pajamos

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kaip dorojasi su nuožmiausiais mokesčių slėpėjais: jei tikslių pajamų nustatyti neįmanoma įprastais būdais, VMI jas įvertina pati, rašo 15min.lt. Pasak portalo, kasmet suskaičiuojama per šimtą tokių asmenų, kuriems tenka išskirtinis dėmesys, tačiau nauda skaičiuojama milijonais eurų. Vien šiemet jau atlikta 112 tokių patikrinimų ir priskaičiuota mokesčių suma – 5,1 mln. eurų, t.y., po 45,5 tūkst. eurų kiekvienu atveju.

Viešojoje erdvėje nuolat girdimi skundai apie mažas senatvės pensijas ne juokais gąsdina ne tik netrukus į pensinį amžių įkopsiančius žmones, bet ir jaunimą. Vieni puola kaupti pinigus draudimo bendrovėse, kiti rezga mintį prieš pensiją emigruoti ir užsidirbti, kiti planuoja pirkti nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto elektroninėje „Sodros“ paskyroje vartotojus pasitinkanti skaičiuoklė pateikia gana viltingas senatvės pensijos prognozes - po trisdešimties metų jos didės bent dvigubai.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 390 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 500 eurų – šeimai. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 13,8 proc. – 2 procentiniais punktais mažiau, nei 2016 metais (15,8 proc.). Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 4,352 mlrd. eurų – 0,1 proc., arba 5,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 6,2 proc. (256 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 3,433 mlrd. eurų – 4,9 proc. (159,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį, pranešė Finansų ministerija. Šiemet tik vieno iš keturių pagrindinių mokesčių – PVM – surinkta daugiau nei prognozuota.

Praėjusį savaitgalį vykusio ketvirtojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizavimo išlaidos kol kas viršija gautas pajamas, sako organizatoriai. „Kol kas mes tikrai nesame pelningi“, – BNS trečiadienį sakė festivalio organizatorė Ieva Davydenko. Ji taip pat teigė, kad organizatoriai kol kas turi tik preliminarius skaičius apie pajamas ir išlaidas, nes dar negauta visa parama, dėl kurios susitarta, be to, organizatoriai vis dar gauna sąskaitas, kurias teks apmokėti.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Lietuvos gyventojų deklaruotos pajamos pernai padidėjo beveik 5 proc., tačiau pajamų iš kapitalo deklaruota mažiau. Tuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos didėjo, o sparčiausiai jos augo iš individualios veiklos, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pasak analitikų, pajamų statistika rodo, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje pernai gerėjo.

Artėjanti vasara jau gundo kasmetiniais atostogų malonumais, tačiau kartu su jais dažnas poilsiautojas neišvengia ir įprastinių šiltojo sezono rūpesčių. Pasirodo, vasarą gali apkartinti ne tik netikėtai atsiradę papildomi „atostoginiai“ kilogramai ar nenumatytos laisvalaikio išlaidos, bet ir laiku nesumokėti mokesčiai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surinkusi gyventojų pajamų deklaracijas nustatė, kad praeitais metais Lietuvoje net 434 asmenys gavo didesnes kaip 1 mln. eurų pajamas. Mokesčių analitiko teigimu, tarp tokių žmonių galėjo atsidurti net automobilių pardavėjai. VMI duomenimis, už 2017 metus didžiausia vieno žmogaus deklaruota pajamų suma siekė 80,7 mln. eurų. Palyginimui, už 2016 metus vienas asmuo deklaravo net 162 mln. eurų pajamų. Sumažėjo ir asmenų, deklaravusių didesnes nei 1 mln.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

Alkoholio akcizų pajamos, 2017-ųjų pradžioje staiga šoktelėjusios dėl būsimo akcizų didinimo, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko. Skirtingai nei stipraus alkoholio, alaus akcizų pajamos gerokai išaugo. Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) taip pat traukėsi, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,147 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai (98,756 mln.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 1,975 mlrd. eurų – 0,8 proc. (15,7 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 2,8 proc. (54,3 mln. eurų) daugiau nei pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 1,545 mlrd. eurų – 0,1 proc. (1,3 mln. eurų) mažesnės, tačiau 0,2 proc. (3,6 mln. eurų) didesnės nei per tris 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 898,4 mln. eurų – 1,3 proc.

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.

Vyriausybė teikia naujus mokestinius pasiūlymus, kuriais siekia spręsti su darbo pajamomis susijusių mokesčių naštos mažinimo problemą, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sakė, kad siūlomas trejų metų trukmės mokesčių permainų planas turės teigiamos įtakos tiek mažas, tiek vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. „Tiesioginė šių pokyčių nauda, be numatomo „Sodros“ tarifo sumažinimo, per trejus metus sudarys 1 mlrd.

Prasidėjus pajamų deklaravimui „Sodra“ suvienijo jėgas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Didžiuosiuose šalies miestuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose dirba ir VMI konsultantai, o VMI skyriuose konsultuoja „Sodros“ specialistai. Mat deklaravus pajamas, gali atsirasti skolų ir „Sodrai“. „Sodra“ atsako į dažniausiai iškylančius klausimus, savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.

Einant paskutiniam mėnesiui kuomet galima deklaruoti pajamas, ne vienas suskubo atvykti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) padalinį norėdamas teisingai užpildyti savo pajamų deklaraciją. Tačiau skaitytoja pranešė, kad šiandien ryte Vilniuje šios prievolės atlikti buvo neįmanoma.  Su problema deklaruojant pajamas susidūrė tv3.lt skaitytoja Neringa. Moteris pasakoja, kad vizitą į VMI planavo, iš anksto išsiprašė iš darbo.

 Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) privalomose pateikti ataskaitose partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų pajamų – beveik 3 mln. eurų mažiau nei 2016-aisiais, Seimo rinkimų metais, pranešė „Lietuvos žinios“. Liūto dalį partijų pajamų – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – sudarė valstybės dotacija, partijos nariai patys skyrė 458,7 tūkst. eurų, dar 982,9 tūkst. eurų pervedė gyventojai kaip 1 proc. savo pajamų mokesčio.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pagrindinis Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų tikslas yra didinti žmonių pajamas. „Esminė kryptis yra paprasta – turime gausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų daugiau uždirbti. Turime mažinti darbo apmokėjimo naštą, turime sudaryti palankias sąlygas mūsų ir užsienio verslui atsinaujinti, toliau investuoti į naujas technologijas“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo premjeras.

Jungtinio „DNB“ ir „Nordea“ banko „Luminor“ klientams deklaruoti pajamas kol kas nėra taip lengva, kaip kitų bankų klientams. Būtent šių bankų susijungimas pakišo koją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suformuoti gyventojų deklaracijas. Prieš porą dienų VMI paskelbė gyventojų pajamų už 2017 metų deklaracijų startą. Tuomet pranešta, kad 1,8 mln. šalies gyventojams suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, o net 1,3 mln.

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) jau nusidriekė pajamas norinčiųjų deklaruoti eilės. Tuo tarpu VMI raina viską atlikti namuose, mat šiemet nemažai daliai gyventojų užteks paspausti vieną mygtuką. VMI informuoja kad 1,8 mln. šalies gyventojams jau yra suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos Elektroninio deklaravimo sistemoje. Net 1,3 mln. iš jų, jos jau visiškai užpildytos, dėl to tereiks paspausti vieną mygtuką. Be to, pasitelktos ir didesnės darbuotojų pajėgos.

Praeitais metais padidėjus alkoholinių gėrimų akcizams, o šiais metais pakeitus alkoholio prekybos laiką bei uždraudus bet kokią reklamą, aludariai susidūrė su rimtais iššūkiais. Tikinama, kad augti toliau padeda užsienio rinkos, o situacija Lietuvoje plėtoti verslą ir toliau prastės.  Pristatant „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) veiklos rezultatus akcentuota, kad auginti pajamas leidžia atrastos užsienio rinkos, mat vien pernai alaus rinka Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Vilniaus miesto biudžeto pajamos, įskaitant tikslinę valstybės biudžeto dotaciją ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, šiemet turėtų siekti 590,951 mln. eurų. Įskaitant 31,214 mln. eurų apyvartos lėtų likučius, Vilniaus biudžetas šiemet sieks 622,166 mln. eurų. Tai numatantį 2018 metų biudžetą Vilniaus taryba patvirtino trečiadienį. Daugiausiai pajamų šiemet metais – 333,418 mln. eurų – planuojama gauti iš mokesčių.

  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos praėjusiais metais siekė 8,027 mlrd. eurų – 1,5 proc. (119 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 455,3 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.   Vien valstybės biudžeto pajamos 2017 metais siekė 6,373 mlrd. eurų – 0,2 proc. (13,1 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 325,4 mln. eurų daugia nei užpernai, pranešė Finansų ministerija. Mokesčių pajamos pernai siekė 5,863 mlrd. eurų – 0,4 proc. (23 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 7,8 proc.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar.

  Vyriausybė kol kas neapsisprendė dėl prezidentės siūlymo didinti baudas už neaiškios kilmės pajamas ir nesumokėtus mokesčius. Premjero Sauliaus Skvernelio prašymu sprendimas atidėtas savaitei.   Ministrų kabinetas trečiadienį svarstė prezidentės teiktus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Siūloma, kad mokesčių mokėtojui negalint pagrįsti pajamų kilmės, jam būtų priskaičiuota ne tik nesumokėta mokesčio suma, bet ir skiriama nuo 50 iki 100 proc. jos dydžio bauda.

 Parlamentarai sutinka svarstyti pataisas, kurios leistų prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų deklaracijų duomenis skelbti viešai be jų sutikimo. Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės parengtiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir toliau svarstys pavasarį.

Sveikesnė gyvensena ir didesnės pajamos 35-iose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse per pastarąją pusę amžiaus vidutinę gyvenimo trukmę pailgino dešimčia metų, rodo EBPO ataskaita. Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė EBPO šalyse siekia 80,6 metų, o tai yra daugiau nei dešimt metų daugiau nei 10 metų daugiau nei 1970 metais.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos-rugsėjo mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų mėnesį. Devynių mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai - tai lėmė vasarį buvęs šių pajamų šuolis. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per devynis mėnesius realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Šešėlinė ekonomika iš Lietuvos nusunkia virš 2 mlrd. eurų, kurie galėtų būti panaudoti didesnėms viešosioms gėrybėms gauti. Lietuvos policija įvardijo sritis, kuriose šešėlio mastai didžiausi bei kaip reikėtų su tuo kovoti.  Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas nurodė, kad pagal verslo sritis didžiausias šešėlis slypi prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinėmis prekėmis bei automobilių remontų veikloje.

 Premjeras tikina, kad į infliaciją Lietuvoje žiūrima pernelyg jautriai. Kainų augimas, anot Sauliaus Skvernelio, nėra toks didelis, kad pralenktų darbo užmokesčio augimą. „Tikrai 5 proc. (metinės infliacijos - BNS) nebus, pagal tai, kas yra numatyta, realiai šiemet privačiame sektoriuje numatytas 10 proc. darbo užmokesčio augimas, viešajame daugiau nei 6 proc.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Dėl sutarčių pažeidimo nuspręsta nutraukti šių metų valstybės finansavimą penkiems dienos centrams, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Finansavimas nutraukiamas visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vaikų dienos centrams Vilniaus miesto, Širvintų, Alytaus ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.