politika

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas jau prasidėjo. Partijos aktyviai renkasi, ką vienmandatėse apygardose palaikyti. Įvairių diskusijų socialiniame tinkle sukėlė Lietuvos socialdemokratų partijos neva išreikštas palaikymas Gargždų apygardoje kandidatuojančiam ir prieš konservatorę Rasą Petrauskienę kovojančiam Petrui Gražuliui. Į tai sureagavo ir iš politikos jau pasitraukusi, buvusi Lietuvos socialdemokratų partijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, kuri pažėrė kritikos.

Vyriausioji rinkimų komisija kėsinasi į žodžio laisvę? Taip tikina žinomas režisierius Romas Zabarauskas, savo feisbuke agitavęs balsuoti už konkrečią partiją ir už tai gavęs komisijos nurodymą įrašus pažymėti kaip politinę reklamą, antraip grės 3000 eurų bauda. Zabarauskas šokiruotas, esą feisbuke jis tiesiog reiškė savo nuomonę ir negavo už tai jokio atlygio. VRK tikina, kad Romas Zabarauskas tą nuomonę reiškė per dažnai.

Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas teigia, kad jo žodžiai apie tai, jog tokius asmenis kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis reikėtų šaudyti, buvo išimti iš konteksto ir jais nebuvo kurstoma neapykanta. „Savo pasisakyme aš jokiu būdu neskatinau nei tautinės neapykantos, nei raginau imtis prievartos.

Kol rinkimuose geriau pasirodžiusios dešiniosios partijos santūriai džiaugiasi ir apie galimą koaliciją kalba nenoriai, valstiečių lyderiai tikina nenuleidžiantys rankų ir matantys galimybę išsaugoti valdžią dar ketveriems metams. Tačiau apžvalgininkai spėja, kad nepaisant skirtumų bei nesutarimų, konservatoriai turėtų susitarti su liberalais, bet tai nebūtų pati geriausia žinia prezidentui Gitanui Nausėdai.

Po pirmojo turo paaiškėjo ir dalis Seimo naujokų. Tokių jau dabar 22. Seimo salėje pamatysime ir profesionalų gėjų, ir buvusį Vilniaus universiteto rektorių. Seimo naujokų būryje netrūksta ir esamų, buvusių politikų, ir žvaigždžių atžalų, dalis naujokų jau matuojasi net tik Seimo nario, bet ministrų kėdes.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Seimo rinkimuose dalyvavusiems lietuviams šiemet labiausiai rūpėjo valdžios reakcija į koronaviruso situaciją ir socialinės nelygybės problemos.

Gitanui Nausėdai ir Sauliui Skverneliui per politinę karjerą teko įsitikinti, kad „žodis ne žvirblis“. Dažniausiai jie pajusdavo jų pačių viešai pasakyto žodžio galią, visgi dabar šalies vadovai kritikos sulaukia dėl savo žmonių „liapsusų“. Dėl Dianos Nausėdienės pasisakymų apie moteris ir Silvijos Skvernelės padėkos už asfaltuotą kelią kritikos strėlės smigo ne tik į jas, bet ir į žmonas ginti stojusius šalies vadovus.

Šį sekmadienį lietuviai trauks prie balsadėžių – vyks 2020 m. Seimo rinkimai. Tautiečių balsų lauks ir daug sporto pasaulio atstovų – vieni jų politikoje sukasi jau kurį laiką ir yra spėję įsitvirtinti, kiti dar tik viliasi pradėti naują karjerą. Tv3.lt kviečia pažvelgti, kokie sporto pasaulio atstovai taikosi į Seimo nario mandatą. Bene daugiausiai šurmulio šį kartą sukėlė krepšinio pasaulio atstovai – net keturis tokius turi Tomo Pačėso vadovaujama „Lietuva-visų“ partija.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kuomet rinkėjai gali iš anksto pareikšti savo valią Seimo rinkimuose. Balsavimas specialiuosiuose paštuose bei namuose dar bus tęsiamas. „Šiandien yra paskutinė diena balsuoti iš anksto savivaldybėse, kitose papildomose vietose, ir rinkėjai, kurie rinkimų dieną negalės atvykti į apylinkes, kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto“, – BNS sakė Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Trečiąją išankstinio balsavimo dieną prasidėjo balsavimas ligoninėse ir globos namuose, o į juos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams tenka eiti užsimaukšlinus daugybę apsaugos priemonių. Neįprastas vaizdas ir sostinėje. Po neilgai trukusių savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės centro ginčų vilniečiams leista balsuoti ten, kur neseniai buvo atliekami Covid-19 testai – mobiliajame punkte, tiesiog sėdint automobilyje. Tuo metu balsuoti už save eina vis daugiau partijų lyderių.

Naujausia apklausa rodo, kad dviejų populiariausių partijų – konservatorių-krikdemų ir valstiečių žaliųjų – palaikymas nesiekia net 15 proc. Ar sulauksime netikėtų rezultatų per Seimo rinkimus? Kas greičiausiai formuos valdančiąją koaliciją kalbėjome TV3 Žinių studijoje su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Visuomenės nuomonės lyderės Tėvynės sąjungą ir valstiečių žaliųjų sąjunga rodo tokius nelabai įspūdingus rezultatus prieš Seimo rinkimus.

Antra Prancūzijos vadovo Emanuelio Macrono vizito diena. Po vakarykštės puotos Valdovų rūmuose šiandien jo laukė darbingas rytas – susitikimas su Sviatlana Cichanouskaja bei premjeru Sauliumi Skverneliu. Emmanuelis Macronas patikino, kad darys viską, ką gali, kad padėtų Baltarusijos žmonėms. Tiesa, metodas, kaip to pasieks, dalies ekspertų neįtikino. Prancūzijos vadovo laukė ir archajiškos iškilmės Vilniaus universitete, čia jam suteiktas garbės daktaro vardas.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Tad ar sugebės „Laisvės ir teisingumo“ partija prasibrauti į Seimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su „Laisvės ir Teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.

Partijos prieš Seimo rinkimus formaliai varžosi siūlydamos savas programas, tačiau gyventojams jos mažai rūpi. Žmonės pripažįsta, kad jų simpatijas lemia visai kiti kriterijai, dažnai su būsimu darbu visai nesusiję. Psichologai ir politologai meta akmenį į pačių rinkėjų daržą, esą Lietuvos rinkėjai nebrandūs, o balsus atiduoda tiems, kurie gražiau atrodo, ar suranda charizmatišką lyderį, gebantį sukurti linksmą šou, nors šis yra sukčius ir avantiūristas.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau politiniame gyvenime – visiška ramybė.  Ar partijos tokios tikros dėl savo lyderystės, kalbėjome su politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi. Laba diena. Tai iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau tylu, ramu.

Iki Seimo rinkimų liko lygiai mėnuo. Ta proga Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė galutinį kandidatų į parlamentą sąrašą. O jame – gausu įdomybių. Sąraše – net 22 milijonieriai, septyniais daugiau nei per praėjusius rinkimus. Pasirodo, valdžia ir jos gėrybės masina vis daugiau tautiečių – kaskart tapti Seimo nariais nori vis daugiau žmonių. Nors daug kalbama apie jaunus veidus politikoje, statistiškai kandidatų amžius – vis vyresnis. Moterų sąraše – vos trečdalis.

Į Seimą norinčių patekti partijų lyderiai kaip reikiant kimba vieni kitiems į atlapus. Pristatydami savo politines programas dalis galimų tautos išrinktųjų nusprendė dėmesio siekti ne savo idėjomis, bet sumenkindami varžovus. Bene labiausiai aštrių žodžių varžovams negailėjo buvęs krepšinio treneris Tomas Pačėsas. Daugybė politikų giriasi, kad jų rinkiminės programos – pačios geriausios.

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi.

Jungtinėse Valstijose socialinių tinklų gigantai „Facebook“ ir „Twitter“ kartu su Federaliniu tyrimų biuru skelbia užkirtę kelią Rusijos programišių bandymams kištis į artėjančius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Kiršinti rinkėjus ir skleisti dezinformaciją skirtas tinklas samdė žurnalistus, o savo pėdas mėtė į pagalbą pasitelkęs dirbtinį intelektą.

Politinių partijų lyderiai sudalyvavo savotiškoje loterijoje – išsitraukė numerius, kurie per rinkimus biuleteniuose bus parašyti prie jų partijų pavadinimų. Netikėtai čia sublizgėjo į Seimą atkeliavusi garsioji bėglė Neringa Venckienė. Savo partijai ji ištraukė pirmąjį numerį. Tiesa, džiaugsmu trykštančios N. Venckienės emocijas gesina Vyriausioji rinkimų komisija. Gali būti, kad per apkaltą mandato netekusi buvusi teisėja iš rinkimų sąrašų bus išbraukta.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Generalinį prokurorą, teisingumo bei užsienio reikalų ministrus. Seimo narys domisi, kokiomis sąlygomis į Rusijos Federaciją išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.  Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas.

Laisvės partijos lyderė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė apie valdančiųjų planus įkurti valstybinį banką teigia, kad turime leisti veikti rinkai ir pritraukti naujų privačių bankų, o ne kurti valstybinius monstrus.  „Valstybės dalyvavimas bankų versle reikštų naujus įsipareigojimus valstybei ir naujus mokesčius mums. 1 ar 2 mlrd. € būtų reikalingi steigiant konkurencingą valstybinį banką. Palyginimui – mūsų patvirtintos 2020 m. biudžeto pajamos – 11.454 mlrd.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.

Tyrimai rodo, kad pirmą kartą nuo 2017-ųjų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga visuomenės vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai, sako apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiamos apklausos duomenimis, A. Verygą teigiamai vertina 38 proc., o neigiamai – 37,3 proc. apklaustųjų. Birželį ministrą teigiamai vertino 35,8 proc., o neigiamai – 39,2 proc. respondentų. „Pirmą kartą po ilgo laiko jis turi teigiamą balansą.

Politinių partijų reitinge pozicijas stiprina valdantieji valstiečiai ir opoziciniai konservatoriai, o trečioje vietoje esančių socialdemokratų atsilikimas didėja, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. „Abiejų partijų populiarumas paaugo, tačiau skirtumas tarp jų yra labai nedidelis. Ir praėjusį mėnesį, kai pirmi buvo konservatoriai, skirtumas buvo mažas, ir dabar, kai pirmi valstiečiai, jis taip pat yra mažas.

Gitanas Nausėda apsisprendė – Lukiškių aikštė bus kontroliuojama įstatymu. Kol sostinės meras aiškina, kad Lukiškių aikštėje renginiai vyks taip, kaip planuota, premjeras Saulius Skvernelis jau kalba apie visišką aikštės perėmimą į valstybės rankas. Politinės rietenos atsispindi ir naujausiuose partijų reitinguose, kuriuose valstiečiai iš trečiosios vietos šovė į pirmąją ir aplenkė konservatorius.

Valdantieji valstiečiai nutraukia susitarimą su socialdarbiečiais dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba (LVŽS). Partija pranešė, kad toks sprendimas priimtas „išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo“.  „LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelt...

Rusijoje šiandien lemtinga, paskutinė ir pagrindinė balsavimo diena dėl Putino konstitucijos pataisų atiduosiančių jam valdžią šalyje iki pat mirties. Visą savaitę milijonų rusų balsai buvo renkami ir kiemuose prie laiptinių, pirkinių vežimėliuose ir autobusuose. O kai kurie balsuoti atėję žmonės suprato, kad už juos jau nubalsuota. Rinkimų stebėtojai procesą vadina beprecedenčiu, pataisų nepalaikantys rusai – nevilty, o korumpuotos Putino sistemos rėmėjai ir artimi oligarchai džiaugiasi.

Premjeras Saulius Skvernelis Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė kandidatą į laisvą ekonomikos ir inovacijų ministro postą – tai Seimo narys, socdarbietis buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkvevičius. Prezidentas jam kelia vieną pagrindinį tikslą – sutvarkyti nuo karantino nukentėjusio verslo paramos sistemą. „Man patinka, kad Sinkevičius, Sinkevičius tęsia, Sinkevičius“, – sako pateiktasis kandidatas į ministrus Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žada Europos Sąjungos viršūnių susitikime iškelti klausimą dėl Rusijos vykdomos revizionizmo politikos, kuria siekiama sumenkinti Sovietų Sąjungos nusikaltimus. Tai Prezidentūra paskelbė po to, kai Rusijos valdžios planus reabilituoti Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasirašytą sovietų ir nacių paktą aptarė prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai sureitingavo kandidatų sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Ingrida Šimonytė, antruoju numeriu įrašytas pirmininkas Gabrielius Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo. Tuo metu trečioje vietoje reitinguotas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 2853 balsus.

Darbo partija šeštadienį patvirtino artėjančių Seimo rinkimų programą bei kandidatų sąrašą. Tarp šeštadienį Kėdainiuose patvirtintų vienmandatininkų yra Vilniaus miesto tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Naujamiesčio-Naujininkų apygarda), parlamentarai Andrius Mazuronis (Fabijoniškių apygarda), Petras Čimbaras (Molėtų-Širvintų) apygarda, Mindaugas Puidokas (Aleksoto-Vilijampolės apygarda), Artūras Skardžius (Panerių-Grigiškių apygarda). Į Seimą Verkių apygardoje patekti bandys „MG Baltic...

Parlamento rinkimuose šių metų rudenį besiruošiančios dalyvauti partijos „Laisvė ir teisingumas“ taryba penktadienį patvirtino pirmuosius dešimt kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose. Kaip pranešė partija, jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dėl vietos Seime kovos Kelmės-Šilalės apygardoje – toje pačioje apygardoje, dar besivadinusioje Pietų Žemaitijos vadu, jis buvo išrinktas ir prieš ketverius metus.

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra didžioji Lietuvos bėda, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai.

Artėjantys Seimo rinkimai ir Astravo atominės elektrinės atidarymo data šiuos du, regis, tolimus įvykius netikėtinai suartino. Opozicijoje esantys konservatoriai kasdien vis aršiau kritikuoja valdančiuosius ir prezidentą dėl nesugebėjimo blokuoti atominės elektrinės Baltarusijoje atidarymo, o valdantieji sprendžia sunkius elektros nepirkimo-derybų su kaimynais rebusus ir vengia eskaluoti elektrinės klausimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jis ėjo į politiką siekdamas kitokio politinio stiliaus, vengiant daužymo kumščiu į stalą ir teigia besitikintis, kad dauguma žmonių supras, ką jis su savo komanda bando daryti. „Iš tikrųjų mes atėjome į šitą poziciją, ir aš būsiu atviras – pasakysiu, koks buvo mano pagrindinis tikslas eiti į politiką.

Kairas – tai ne tik Egipto sostinė, bet ir didžiausias miestas šiaurės Afrikoje. Tačiau Egipto valdžia pasišovė sostinę pakeisti  – ir tam specialiai stato naują miestą. Naujos sostinės statyboms egiptiečiai planuoja išleisti 60 milijardų dolerių. Siūlome akies krašteliu žvilgtelėti, kokia gi sostinė pakeis senąją ir kartu sužinoti, kam Egiptui jos iš viso prireikė.

Karantinas ir karšti, bet būtini sprendimai, išaugino reitingus valdančiajai partijai ar bent atskiriems jos politikams. Šešėlyje neliko ir Seimo opozicija, kamantinėdama valdančiuosius dėl tam tikrų sprendimų ar kritikuodama kiekvieną, jų manymu, neteisingą valdžios žingsnį, o štai marginalios, į Seimą nepakliuvusios bet daug politinių ambicijų turėjusios partijos šiuo metu liūdi. Jos yra negirdimos, nematomos, o jų vedliai nustumti į antrą politinį planą.

Savotišką JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris nei viešai, nei per susitikimus nedėvi apsaugos kaukių, pasekėją politiką turim ir mes. Šiaulių meras Artūras Visockas moja ranka į Vyriausybės nurodymus dėvėti kaukę ir susitikimų metu tiek lauke, tiek savo kabinete be apsaugos priemonės ant veido spaudžia svečiams ranką. Meras aiškina, kad savu elgesiu provokuoja diskusiją,  kad kaukių jau nebereikia.

Aukštyn stiebiasi ne tik pasveikusiųjų nuo koronaviruso skaičiai, bet ir daugiausia apie tai kalbančių sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bei premjero Sauliaus Skvernelio reitingai. Šiuos nuolat ekranuose matomus politikus gyventojai vertina vis palankiau. Politologai sutartinai tvirtina, kad prieš artėjančius rinkimus ši krizė valstiečiams tiesiog įdavė į rankas kopėčias ropštis iš antipopuliarumo duobės.

Rytų Partnerystė privalo išlikti strategine Europos Sąjungos (ES)  politikos kryptimi, sako užsienio reikalų ministras.  „Rytų Partnerystė privalo išlikti strategine ES politikos kryptimi.

Valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pratrūko. Pasak jo, kuo Lietuvoje blogiau – tuo geriau konservatoriams. Politikas kaltino opozicijos atstovus neadekvačia kritika, garsiu rėkimu ir oponavimu ten, kur nereikia. Todėl, pasak A. Karbauskio, ketvirtadienį valdantieji nedalyvaus Seimo posėdyje, kurio reikalavo opozicija.

Koronaviruso pandemija išryškino tai, kas, pasak politologų, aiškėjo jau kurį laiką – pasaulis skyla į dvi dalis ir formuojasi politinis dvipolis. Tiesa, iki Šaltojo karo pasidalijimo mums dar toloka, bet net tai, kaip šalys išnaudoja koronaviruso grėsmes savo įvaizdžio gerinimui, jau rado, kur mes stovime ir su kokiais partneriais mums pakeliui.   Kinija ir Rusija pirmauja koronaviruso propagandos kare ir tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad koronaviruso protrūkis pasaulyje specialistams nebuvo didelis siurprizas. Pasak jo, jau kelerius metus kalbėta, kad užkrečiamos ligos atgimsta ir galima laukti naujo, pavojingo viruso. Tiesa, kada būtų galima nutraukti karantiną Lietuvoje, profesorius pasakyti negalėjo, mokslininkai daug vilčių į šylantį orą nededa, jis nugalėti viruso nepadės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė duodama interviu TV3 televizijai sakė, kad tik valdžia tikinti visuomenė virusą nugalės greitai ir efektyviai. Buvusi šalies vadovė pabrėžė, kad meluoti ir kabinti makaronus žmonėms – itin blogas kai kurių politikų sprendimas. Pasak jos, tik pasitikėjimas, o ne bizūnai ir bausmės mums padės iškęsti karantiną ir netikėtai užklupusį virusą.  Kaip vertinate sprendimą drausti keliauti po Lietuvą šv. Velykų metu? Sunku spręsti.

Prieš keletą mėnesių apie bendrą politinę organizaciją bei dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose pranešę  Remigijus Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje žarstėsi dosniais pasiūlymais, kaip būtų galima padėti nuo karantino kenčiantiems verslams, patalpų nuomininkams ir savarankiškai dirbantiems žmonėms.