pasienis

Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, gali būti apie 1,5 tūkst. migrantų, tačiau kol kas bandymų kirsti sieną fiksuojama mažiau, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Negalime tiksliai pasakyti, bet manome, kad yra nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. migrantų. Nebūtinai jie yra visi prie sienos, pagal mūsų informaciją, jie gali būti apgyvendinti ir kiek toliau nuo sienos“, – BNS ketvirtadienį teigė pasieniečių vadas.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 55 migrantai, vienas įleistas dėl humanitarinių priežasčių, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos duomenimis, tai – didžiausias neįleistų migrantų skaičius šią savaitę. Antradienį pasieniečiai apgręžė devynis užsieniečius, pirmadienį – 18, sekmadienį – 70, šeštadienį – 44, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106. Pasieniečių teigimu, trečiadienio naktį Varėnos rajone taip pat pastebėta pažeista koncertina.

Provokacijos Lenkijos pasienyje – tęsiasi. Ir jas rengia ne tik akmenimis ginkluoti ir baltarusių pareigūnų apmokyti nelegalai, bet ir Rusijos Dūmos politikai. Putino partijos narys pasienyje į šuns dienas išdėjo ir Lenkiją, ir Europos Sąjungą. Įtakinga žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ skelbia, kad ir Lenkija, ir Baltarusija per šią krizę įvykdė rimtų žmogaus teisių pažeidimų.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną šiemet pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyti 86 asmenys, trečiadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Lyginant šią statistiką su praėjusių metų, sulaikytų gabentojų skaičius padidėjo apie septynis kartus, o gabentųjų – daugiau kaip 10 kartų. Augimą lėmė šiemetinė neteisėtos migracijos iš Baltarusijos banga“, – teigia VSAT.

Artimiausiu metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija tiesiamas spiralinės pjaunamosios vielos užtvaras pasieks 100 km ilgį. „Šiomis dienomis bus pasiektas 100 km ruožas: 70 km nuteisė Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomenė, 30 km – „Epso-G“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį komitetas uždarame posėdyje išklausė energetikos ministro Dainiaus Kreivio ataskaitą apie fizinio barjero statybą pasienyje su Baltarusija.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 9 migrantams. Pirmadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 18 užsieniečių, sekmadienį – 70, šeštadienį – 44, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Europos Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, turintį padėti efektyviau kovoti su manipuliavimu į Europą plūstančių nelegalių migrantų srautais siekiant politinių tikslų.

Skaičius žmonių, bandžiusių nelegaliai patekti į Europos Sąjungą, per 2021 metų 10 mėnesių gerokai išaugo ir viršijo  2019-ųjų ir 2020-ųjų skaičius, antradienį pranešė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi Europos sienų apsaugos agentūra FRONTEX. FRONTEX duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių registruota maždaug 160 tūkst. bandymų nelegaliai patekti į ES. Tai yra 70 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais ir 45 proc.

Pasienyje su Baltarusija nuolat Lietuvos pasieniečiams padeda nuo vieno iki dviejų tūkstančių šalies karių, jų skaičius gali būti didinamas priklausomai nuo situacijos, teigia kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Bendroj sumoj 9 tūkst. dalyvavo nuo birželio 11 dienos, bet nuolat dalyvaujame 1-2 tūkst. karių. Bet, aišku, čia – ne riba ir jeigu pareikalaus situacija ir bus prašymas, tai bus daugiau“, – žurnalistams antradienį sakė kariuomenės vadas.

Europos Sąjungai bandant užkardyti naujų migrantų iš Artimųjų Rytų srautus per Baltarusiją, šios šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašo naujų skrydžių sutartis su Rusijos oro linijomis. Yra žinoma, kad dalis migrantų Lietuvos ir Lenkijos pasienį pasiekia ne tik per Baltarusiją, bet ir per Rusiją. Migrantų srautas per Rusiją į Baltarusiją nėra toks ženklus, koks buvo tiesiogiai per Minską, tačiau tokių atvejų pasitaiko.

Diktatorius Lukašenka, savo režimo įkaitais pavertęs kelis tūkstančius migrantų, vėl užsipuolė Europos Sąjungą. Jis pareiškė, kad Merkel nesilaiko pažado priimti 2000 pabėgėlių, nors Berlynas dar praėjusią savaitę oficialiai paneigė, kad apskritai ketino tai daryti. Savo ruožtu naktį Lenkijos sieną kirsti mėgino dar pusketvirto šimtų nelegalų. Tiesa, lenkų pasieniečiams vaikyti tenka ne tik pabėgėlius, bet ir visiškai girtus Lukašenkos pasieniečius.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Druskininkuose, kur yra dislokuota kariuomenė, pasirengusi padėti pasieniečiams kontroliuoti padėti pasienyje su Baltarusija. Maždaug trys šimtai karių įsikūrė privačioje žmonių teritorijoje, nes, anot kariuomenės vado, Druskininkų kurorto savivaldybė atsisakė padėti kariams ir suteikti savo teritoriją. Druskininkų meras tai vadina nesusikalbėjimu, esą į juos net nebuvo kreiptąsi.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

VSAT paviešintose vaizdo medžiagose savaitgalį fiksuoti du neteisėtų migrantų neįleidimo iš Baltarusijos atvejai. Į Lietuvą neleistinose vietose jie bandė patekti ties Lazdijų rajonu. Pirmu atveju buvo neįleisti 9 Kongo piliečiais pristatę asmenys, 5 moterys ir 4 vyrai. Antru atveju sekmadienį į Lietuvą buvo neįleisti Irako piliečiais prisistatę 19 vyrų.

Apie 150 migrantų pabandė prasiveržti pro Baltarusijos-Lenkijos sieną Dubičes-Cerkevnės kaimo apylinkėse, skelbia Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Didelė migrantų grupė pasirinko Bresto srities pasienio zona, kurioje pabandė kirsti sieną. Anot lenkų pareigūnų, „apie 150 agresyvių užsieniečių pabandė patekti į Lenkijos teritoriją“. Pareigūnai užtikrino, kad „bandymas buvo užkardytas“. Viso sekmadienį Baltarusijos-Lenkijos sieną migrantai bandė nelegaliai kirsti 346 kartus.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 migrantų. Šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 2 užsieniečiai.

Į Lietuvą per parą neįleista 70 migrantų, įleisti du prieglobsčio paprašę Baltarusijos piliečiai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – lrt televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Druskininkuose lankys karius, vykdančius užduotis pasienio ruože. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas vyks pasveikinti karių, padedančių saugoti valstybės sieną, su Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima lapkričio 23-iąją. Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija.

Suomijos politikai ir visuomenė svarsto, ar reikėtų pasienyje su Rusija pastatyti barjerą, kuris neleistų migrantams kirsti šalies sienos ne perėjimo punktuose.   „Ši tema iškilo, kai buvęs vidaus reikalų ministras ir opozicinės Koalicijos partijos parlamentaras Kai Mukkanenas interviu leidiniui „Demokraatti“ išreiškė pageidavimą, kad vyriausybė apsvarstytų galimybę statyti užtvaras prie rytinės sienos“, –šeštadienį pranešė visuomeninio transliuotojo YLE interneto portalas.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šeštadienį paskelbė, kad Europoje surengs virtinę derybų dėl migrantų spaudimo prie Europos Sąjungos sienų su Baltarusija. Pasak premjero, jis sekmadienį susitiks su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o kitą savaitę nuvyks į kai kurias kitas Europos šalis. Jų pavadinimų M. Morawieckis nenurodė.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 54 migrantams. Ketvirtadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams, trečiadienį - 71, antradienį – 65, pirmadienį - 90, sekmadienį – 126, šeštadienį - 114. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleisti 2 užsieniečiai.

Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.

Baltarusijos-Lenkijos pasienio vaizdai užsienio žiniasklaidoje dažnai pasižymi dramatiškumu ir širdį veriančiomis istorijomis. Nepaisant kartais prasiveržiančių smurto protrūkių iš migrantų pusės ir ciniškos Minsko režimo įtakos dirbtinai suformuojant tuos srautus, žmonių kančia yra visiškai reali, o jų likimai dažnai būna tragiški. Baltarusijos-Lenkijos pasienyje jau mirė mažiausiai 13 migrantų, įskaitant vieną 16-metį paauglį ir vos 1-erių kūdikį.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 21 žmogų, mėginusį neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 2 372 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Grįžusi į Iraką pirmoji migrantų grupė vietos žiniasklaidai papasakojo, kaip su jais buvo elgiamasi pasienyje. Žmonės skundėsi buvę apgauti tarpininkų, nežmonišku lenkų ir baltarusių pareigūnų elgesiu. „Sky News“ reportaže kalbinti migrantai skundėsi, kad buvo apgauti kelionę jiems siūliusių tarpininkų: viena moteris pasakojo, kad su šeima pasienyje praleido 20 dienų, tačiau jai taip ir nepavyko patekti į ES, o pati avantiūra jiems kainavo 25 tūkst. dolerių.

Sandėliuose Baltarusijos pasienyje apgyvendinti migrantai penktadienį sulaukė galimybės pasidžiaugti atvykusių prekeivių teikiamais privalumais: nuo pat ryto prie centro dirba kebabinė ant ratų, prekiaujama ir cigaretėmis. Tačiau ilgainiui tai virto masinio nepasitenkinimo akcija – migrantai pastebėjo, kad kebabai pradėjo brangti vos ne kas valandą. Minsko centrinė valdžia didžiąją dalį migrantų atitraukė nuo sienos su Lenkija į netoliese esančius sandėlius.

Lietuvos tarnybos ketvirtadienį gavo informaciją iš socialinių tinklų, kad netoli Lietuvos pasienio užfiksuotos dvi naujos mobilių telefonų koncentracijos vietos, kurių ankstesnėmis dienomis nebuvo. Panašu, kad tai galėtų būti ir dvi naujos migrantų grupės, bet kol kas dar neaišku ir nėra tiksliai žinoma, kiek šiose grupėse yra žmonių. Ankstesnėmis dienomis minėtos vietovės su mobilių telefonų koncentracija nebuvo fiksuojamos.

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių ketvirtadienį nebuvo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Pasak pranešimo, rytą ties Šalčininkų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje iššauta signalinė raketa.

Visiems migrantams, esantiems prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, turėtų būti veiksmingai teikiama humanitarinė ir medicinos pagalba bei užtikrinama apsauga, kad ir koks būtų šių žmonių statusas, ketvirtadienį pareiškė Raudonasis Kryžius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Į Iraką išskrenda keli šimtai migrantų, kuriems nepavyko prasibrauti į Europą su Lukašenkos pakalikų pagalba. O režimas skelbia ir toliau skraidins namo grįžti norinčius migrantus, jei tik Europa pasiims 2000 migrantų, kurie dabar šąla pasienyje. Savo įsivaizduojamą Europos šantažo scenarijų atskleidęs diktatorius sako, tokį pasiūlymą pateikęs Vokietijos kanclerei dar pirmo telefoninio pokalbio metu.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės. „Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Europos gynybos lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje stiprėjanti migracijos krizė gali sukelti dar vieną krizę – smurtinį konfliktą.  „Tikimybė, kad viskas eskaluosis, yra nepaprastai didelė“, – sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas, rašo politico.eu.  Jo komentarus tpakartojo aukšti Graikijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai, kurie visi baiminosi dėl situacijos eskalacijos.

Tūkstančiai migrantų stumdomi pirmyn ir atgal tarp dviejų šalių. O Lenkijos miestelyje Hajnówka, netoli sienos su Baltarusija, jauna moteris, vardu Anna K., ramiai pasakoja tai, ką pamatė miške, ir tada apsipila ašaromis, politico.eu.  Po akimirkos ji susigriebia ir sako: „Nemanykite, kad mes esame krūva verkiančiųjų. Mes tikrai čia susitvarkome – renkame daiktus, užmezgame ryšius, stengiamės daryti tai, ką galime. Bet visą tai matyti savo akimis – per daug skaudu.

Žurnalistams artimiausiu metu bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymu bus panaikintas iki šiol galiojęs vieno kilometro apribojimas. „Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Naktį į Lietuvą Baltarusijos pasieniečiai vėl bandė jėga įstumti migrantų grupę, bet mūsų pareigūnai ją sustabdė. Visą naktį migrantų grupė praleido tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių, vienam jų net įkando lietuvių kinologo šuo, tuo iš karto suskubo pasinaudoti Aleksandro Lukašenkos režimas, filmuotą vaizdą pateikęs kaip Lietuvos žiaurumo įrodymą. Mūsų pasieniečiai sako, kad pareigūnas buvo apakintas ir nematė miegmaišyje gulėjusio migranto.

Europos Sąjunga išskirs 700 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai, kuri bus skirta Baltarusijos-Lenkijos pasienyje įstrigusiems migrantams, skelbiama paviešintoje Europos Komisijos nutartyje. 500 tūkst. bus skirta humanitarinės pagalbos finansavimui, o 200 tūkst. – Raudonojo kryžiaus Baltarusijos filialo finansavimui.

Lietuvos pasieniečio šuo trečiadienio naktį, bandant išstumti migrantų grupę iš šalies teritorijos, kando vienam iš jų į koją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad incidentas įvyko tuo metu, kai Baltarusijos pareigūnai akino Lietuvos pasieniečius prožektorių šviesa ir gulintis migrantas nebuvo pastebėtas.

Naktį iš antradienio į trečiadienį iš Baltarusijos ties Šalčininkų rajonu buvo priartėjusi 13 migrantų grupė, kurią atlydėjo ginkluoti Baltarusijos pareigūnai, matomi šiems migrantams už nugarų, ir, neabejojama, planavę užsieniečius įstumti į Lietuvą. Pirminiais duomenimis, į šią vietą iš Baltarusijos gilumos sunkvežimiais buvo atvežta ir daugiau migrantų.

Pasieniečių filmuotoje medžiagoje fiksuota, kaip naktį iš antradienio į trečiadienį iš Baltarusijos ties Šalčininkų rajonu buvo priartėjusi 13 migrantų grupė. Ją atlydėjo ginkluoti Baltarusijos pareigūnai, matomi šiems migrantams už nugarų, ir, neabejojama, planavę užsieniečius įstumti į Lietuvą. Tam kelią užkirto Lietuvos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, į šią vietą iš Baltarusijos gilumos sunkvežimiais buvo atvežta ir daugiau migrantų.

JAV Gynybos departamentas neturi informacijos, kad Rusija būtų dislokavusi savo specialiųjų pajėgų padalinį Baltarusijoje prie šios šalies šiaurinės sienos, antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. „Man šiuo klausimu nieko nežinoma“, – nurodė atstovas, kai buvo paklaustas žurnalistų, ar Gynybos departamentas turi kokios nors informacijos apie Rusijos specialiųjų pajėgų dislokavimą Baltarusijoje, didėjant įtampai dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienio punkte antradienį užvirė susirėmimai. Aleksandro Lukašenkos pareigūnai kurtinančiomis granatomis apginklavo migrantus, o pastarieji ėmė veržtis pro užtvarus, pulti lenkų pareigūnus. A. Lukašenka didina spaudimą Europai ir panašu, kad jam pavyko priversti Europos Sąjungą su juo kalbėtis – diktatorius jau giriasi pokalbio su Angela Merkel rezultatais.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič antradienį paragino deeskaluoti padėtį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos ir sudaryti visas galimybes lankytis ten pagalbos organizacijoms bei žiniasklaidai. „Mums reikia rasti būdą deeskaluoti [padėtį], užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į... kančių nutraukimą“, – reporteriams sakė D. Mijatovič, lankydamasi Lenkijos Michalovo miestelyje netoli Baltarusijos sienos.

Su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako išgirdęs patikinimą, kad Aljansas išlieka budrus ir pasirengęs reaguoti į migracijos krizę Europos Sąjungos pasienyje.