikrųjų buvo slaptai dirbantis policininkas.

1. Jasonas Puckettas bandė pavogti jaučio liežuvių už 35 dolerius slėpdamas juos savo kelnėse.   2. Julianas Callas ir Tina Gianakon pavogė žele ir užsiiminėjo seksu viduryje prekybos centro Kanzaso valstijoje JAV.   3. Patrikas Fausekas ir jo mergina Samantha Tomasini bandė parduoti savo 9 mėn. kūdikį už 25 dolerius.   4. Travisas Keenas važinėjo aplink prekybos centrą masturbuodamasis ir prilėtindavo tik kai iš parduotuvės išeidavo moteris.

Kalbinti didieji Lietuvos prekybos tinklai vieningai tvirtina, kad gruodžio pabaigoje lietuviai pirko daugiau nei įprastai. Lyginant su 2013 metų gruodžio paskutinėmis dienomis matyti, kad 2014 metų pabaigoje prekyba išaugo 5-8 procentais, daugiausia tautiečiai pirko ilgai negendančio maisto produktų. UAB „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pasakojo, kad labiausiai padidėjo bakalėjos skyriaus pardavimai.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, už komunalines ir kitas kasdienių paslaugų sąskaitas tinklo parduotuvėse atsiskaitančių klientų skaičius sparčiai didėja – šiemet augo maždaug 15 proc. Šiuo metu apsiperkant už paslaugas „Maxima“ kasose susimoka maždaug kas penktas klientas. Dažniausiai atsiskaitoma už elektros, šilumos energijos bei dujų tiekimo paslaugas, tačiau rudens pabaigoje itin populiaria tampa ir žemės mokesčio surinkimo paslauga.

Kelionė į prekybos centrus – tai, kas iš gali būti daug smagiau, negu atrodo. Marazmatiškos akcijos, keistos prekės, kainos iš kito pasaulio – tai ir dar daug daugiau dalykų galima aptikti prekybos salėse ištisus metus. Gera nuotaika ir pilnas šaldytuvas praktiškai garantuota. Adme.ru siūlo susipažinti su 20 siurprizų, kuriuos pavyko aptikti Rusijos prekybos centruose. 1. Prekybos centrai žino, kodėl mes rytais perkame mineralinį.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Žinių radijas Kišenvagiai labiausiai mėgsta viešąjį transportą ir turgavietes, o profesionalų kišenvagį sunkiai galima atpažinti, tačiau yra būdų jų išvengti, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis. „Pagrindinės kišenvagių pamėgtos vietos – viešasis transportas, turgavietės, didieji prekybos centrai.

Vyrai vaikšto į parduotuves, moterys vaikšto po parduotuves. Apsipirkimas, matyt, jau seniai tapo kasdienišku ritualu, kuris formuoja mūsų ekonominius įgūdžius. „Ten duona brangesnė, aš geriau nueisiu toliau, bet sutaupysiu pinigų“, – kalbasi kieme ant suoliuko sėdinčios močiutės. „Ale kruopos tikrai pigesnės praeitą savaitę buvo kitoje gatvės pusėje. Ar turi nuolaidų kortelę? Ten daug nuolaidų būna.“ Ir lietuviai dar sako, kad nemoka skaičiuoti.

 Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pradėjo kampanija, kuria skatina savo pirkėjus vartoti daugiau „bjaurių“ vaisių ir daržovių. 30 proc. pigesni už Europos Sąjungos standartus atitinkančius produktus, „Groteskiškas Obuolys“, „Absurdiška Bulvė“, „Šlykštus Apelsinas“, „Nevykusi Citrina“, „Subjaurota Cukinija“ ir „Atstumianti Morka“ yra tokie pat maistingi.

Margarita Pūdžiuvienė Kaimo parduotuvės per penkerius metus turėtų išnykti. Tokią hipotezę iškėlė vienos maisto prekių parduotuvės Batakiuose savininkė.

„Užtenka tų prekybos centrų, geriau statykit gamyklas“ yra bene dažniausiai pasitaikanti reakcija į žinias apie prekybos centrus, nors jų sėkmė priklauso nuo investuotojų sugebėjimo patenkinti pačių komentuotojų gerbūvio poreikius. Pasitaikė atvejų, kai ištisos bendruomenės stojo skydu prieš planus juos statyti.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po „Maximos“ griūties Latvijoje daugeliui Lietuvos pirkėjų kilo klausimas, ar saugu apsipirkinėti dideliuose prekybos centruose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino, ar saugūs didieji prekybos centrai Kaune. Anot Inspekcijos atstovės Lauros Nalivaikienės, padėtis laikinojoje sostinėje yra gera, ir kauniečiai gali apsipirkinėti ramiai.

Parduotuvių lentynose lyg ant mielių augant maisto produktų kainoms, daugelis ieško būdų, kaip pamaloninti skrandį, labai neskriaudžiant piniginės. Vieni „gaudo“ prekybos centrų skelbiamas nuolaidas maistui, kiti užmezga draugiškus santykius su įvairiais prekiautojais, kurie tiesiog į kiemą atveža savo užaugintą produkciją. Tai esą ne tik patogu, bet ir labai sveika, nes Lietuvoje auginti maisto produktai – tai ne chemikaluose išmirkyti užsienietiški.

Šį mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos specialistai patikrino didžiuosius prekybos centrus Kaune. „Mūsų inspektoriai, itin daug dėmesio skirdami daugiabučių atnaujinimo ir naujų ypatingų statinių statybos valstybinei priežiūrai, iš savo akiračio neišleidžia ir dideliuose prekybos centruose vykdomų statybos darbų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai praėjusią savaitę įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrino beveik 140 prekybos vietų: didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų ir turgaus prekiautojų. Iš viso tikrinta daugiau kaip 1,5 mln. vienetų kiaušinių, tačiau nustatyti vos keli pažeidimai. Ypatingas dėmesys skirtas prekiautojams turgavietėse, nes ankstesnių patikrinimų metu būtent čia buvo nustatoma daugiausiai pažeidimų.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, aplankė didžiausius prekybos centrus ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia. Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 2013-ieji nepasižymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc.

Vilniečiai labiausiai nepatenkinti visuomeniniu transportu ir gatvių bei pastatų būkle. Tačiau Vilniaus gyventojai ypač teigiamai vertina viešąsias erdves ir parduotuvių pasiekiamumą. Didžiausios problemos, su kuriomis vis dar susiduria Vilnius, jo gyventojų nuomone, yra sveikatos apsauga, nedarbas ir kelių infrastruktūra. Tai parodė „Flash Eurobarometer“ tyrimas apie gyvenimo kokybę Europos miestuose, kurį atliko Lietuvos rinkos tyrimų bendrovė TNS LT.

Kai JAV prasidės „Black Friday“ išpardavimai (Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose iš to kilo akcija „Jamam“), pirkėjai ne tik eis į prekybos centrus, bet gaus išskirtinę progą pasigėrėti pardavimų spektakliu, rašoma „The Wall Street Journal“. Parduotuvės ruošia dideles iškabas, skelbia apie nuolaidas, tačiau pardavimų rinkos veteranai teigia, kad tai tik gerai sukonstruota iliuzija.

Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai nuolat tikrina daržovių, tarp jų ir populiariausių – bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų ir kt. kokybę bei ženklinimą. Pasak patikrinimų rezultatus apibendrinusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Drumstienės, Lietuvoje prekiaujama kokybiškomis daržovėmis. Iš nustatytų pažeidimų daugiausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų.

Po nelaimės Rygoje, kai sugriuvus prekybos centrui „Maxima“ žuvo daugiau kaip 50 žmonių, Lietuvos specialistai pirmadienį pradėjo tikrinti didžiausius šalies prekybos centrus ir masines žmonių susibūrimo vietas. "Ministro pavedimu nuo pirmadienio ryto pradėtas operatyvus parduotuvių patikrinimas. Jo išvadų tikimės ketvirtadienį“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė.

Mažeikių prekybos centre lietuvis – užmuštas, afrikietis – išplūstas rasistiniais keiksmais. Girtam jūra – iki kelių. Padauginę išgerti mūsų tautiečiai be baimės siautėja net didžiuosiuose prekybos centruose, kur aplinką stebi vaizdo filmavimo kameros ir dar saugo būrys apsaugininkų.

Dažnam pirkėjui kyla įtarimas, kad prekybos centruose taikomos nuolaidos iš tiesų tėra akių dūmimas, bet kuris iš mūsų pasivargina įsidėmėti kasdienių prekių kainas per metus? Pasirodo, neretai dėl tokio neapsižiūrėjimo už prekes sumokame daugiau, nors įsivaizduojame sutaupę. Dailymail.co.uk išplatino Which? surinktą informaciją apie prekybos centrų taikomas gudrybes.

Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad apsilankyti prekybos centruose juos labiausiai skatina sezoniniai išpardavimai ir nuolaidos. Trečdalį lankytojų Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose paskatintų apsilankyti didesnės nuolaidos su lojalumo kortele (33 proc.) ar dovanos už įsigytus pirkinius (30 procentų). Pasak šiuos duomenis atskleidusių ir apklausą užsakiusių prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojų, net augant ekonomikai jautrumas nuolaidoms išlieka labai didelis.

Simona Paužaitė Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Vienus prekybos centre valdo protas, kitus – emocijos. Šioms lengviausiai pasiduoda vaikai. Todėl, artėjant rugsėjo 1-ajai, kai kurie prekeiviai siekia kuo daugiau išlošti būtent iš iracionalaus vaikų ir jų tėvelių elgesio.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė pagrindinių prekybos tinklų Baltijos šalyse 2011-2013 m. pirmųjų pusmečių komunikaciją. Spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje užfiksuoti 36.765 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimai: 14.840 – Lietuvoje, 12.821 – Latvijoje ir 9.644 – Estijoje. Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo.

2012 m. rudenį milijoninės verslininko Tado Karoso investicijos sulaukęs akcijų paieškos ir kainų lyginimo portalas „Priceon.lt“ netrukus gaus dar vieną finansinę injekciją. Augantis sistemos populiarumas bei artimiausi plėtros užsienio rinkose planai paskatino UAB „LTk Capital“ padvigubinti savo investiciją į projektą.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Medų, netinkamai laikydami kintančioje temperatūroje, sugadina dalis bitininkų ir prekybos centrai. Taip teigia Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys. Anot jo, kintančioje temperatūroje medus ima sluoksniuotis, o susisluoksniavęs jis – sugadintas produktas.

Pernai priešvelykinis laikotarpis pasižymėjo nerimu dėl nenumaldomai kylančių pagrindinių šventinių produktų kainų, tačiau šiųmetės šventės kišenių neturėtų per daug ištuštinti. Nors Velykos dar daugiau nei po dviejų savaičių, prekybos tinklai jau jaučia gyventojų susidomėjimą vadinamosiomis šventinėmis prekėmis. Pirkėjai vis dar racionalūs ir ilgiau negendančius produktus stengiasi įsigyti iš anksto akcijų metu.

Du žmonės nužudyti trečiame pagal dydį Argentinos mieste Rozarijuje, o plėšikavimų banga sklinda, informuoja BBC. Policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, kad sustabdytų šimtus žmonių, puolančių prekybos centrą sostinės Buenos Airių pakraštyje. Rozarijuje ir Čako provincijoje buvo ir kitų incidentų. Plėšikavimai šalies pietuose prasidėjo ketvirtadienį. Vyriausybė teigia, kad dėl jų kaltos su opozicija susijusios profsąjungos.

Britų mažmenininkai susirūpinę dėl sumažėjusių pardavimų lapkritį - mėnesį, kai tradiciškai perkamos Kalėdų dovanos, rašo "The Guardian". Lapkritį britai pirkiniams skiria daugiau pinigų nei bet kurį kitą mėnesį. Oficialiais duomenimis, britai "veržiasi diržus", mat lapkritį jie išleido 0,1 proc. mažiau nei spalį. Pirmiausia tai pajuto prekybos centrai, nes vartotojai vis daugiau apsiperka internetu.

Naudodamiesi lojalumo kortelėmis prekybos centruose mainais už nuolaidas prekybininkams suteikiame galybę informacijos apie save ir savo pirkimo įpročius. Vis dėlto Lietuvoje šia vertinga informacija pasinaudoja dar vos viena kita parduotuvė. Į konkretų asmenį nukreipta rinkodara itin populiari Vakaruose, o ypač JAV, kur prekybininkai ją išnaudoja maksimaliai, kartais žmones priversdami atsidurti kurioziškose situacijose.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

2012 m. rugpjūtį rinkos tyrimų bendrovės „Berrent“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę lankosi prekybos centruose: taip teigia 63 proc. vyrų ir 57 proc. moterų. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai prekybos centruose lankosi Kauno apskrities gyventojai – net 71 proc. jų į prekybos centrą užsuka bent kartą per savaitę. Vilniečiai bei klaipėdiečiai čia lankosi rečiau – atitinkamai 57 ir 59 proc. į prekybos centrus užsuka bent kartą per savaitę.

Indijos opozicinės partijos ir profsąjungos paragino ketvirtadienį surengti protesto akcijas prieš ekonomines reformas, apie kurias Indijos vyriausybė pranešė praėjusią savaitę. Pasak organizatorių, protesto akcijose dalyvaus dešimtys milijonų žmonių. Smulkūs prekiautojai ir mažmeninės prekybos asociacijos audringai prieštarauja prieš valdžios sprendimą leisti užsienio prekybos centrų tinklams plėstis į Indijos mažmeninį sektorių.

Panevėžyje degė prekybos centro stogas, evakuoti darbuotojai bei pirkėjai. LNK teigia, kad ugnis įsiplieskė tikriausiai dėl stogo remonto darbų. Ugniagesiai gelbėtojai greitai suvaldė situaciją, parduotuvė didelių nuostolių nepatyrė.

Prekybos centruose pirkėjams siūloma krepšius ar rankines, ypač jei turima kitoje parduotuvėje pirktų prekių, palikti specialiose spintelėse. Tačiau virš jų kabo užrašas, kad parduotuvės administracija už paliktų daiktų saugumą neatsako. Nusprendus nerizikuoti savo daiktų saugumu, pirkėjai gali būti paprašyti parodyti savo rankinės turinį prie parduotuvės kasų.

Jei ato­sto­gau­jant ne­ti­kė­tai su­skam­bo te­le­fo­nas ar pri­ža­di­no trum­po­ji ži­nu­tė, tai ne­bū­ti­nai bus jus pri­si­mi­nę ar­ti­mie­ji ar drau­gai. Ir net ne vir­ši­nin­kas, no­rin­tis pri­min­ti ko­kį nors neuž­baig­tą dar­bą. Grei­čiau­siai jums ra­my­bę su­drums­tė vi­sur ir vi­sa­da pa­sie­kian­ti ko­kio nors pre­ky­bos cent­ro, ka­vi­nės rek­la­ma ar spe­cia­lų pa­siū­ly­mą bū­tent jums tu­rin­ti ry­šių pa­slau­gas tei­kian­ti bend­ro­vė.

Nors mažų kainų prekybos centro „Lidl“ planai įsikurti Lietuvoje – ne naujiena, prekybos tinklo atstovai vangiai atskleidžia, kada pirmoji šio ženklo parduotuvė šalyje turėtų atverti duris, rašo delfi.lt. „Lidl“ atstovai Lietuvoje patikina, kad planų įsiveržti į mažmeninę prekybos rinką neatsisakyta, bet gali tekti palaukti dar keletą metų. „Parduotuves planuojame visuose didesniuose Lietuvos miestuose.

Ankstyvąsias bulves kasantiems mūsų šalies ūkininkams sunku įsitvirtinti turgavietėse, kurios užverstos pigesnėmis lenkiškomis. O parduotuvėse vis dar apstu iš tolimesnių šalių atkeliavusių daržovių, rašo „Lietuvos rytas“. Jau savaitė, kai ūkininkai Lietuvoje kasa ankstyvąsias bulves. Tačiau jas vos ne vos įstengia parduoti. Prekybos centrai, prisipirkę graikiškų ir itališkų bulvių, nenoriai atveria sandėlių duris toms, kurios užaugintos mūsų krašte.

Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug.

Britanijos prekybos centrai gundo pirkėjus apgaulingais „specialiais pasiūlymais“, nors kartais tariamai atpigintos prekės iš tiesų parduodamos brangiau, teigia tyrėjai. Ištyrus seriją atvejų buvo nustatyta, kad parduotuvės manipuliuoja kainų užrašais, kad sukurtų iliuziją apie nukainavimus, vietoje iš tiesų sumažintas kainas.

Verslininkai žieminiuose šiltnamiuose skina pirmuosius pomidorus ir sako, kad jau šiomis dienomis derlius turėtų pasirodyti prekybos centruose. Didesnius kiekius šių daržovių pirkėjams žadama pateikti jau kitą savaitę. Tačiau augintojai abejoja, ar kitais metais galės verslą tęsti, praneša Lietuvos radijas. Didžiausią dalį lietuviškų pomidorų, užaugintų žieminiuose šiltnamiuose,į rinką tiekia įmonė „Kietaviškių gausa“. Per pastaruosius kelerius metus jų konkurentai veiklą nutraukė.