pasienis

Baltarusijos pareigūnai sunkvežimiais veža migrantus prie Lietuvos sienos – tokiais įtarimas dalijasi pasieniečių vadas. Pasieniečiai girdi sunkios technikos garsusi, gauna informacijos, ir kad prie mūsų sienos kuriasi migrantų kaimelis, bet jo kol kas nemato. Krašto apsaugos ministras sako, kad situacija įtempta ir mato ženklus, jog Lukašenkos režimas keičia migrantų stūmimo taktiką – tik ji mums nieko gero nežada.

Kai rimtas judėjimas artės prie Lietuvos, mes viską matysim, sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Lietuva yra pasiruošusi visiems scenarijams, tačiau bent jau kol kas nepanašu, kad mūsų laukia Lenkijos likimas. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kokia situacija Lietuvos pasienyje? Kol kas kalbėti, kad turime panašią situaciją kaip Lenkija, nereikėtų, kol kas jokių palapinių miestelių šalia mūsų pasienio nėra.

ES ambasadoriai trečiadienį susitarė išplėsti sankcijų sąrašą Baltarusijos režimui, atsakant į tūkstančių migrantų siuntimą prie Bendrijos sienų, pranešė diplomatai. Šis teisinis žingsnis atveria kelią 27 šalių užsienio reikalų ministrams kitą pirmadienį vyksiančiame susitikime į sankcijų sąrašą įtraukti daugybę fizinių ir juridinių asmenų.

Trečiadienį Lietuvos valdantieji nusprendė – dėl įtemptos situacijos Baltarusijos pasienyje dalyje Lietuvos įvedama nepaprastoji padėtis. Ji įsigaliojo trečiadienio vidurnaktį ir galioja 5 kilometrus nuo sienos, taip pat migrantų stovyklose. Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į Lietuvos visuomenę, dėkodama pareigūnams už darbą saugant Lietuvos teritoriją. Pateikiame visą premjerės kalbą. Ją taip pat galite žiūrėti video siužete, kurį rasite straispnio pradžioje.

Pasienyje trečiadienį ramu – patekti į Lietuvą bandė vos pora dešimčių migrantų, tačiau tai kelia nerimą, nes įprastai tokiomis dienomis jų būdavo kur kas daugiau, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas. „Pasienyje ramu, bet man, kaip VSAT vadui, neramu – nuo vidurnakčio iki šio momento buvo neįleista tik 20 neteisėtų migrantų. Tai iš tikrųjų labai nedidelis skaičius.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris trečiadienį nurodė, kad Varšuva svarsto galimybę visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, šią savaitę smarkiai paaštrėjus migrantų krizei abiejų šalių pasienyje, pranešė vietos žiniasklaida. „Siunčiame informaciją Baltarusijos valdžiai, kad tai yra įmanoma, jeigu jie nesustabdys savo veiksmų“, – interviu portalui „Wirtualna Polska“ sakė P. Muelleris, bet pridūrė, kad iš Minsko jokio atsako nesulaukta.

Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai pasienyje su Baltarusija, padėti pasieniečiams policija trečiadienį siunčia papildomas pajėgas, tačiau jų tikslus skaičius nėra atskleidžiamas. „Jie ateina į pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną, ir dar vienas dalykas – dėl nepaprastosios padėties įstatymo įgyvendinimo priemonių vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jo teigimu, papildomos pajėgos telkiamos pagal pasieniečių prašymą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Šiaulių sąjungą dėl šaulių pasitelkimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esant nepaprastajai padėčiai. „Esame dėkingi Lietuvos šaulių sąjungai už suteiktą pagalbą nuo pat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Baltarusija ir Rusija netrukus pakeis strategiją, kaip didinti spaudimą tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų. Ministro nuomone, naujos sankcijos, kurios sankcionuotų Baltarusijos avialinijas ir šalies oro uostus, leistų sustabdyti prie išorinės Europos Sąjungos sienos plūstančius migrantų srautus. „Ar įtampos lieka? Taip, įtampos lieka.

Lenkijos pasienio tarnyba pranešė sulaikiusi tris užsieniečius, bandžiusius Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje padėti neteisėtiems migrantams, tarp jų – ir Lietuvos pilietį. Savo „Twitter“ paskyroje kaimyninės šalies pasieniečiai trečiadienį informavo fiksavę 599 bandymus neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, sulaikyti devyni migrantai.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Seimas reaguodamas į galimas grėsmes Lietuvai pritarė nuo trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad kai kuriuos gyventojus  palies tam tikri suvaržymai.

Lietuvos pasienyje ir užsieniečių apgyvendinimo vietose įvedus nepaprastąją padėtį, apribojama migrantų teisė bendrauti mobiliaisiais telefonais. Tai kelia nerimą jiems padedančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios parlamentarų klausia, kaip migrantams reikės bendrauti su savo šeimomis ir teisininkais.

Trečią dieną atšiauriomis oro sąlygomis šąlantys tūkstančiai migrantų atsidūrė savotiškuose spąstuose – Lenkija jų neįsileidžia, o Baltarusija nebeįsileidžia atgal į šalies gilumą. Oro temperatūra naktimis jau minusinė, todėl lauko sąlygomis gyvenančių pabėgėlių iš savo šalių sąlygos tampa košmariškomis. Baltarusių portalo „Zerkalo“ kalbintas vienas iš šioje grupėje atsidūrusių migrantų aiškina, kad vienintelis jų tikslas – patekti į Vokietiją. 21-erių Amiras yra kurdas iš Irako.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba trečiadienį sulaikė 10 migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, grupę. Pasak tarnybos vado Rustamo Liubajevo, situacija pasienyje kol kas rami, tačiau tai jam kelia nerimą. Be to, jo teigimu, pasienyje iš Baltarusijos pusės girdėti sunkiosios technikos garsiai ir tai gali būti sunkvežimiais vežami migrantai. „Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija [pasienyje] buvo rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui, praneša VSAT.  Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo. Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų.

Pasienyje nuo vidurnakčio įvestą nepaprastosios padėties režimą Lietuvos gyventojai pajus minimaliai, nes jis nukreiptas į neteisėtus migrantus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dvi didelės nelegalių migrantų grupės sugebėjo prasiveržti į Lenkiją, skelbia „Bialystok“ radijas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bent vieną iš tų grupių pavyko sugauti ir išsiųsti atgal į Baltarusiją. Lenkų leidinio teigimu, kelios dešimtys žmonių pralaužė užtvarą pasienyje netoli Krynkų ir Belovežos gyvenvienčių. Kai kuriuos migrantus pavyko sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją, likusių yra ieškoma. Vėliau Liublino radijas pranešė, kad visi prasmukę į šalį migrantai buvo grąžinti atgal.

Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.

Lietuva pirmą kartą istorijoje įsiveda nepaprastąją padėtį. Tiesa, ji galios tik pasienio ruože ir per 5 kilometrus nuo jos, taip pat ir nelegalių migrantų apgyvendinimo centruose. Tai reiškia, kad į zonas nebus galima patekti ten negyvenantiems žmonėms, nebus galimi žmonių susirinkimai. Gyventojai sunerimę, kai kurie ir bijo. Į zoną, kurioje galios nepaprastoji padėtis, patenka ir Druskininkai, tačiau valdžia žada, kad į kurortą įvažiuoti bus leidžiama.

Po bandymų šturmuoti Lenkijos sieną, dalis migrantų galėjo patraukti ir link Lietuvos. Lietuvos pareigūnai sako jau naktį gavę ir tikrina informaciją apie 500 migrantų grupę, kuri iš Lenkijos galėjo būti atgabenta prie kaimo Baltarusijoje visai šalia Lietuvos sienos ties Kapčiamiesčiu.  Ruošdamasi migrantų prasiveržimui, Lietuva pietuose ties siena su Baltarusija telkia daugiau karių, pasienio ir policijos pareigūnų. Vien per naktį pareigūnai fiksavo 100 bandymų patekti į Lietuvą.

Pasienio savivaldybių merai pritaria nepaprastajai padėčiai, įvedamai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot VRM, vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad migrantų, kurie neteisėtai bando patekti į Lietuvos teritoriją, srautai smarkiai auga. Per pastarąją parą į Lietuvą bandė patekti daugiau nei dvigubai migrantų, tačiau jie buvo neįleisti. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, paskutiniais duomenimis, nuo vidurnakčio šiandien buvo neįsileisti 174 migrantai, o per praėjusią parą iš Baltarusijos neįleista 73 migrantų.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi griežtos Europos Sąjungos reakcijos, prie rytinės Bendrijos sienos susitelkus didelei migrantų grupei. Situaciją Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje šalies vadovas antradienį aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu. G. Nausėdos teigimu, padėtis prie rytinės ES sienos nuolat blogėja, hibridinės atakos mastas plečiasi, todėl yra svarbu ES lygmeniu demonstruoti solidarumą su Lenkija ir imtis ryžtingų veiksmų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per pokalbį su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda išreiškė paramą Varšuvai dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Pasikalbėjau su prezidentu Andrzejumi Duda apie rimtą padėtį Lenkijos pasienyje. Baltarusijos naudojimasis migrantais kaip hibridine taktine [priemone] yra nepriimtinas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Vyriausybė siūlo Seimui jau nuo šio trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože reaguojant į galimas grėsmes Lietuvai. Opozicija šiuo klausimu lieka vieninga – nepaprastosios padėties reikia, tačiau jai pritars tik tuo atveju, jei valdantieji pateiks motyvuojančius, naujus krizės sprendimo argumentus.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį pareiškė, kad beprecedentis migrantų masinis mėginimas neteisėtai prasiveržti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija kelia pavojų visos Europos Sąjungos saugumui. „Uždaryti Lenkijos sieną [su Baltarusija] – mūsų nacionalinis interesas. Tačiau šiandien ant kortos pastatytas visos ES stabilumas ir saugumas“, – per „Twitter“ parašė M. Morawieckis.

Nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius pirmadienį viršijo 6 tūkst. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 73 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo.

Ši savaitė pasienyje su Baltarusija išliks įtempta, šiuo metu ties siena su Lenkija susikaupę apie kelis tūkstančius migrantų, jų skaičius gali didėti, teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Šita savaitė, aš manau, išliks įtempta, kadangi migrantų skaičius gali dar papildomai augti. Šiuo metu skaičiuojama apie 3-4 tūkst., esančius šalia Lenkijos ir Baltarusijos sienos, bendras skaičius jų Baltarusijoje yra didesnis.

Vyriausybė pritarė dalyje Lietuvos įvesti nepaprastąją padėtį dėl didelio migrantų susitelkimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei grėsmės Lietuvai. Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo dar turės priimti Seimas.  Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.

Seimas antradienį balsuos dėl siūlymo trims mėnesiams pratęsti kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija. Vyriausybės siūlymu numatyta pratęsti kariuomenės įgaliojimus tebesitęsiant neteisėtos migracijos krizei. Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus teigimu, šiuo metu kariuomenei suteikti įgaliojimai padedant pasieniečiams ir viešojo saugumo tarnybai baigiasi lapkričio 13-ąją.

Nepaprastosios padėties įvedimas leistų riboti judėjimą pasienyje, taip pat ryšį neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvos premjerė situaciją Europos sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje aptarė su Lenkijos premjeru M. Morawieckiu ir Latvijos premjeru K. Karinš.  „Tarėmės dėl koordinuoto atsako dėl tarptautinės paramos ir sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo.

Nepaprastąją padėtį visų pirma svarstoma įvesti pasienio su Baltarusija ruože, konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą.

Tūkstančiai nelegalių migrantų atžygiavo į Lenkiją ir ten, maždaug už 30 kilometrų nuo Lietuvos bando šturmuoti sieną. Nuo ryto internete pradėjo plisti vaizdai su milžiniška migrantų kolona, greitkeliu judančia Lenkijos link. Ją lydėjo Baltarusijos pareigūnai. Išvydę kvapą gniaužiančius vaizdus, suskubo reaguoti ir mūsų pasieniečiai – į pasienį siunčia daugiau karių, dar labiau stiprina apsaugą, ministrė Bilotaitė siūlo Seimui įvesti nepaprastąją padėtį.

Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos (WOT) pirmadienį iškvietė dalį savo rezervininkų skubiai atvykti į tarnybos vietą šalies rytuose, nusprendus mobilizuoti du batalionus dėl padidėjusios įtampos prie sienos su Baltarusija. „Darbdavių dėmesiui! Nuo 15 val. (vietos, 16 val.

Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė. „Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Lenkijos sieną per Baltarusiją pasiekusi pabėgėlių kolona gali sutrikdyti krovinių judėjimą dviejų valstybių. Lenkijos transporto sektoriaus organizacijos atkreipė dėmesį į susidariusią situaciją ir ragina vairuotojus vengti probleminiame ruože esančių pasienio praleidimo punktų. Šalies transporto sektoriaus darbdavių profesinės sąjungos „Transportas ir logistika Lenkija“ prezidentas Maciejus Vronskis ragina apsvarstyti laikino krovinių tranzito per Baltarusiją atsisakymo galimybę.

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad migrantų minia bandė prasiveržti pro sieną jėga, tačiau pareigūnai juos sustabdė. Kol kas nė vienas iš kurdų migrantų minios į Lenkiją nepateko, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Lenkijos URM skelbia, kad Baltarusija migrantų antplūdžiu siekia sukelti didelį konfliktą.

Lietuvos pasieniečiai pajėgas sustiprino ne tik Lietuvos pasienyje, bet ir užsieniečių apgyvenimo centruose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo informacijos, kad visuose užsieniečių apgyvenimo centruose gali būti organizuojami neramumai.   „Turime informacijos, kad neramumai galėtų būti taip pat organizuojami neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose.

Dėl didelės migrantų kolonos judėjimo Baltarusijoje link pasienio su Lenkija Lietuvoje perdislokuojamos pajėgos, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, Baltarusijoje pasienyje su Lenkija gali būti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą ties siena su Baltarusija pasieniečiai į Lietuvą neįleido 98 migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, įleistų migrantų dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Šeštadienį kelios dešimtys bekelės mėgėjų išvyksta patruliuoti į pasienį su Baltarusija – akcijos organizatoriai tikisi padėti pasieniečiams kovoti su neteisėta migracija. Po pietų dalis akcijos dalyvių susirinko šalia Belmonto restorano sostinėje, tačiau tai – tik viena iš kelių vietų, kur šeštadienį renkasi akcijos dalyviai. „Startuojame Vilniuje, startuojame Kaune, startuojame Panevėžyje ir dar turime porą ekipažų, kurie net iš Klaipėdos važiuos.

Lenkijos gynybos ministerija penktadienį informavo apie naują pavojingą incidentą prie sienos su Baltarusija, kai šios šalies karys esą mėgino šauti į pasienyje patruliuojančius lenkų karius iš pistoleto signalinėms raketoms leisti. „Tolesnės provokacijos prie sienos. Vakar vienas Baltarusijos karys mėgino šauti raketiniu pistoletu Lenkijos karių link. Laimei, ginklas neiššovė“, – sakoma ministerijos „Twitter“ pranešime.

Vis daugiau migrantų ES pasiekia rytų maršrutu – per Baltarusiją – todėl politikai taipogi drąsiau ir dažniau prabyla apie „neišvengiamą“ dalyką atsiribojant nuo neprognozuojamų kaimynų sienomis. Jeigu anksčiau šiais metais apie sienų statybas kalbėjo tik tiesiogiai su problema susijusių valstybių vadovai, tai pastaruoju metu pasigirsta ir kitų šalių atstovų, tvirtinančių, kad be sienų neišsiversime.

Praėjusią parą ties siena su Baltarusija pasieniečiai į Lietuvą neįleido 126 migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, įleistų migrantų dėl humanitarinių priežasčių penktadienį nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.  Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu. Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Pasienyje su Baltarusija toliau statoma tvora, kad nepraeitų nelegalūs migrantai. Mūsų šalies pareigūnai apgręžė ir į Lietuvą neįleido tūkstančių užsieniečių, tačiau pavienės grupelės vistiek dar prasprūsta. Tikimasi, kad būtent tvora padės apsisaugoti nuo sienos pažeidėjų – ir nuo neteisėtų migrantų, ir nuo kontrabandininkų. 500 kilometrų fizinis barjeras turi būti pastatytas iki kitų metų rudens, o TV3 žinių komanda stebėjo, kaip vyksta tvoros statybos dabar ir kiek jos pavyko nutiesti.