pasienis

Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.

Pasienio punkte Kužnica-Bruzgiai kilo neramumai. Grupė migrantų antradienio ryte puolė lenkų pasieniečius, apmėtė juos akmenimis. Lenkijos pusė pasitelkė vandens patrankas ir kitas spec. priemones. Lenkija taip pat pranešė, kad išpuolio metu buvo sunkiai nukentėjo vienas pareigūnas, kuriam buvo stipriai sužalota galva. Baltarusija tuo metu apkaltino Lenkiją panaudojus prievartą prieš kitos šalies teritorijoje buvusius žmones. Nuo pat ryto pasienyje su Lenkija migrantai pradėjo konfliktus.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 90 migrantų. Antradienį po vidurnakčio iš Klaipėdos uosto išplaukė laivas, kuriame buvo į jį neteisėtai patekę 4 migrantai ir kurį beveik 2 savaites saugojo pasieniečiai.

Lenkija gruodį pradės statyti ilgalaikę pasienio užtvarą prie sienos su Baltarusija ir planuoja užbaigti šį projektą per ateinančių metų pirmąją pusę, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Darbas, kurį mums reikia atlikti, yra absoliučiai strateginė ir prioritetinė investicija į valstybės ir jos piliečių saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nurodė rengiančios naujų sankcijų Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui dėl „nehumaniško“ migrantų srautų skatinimo prie sienos su Lenkija, koordinuodamos veiksmus su Europos Sąjunga.

Aleksandro Lukašenkos režimas prie pasienio punkto su Lenkija suvarė tūkstančius migrantų ir ruošiasi Europos Sąjungos sienos šturmui. Migrantams talkina ginkluoti režimo pakalikai, kurie prieš šturmą šaudė, akino lenkus lazeriais. Diktatorius migrantų žygį surengė tuo metu, kai Europos Sąjunga apsisprendė išplėsti jam sankcijas.

Savaitgalį išaugusios vilkikų eilės prie visų Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų pirmadienį kiek sumažėjo, tačiau neįprastai padidėjo eilės Lavoriškių ir Raigardo punktuose. Pirmadienį 9 val. ryto Lavoriškėse išvažiuoti laukė 130 vilkikų, jų vidutinis laukimo laikas siekia 28 valandas, o Raigarde – 220 vilkikų, laukiančių po 54 valandas – tai ilgiausias laikas. Įprastai ilgiausiai laukti tekdavo prie Medininkų punkto.

Lietuvoje susitikę Baltijos šalių vadovai pasmerkė Baltarusijos veiksmus dėl į Lenkiją ir Lietuvą plūstančių migrantų. Baltijos šalys šiuo klausimu tikisi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pagalbos. Latvijos prezidentas Egilas Levitas teigia, kad šiandieninė pabėgėlių krizė nėra analogiška migrantų krizei, kurią matėme 2015-aisiais, todėl jai reikia visiškai kitokio dėmesio ir sprendimų.

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje stabili, tačiau migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, daugėja, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu situacija prie Baltarusijos ir Lietuvos pasienio yra stabili, incidentų neužfiksuota, mūsų pareigūnams neteko panaudoti nei specialiųjų priemonių, nei specialiųjų veiksmų“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Vis dėlto, jos teigimu, migrantų, bandančių neteisėtai patekti į Lietuvą, daugėja.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis pirmadienį pareiškė, kad būtina teikti humanitarinę pagalbą prie bloko sienų su Baltarusija įstrigusiems migrantams, bet pabrėžė, jog po derybų su tranzito ir kilmės šalimis padėtis kiek stabilizavosi.

Migrantų stovykloje pasienyje su Lenkija situacija prastėja su kiekviena diena. Dalis aršiausiųjų dešimtimis bando prasmukti pro sieną ir bando pulti lenkų karius ar pareigūnus. Tačiau ir pačiose „Džiunglėse“ nuotaikos niūrios – žmonėms trūksta būtiniausių produktų, o šalti orai gyvenant lauko palapinių sąlygomis išprovokuoja smurtines situacijas.

Irako vyriausybė pranešė ketvirtadienį organizuosianti repatriacijos skrydį savo piliečiams, įstrigusiems Baltarusijoje prie sienos su Lenkija ir pageidaujantiems „savanoriškai“ grįžti į savo šalį. „Irakas [lapkričio] 18-ąją surengs pirmąjį skrydį pageidaujantiems savanoriškai būti grąžintiems“ iš Baltarusijos, naktį iš sekmadienio į pirmadienį irakiečių televizijai sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas.

Per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 126 migrantai, siekę neteisėtai patekti į Lietuvą, jų grupės didėja, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.  „Per praeitą parą 126 neteisėti migrantai bandė neteisėtai atvykti į Lietuvą, nė vienas iš jų nebuvo įleistas, visi buvo apgręžti ir grįžo į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Taip pat mes matome tendenciją, kad neteisėtų migrantų grupės didėja.

Dešimtys migrantų, padedant baltarusių pareigūnams, praeitą savaitgalį mėgino prasiveržti iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją per pasienio užtvarą ir panaudojo prieš sieną saugančius pareigūnus ašarines dujas, pirmadienį pranešė lenkų specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas. „Baltarusijos kariai (...) mėgino griauti Lenkijos pasienio tvorą.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 114 migrantų, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Prie Lietuvos sienos daugėja migrantų. Mūsų pasieniečiai sako turintys informacijos, kad šimtus žmonių Lukašenkos režimas autobusais veža ir iš Lenkijos pasienio, o šį rytą baltarusiai panaudojo jau kelis mėnesius nenaudotą taktiką – jėga migrantų grupę įstūmė į Lietuvos teritoriją. Pasieniečiai sako, kad dabar stebimos 4 migrantų grupės, kurios laiką leidžia prie mūsų valstybės, per kelis kilometrus nuo mūsų įkurtos ir saugomos migrantų stovyklavietės.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija. Siekdama suvaldyti šią krizę Lenkija prie sienos su Baltarusija sutelkė 15 tūkst. karių, įrengė pjaunančios vielos užtvaras ir patvirtino nutarimą pastatyti ilgalaikę tvorą. Anot V. Chrenino, atrodo, kad Lenkija nori įtraukti Europą į didelio masto karinį konfliktą su Baltarusija.

Ministrės Pirmininkės vadovaujama Projekto priežiūros komisija posėdžio metu aptarė fizinio barjero statybos darbų prioritetus – didžiausias dėmesys bus skiriamas koncertinos piramidės tiesimui. Ši fizinio barjero dalis ženkliai palengvina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų darbą pasienyje, kur šiuo metu yra paskelbta nepaprastoji padėtis.

Dėl situacijos Lietuvos–Baltarusijos pasienyje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba sako nustačiusi konkrečius kriterijus, kuriuos pasiekus reikėtų kreiptis pagalbos į NATO. Valstybės gynimo taryba penktadienį aptarė padėtį prie Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos, galimą scenarijų vystymąsi. Kaip po susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, susitikimo metu rastas sutarimas dėl kreipimosi į NATO.

Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) paragino Raudonojo Kryžiaus atstovus aktyviau teikti pagalbą Baltarusijoje ties Europos Sąjungos pasieniu įstrigusiems migrantams. Kaip penktadienį pranešė ministerija, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius nuotoliniu būdu susitiko su Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Europos regiono direktore Birgitte Bischoff Ebbesen bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove Kristina Meide.

Situacija Baltarusijos su Lenkija pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai migrantų siekia per ją patekti į išsvajotąją Vokietiją. Padėtis Lietuvos pasienyje taip pat neramina, institucijos ruošiasi galimam migrantų antplūdžiui. Prezidentas Gitanas Nausėda ramina gyventojus prašydamas pasitikėti tarnybų darbu. Situacija pasienyje su Baltarusija, prezidento vertinimu, yra labai rimta.

Europos Komisija pasiūlė iš kitų metų biudžeto skirti Lenkijai 25 mln. eurų sienos su Baltarusija apsaugai, penktadienį pranešė Lenkijos radijas. Pranešime sakoma, kad šių pinigų nebus galima naudoti nei tvoros pasienyje statyboms, nei pjaunančiai vielai pirkti, nes tam EK nėra pritarusi.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį apsilankęs Jungtiniame situacijų centre Policijos departamente su čia dirbančiais skirtingų institucijų atstovais aptarė neteisėtos migracijos krizės valdymo kausimus. „Aptarėme naujausią saugumo padėtį, parengties, pajėgų valdymo planus ir reagavimo scenarijus. Mūsų kariai ir pareigūnai intensyviai dirba valdant nelegalios migracijos krizę. Pasitikiu jų profesionalumu ir esu dėkingas už jų darbą“, – per vizitą centre sakė valstybės vadovas.

Penktadienį Lenkijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą ir pranešimą, kad migrantai prasiveržė pro baltarusių pasienio užkardą ir bando patekti į Lenkijos teritoriją. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, migrantams su pergalingais šūksniais pavyko prasiveržti pro Baltarusijos pasienio užkardą, tačiau juos pasitiko lenkų užtvaros, kariuomenė, policijos ir pasieniečių pajėgos.

Vyriausybinei fizinio barjero pasienyje su Baltarusija įrengimo priežiūros komisijai penktadienį bus pateikta informacija, kaip energetikos grupės „Epso-G“ sekasi įgyvendinti projektą.  „Epso-G“ komisijai pristatys projekto eigą“, – BNS sakė „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.  Pasak jo, projektas vyksta pagal planą – „Tetas“ sėkmingai tiesia koncertiną, sklandžiai vyksta ir antrojo etapo darbų rangovų pasirinkimo procesas.

Du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ketvirtadienį patruliavo virš Baltarusijos, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl migrantų krizės, kurią Europos Sąjunga vadina Maskvos palaikomo Minsko režimo organizuojama hibridine ataka. „Skrydis truko 4 val. 36 minutes. Per šį laiką strateginiai raketnešiai įveikė daugiau kaip 3 000 kilometrų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neišdrįs įgyvendinti savo grasinimų nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, eskaluojantis konfliktui su Europos Sąjunga. „Tai labiau pakenks jam, Baltarusijai, o ne Europos Sąjungai, ir galiu manyti, kad tai blefas“, – naujienų agentūrai sakė į Lietuvą pasitraukusi S. Cichanouskaja.

Pastarąją parą netesėtai kirsti Lietuvos sieną mėgino vos 35 migrantai. Tačiau mūsų tarnybos įspėja – prie Lietuvos sienos Baltarusijoje gali būti apie 1000 migrantų, o kelias grupes apsupę ir režimo pareigūnai. Lietuva tikina, kad ir toliau vykdys migrantų apgręžimo politiką – jų į Lietuvą nepriims ir ragina Jungtines Tautas skubiai atverti humanitarinį koridorių į savo kilmės šalis norintiems grįžti pabėgėliams.

Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Valstybės gynimo posėdį (VGT) aptarti padėčiai prie Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos sienos, BNS ketvirtadienį patvirtino Prezidentūra. Posėdis vyks penktadienį popiet, jo metu „bus aptariama situacija prie ES-Baltarusijos sienos ir regione“, BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Per pastarąją parą medicinos pagalbos kreipėsi 18 žmonių iš migrantų stovyklos Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, dar keturi asmenys buvo hospitalizuoti, ketvirtadienį pareiškė Minskas. „Per pastarąją parą 18 žmonių iš pabėgėlių stovyklos kreipėsi į ligonines ir poliklinikas medicinos pagalbos. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę. Trims pacientams, kuriems suteikta pagalba stacionare, pasireiškia terapijos [reikalaujanti] patologija.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino Europos valstybes pademonstruoti solidarumą su migrantais, skelbia interneto svetainė „Vatican News“. „Europa – tai bendri namai, kuriuose gyvena milijonai migrantų italų ir migrantų iš kitų šalių, kurie atnaujina mūsų miestų ir šalių veidus“, – sakė pontifikas per susitikimą su konferencijos „Italai Europoje ir krikščioniška misija“ dalyviais.

Ketvirtadienį dviejų JT organizacijų – Vyriausiojo komisaro biuras pabėgėlių klausimais ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) aplankė „Džiungles“ – migrantų palapinių stovyklą Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. TMO atstovė pateikė migrantams dvi galimas išeitis iš šios sudėtingos situacijos.

Estija yra labai susirūpinusi dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir savo saugumą sieja su padėtimi Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, ketvirtadienį pareiškė estų premjerė Kaja Kallas. „Taigi, nepaprastai svarbu visokeriopai remti Lenkiją. Iškėlėme šį klausimą JT Saugumo Taryboje, kuri šiandien susirinks aptarti šio klausimo“, – per vyriausybės spaudos konferenciją kalbėjo K. Kallas. Pasak premjerės, ji jau pasikalbėjo su savo kolega lenku Mateuszu Morawieckiu.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio, kur nuo trečiadienio paskelbta nepaprastoji padėtis, kontrolės punktuose vilkikų eilės ketvirtadienį kiek sutrumpėjo, tačiau šimtai jų vis dar yra priversti laukti kelias paras. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, Rytų kryptimi krovinius vežantys vežėjai raginami rinktis alternatyvius maršrutus.

Baltarusijos Gynybos ministerija apkaltino Lenkiją beprecedenčiu pajėgų telkimu prie sienos ir pavadino tai neadekvačiais veiksmais. „Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija fiksuoja absoliučiai neadekvačią Lenkijos vadovybės reakciją dėl pabėgėlių situacijos, susiklosčiusios prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, sprendimo. Vietoje dialogo ir veiksmingų migracijos krizės išsprendimo priemonių.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad žmonių grupė pasienyje su Lenkija yra turistai Baltarusijoje, o ne pabėgėliai, todėl jie negali būti priimti į šalį, kaip pabėgėliai. Lenkija nelaiko žmonių, kurie įstrigo Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, pabėgėliais, – „Echo Moskvy“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukashas Yasina.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį specialia rezoliucija išreiškė palaikymą kaimynei Lenkijai, ginant savo teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną. Už tokią rezoliuciją balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. Ketvirtadienį Lenkija mini Nepriklausomybės dieną. Rezoliucijoje taip pat akcentuotas poreikis intensyvinti Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogą, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius.

Rusija ir Baltarusija privalo drauge iš oro kontroliuoti situaciją prie Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga, ketvirtadienį per pasitarimą Minske pareiškė autoritarinis baltarusių lyderis Aliaksandras Lukašenka. „Rusai, baltarusiai, drauge privalome kontroliuoti šią situaciją“, – sakė A. Lukašenka. Jo žodžius cituoja prezidento spaudos tarnyba. A. Lukašenka komentavo rusų strateginės aviacijos pasitelkimą budėti prie Baltarusijos ir Sąjunginės valstybės sienų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ketvirtadienį sulaikė du ukrainiečius, Lietuvos teritorijoje gabenusius neteisėtus migrantus, galimai Irako piliečius. Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič, Ukrainos pilietybę turintys asmenys sulaikyti Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.

Paaiškėjo šiąnakt Lenkijos-Baltarusijos pasienyje vykusio migrantų išpuolio detalės. Lenkijos VRM viceministro teigimu, apie 150 migrantų pabandė prasiveržti pro sieną. „Naktį buvo įvykdytas didelės, 150 asmenų grupės bandymas jėga prasiveržti pro Lenkijos sieną“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Bartoszas Grodeckis Vėliau buvo atskleisto ir šio išpuolio detalės: „Vakar Bialovežos rajone kelių šimtų migrantų grupė pabandė jėga kirsti sieną.

Nuo trečiadienio Seimo sprendimu įvedus nepaprastąją padėtį įsigaliojo draudimas atvykti į pasienio ruožo su Baltarusija teritoriją, kuriame tokia padėtis įvesta. Yra nemažai asmenų kategorijų, kurioms neteks rūpintis papildomais leidimais patekti į ruožą. Yra ir kategorijų, kurios išimtiniais atvejais galės patekti į pasienio ruožą gavus VSAT leidimą, rašoma pranešime.

Pasienyje su Baltarusija iš Lietuvos pastebėtos trys migrantų grupės, prie vienos iš jų yra kaimyninės šalies pareigūnai, todėl migrantai gali būti „užrakinti“ tarp abiejų valstybių, perspėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Pasienio ruože mes matome tris grupes didesnes: dvi po dvidešimt žmonių, viena – apie keturiasdešimt.

Lenkijos žiniasklaida, remiantis kurdų pranešimais socialiniuose tinkluose, skelbė apie 14-mečio pabėgėlio mirtį Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. Tačiau netrukus Baltarusijos teisėsauga šią informaciją paneigė. Migrantai skelbė, kad mirė peršalęs 14-metis, jų teigimu, Baltarusijos pareigūnai pasiėmė jo kūną. Baltarusijos pasienio apsaugos komitetas ketvirtadienio rytą oficialiai paneigė oficialią informaciją.

Ketvirtadienio naktį nenustatyta didesnių incidentų pasienyje, pareigūnai fiksavo per 30 sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų, LRT televizijai teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Naktis praėjo pakankamai ramiai, per naktį, nuo vidurnakčio, turėjome pakankamai nedaug įvykių prie valstybės sienos su Baltarusija – 35 migrantai bandė neteisėtai patekti į Lietuvą ir buvo neįleisti.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienis virsta hibridinio karo zona – tūkstančiai neteisėtų migrantų bando šturmuoti Lenkijos sieną ir patekti į išsvajotą Vokietiją.  Tačiau kol kas lenkų pareigūnams gana sėkmingai sekasi atremti šias atakas, todėl jei migrantams ir toliau nepavyks į Lenkiją, yra tikimybė, kad jie gali vykti į Vokietiją per Lietuvos pasienį.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija gali būti susitelkę apie 1 tūkst. neteisėtų migrantų, sako krašto apsaugos ministras. „Bet kokiu atveju skaičius ties Lietuvos siena dabar jau, mūsų duomenimis, siekia apie tūkstantį ir šiek tiek daugiau“, – trečiadienį LRT teigė Arvydas Anušauskas.

Nerami naktis prie Lenkijos sienos. Dviem būriams – maždaug 200-ams migrantų – pavyko prasiveržti pro užkardas. Ant kojų sukelti lenkų pasieniečiai sako, kad vėliau visus juos atstūmė atgal. Savo ruožtu baltarusių kariai ir toliau laido šūvius į neteisėtus migrantus ir platina propagandinius vaizdo įrašus, kuriuose neva lenkų pareigūnų sunkiai sužaloti kurdai. Tuo metu Angela Merkel kreipėsi pagalbos į Putiną ir paprašė pasinaudoti savo įtaka krizei stabdyti.

Situacijai pasienyje kaistant, grupė bekelės entuziastų savanoriškai talkino pasieniečiams. Greta sienos jie praleisdavo naktis, važinėdami galingomis transporto priemonėmis – motociklais, keturračiais, visureigiais. Akcijos organizatorius pasidalino, kaip iš arti atrodo savanorių budėjimas prie sienos, paaiškino, kokių taisyklių jie laikosi patruliuodami. Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos.