pajamos

Lietuvos didmiesčiuose – įspūdingas turtuolių gausėjimas. O Vilnius – netgi Rytų Europos sostinių lyderis. Beje, turtuolių, kurie mėnesio pajamas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, daugėja ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tačiau kartu didėja ir liūdnesnis rodiklis – pajamų praraja tarp turtingųjų ir vargšų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad beveik 700 tūkst. gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 109,4 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokų. VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, rodikliai sumažėjo iš esmės dėl to, kad nėra taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) už vaikus. „Pavyzdžiui, pernai, už 2017 metų mokestinį laikotarpį, 445 tūkst.

Daugelyje Europos šalių rugpjūtis yra bene populiariausias atostogų mėnuo, o Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ suskaičiavo, kokia dalis skirtingų bendrijos šalių gyventojų negali sau leisti paatostogauti bent dvi savaites. Paaiškėjo, kad praėjusiais metais 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose. Prieš penkerius metus, 2013 m. tokių gyventojų dalis siekė net 39,5 proc.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė skaičiuoklę, kuri padeda palyginti, kaip pagal namų ūkio pajamas atrodote šalia kitų tautiečių. Ji taip pat atskleidžia, kad tokios pačios šeimos pajamos gali garantuoti gana neblogą vietą Lietuvos visuomenėje, tačiau kone dugną, pvz., Vokietijoje. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis suaugęs žmogus per mėnesį uždirba 1 tūkst. eurų, tai Lietuvoje už jį geriau gyvena tik 10 proc. kitų namų ūkio.

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų turto ir pajamų deklaracijas, aiškėja, kad vieni turtuoliai linkę pinigus laikyti sąskaitose, kiti turi bendrovių akcijų, dar kiti investuoja į transporto priemones ar nekilnojamąjį turtą. Daugiausia pinigų bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose praėjusių metų pabaigoje laikė Ona Balžekienė (3,42 mln. eurų), Viktor Uspaskich (1,72 mln. eurų) ir Arvydas Garbaravičius (1,23 mln.

Prastas mokesčių surinkimas, mažos ir dar labiau mažėsiančios pensijos, pajamų nelygybė, prasta švietimo kokybė – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva. Nors esama pažangos, tačiau kai kurie dalykai mūsų šalyje nesprendžiami jau daug metų. Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.

Daugelis lietuvių mano, kad Angliją lengvai būtų galima vadinti pinigų šalimi. Deja, realybė kartais gali pasirodyti visai kitokia. Tuo savo paties kailiu įsitikino ir kaunietis Darius Nėnius (45). „Anglijoje praradau viską“, – liūdnai atsidūsta vyras. Šiuo metu Darius Nėnius gyvena Kaune su savo 88-erių metų sulaukusia motina. Šiuo metu vyras yra bedarbis ir serga cukriniu diabetu, o jo mama kenčia senatvinę demenciją.

Iki liepos 1 dienos visiems mokesčių mokėtojams yra suteikiama vienintelė galimybė deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių ar, juolab baudų. Tokia proga yra suteikiama pirmą bei vienintelį kartą ir ateityje analogiška galimybe pasinaudoti mokesčių mokėtojai nebegalės, skelbiama VMI pranešime spaudai.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais iš viso jau pateikta daugiau nei 1,5 mln. pajamų ir daugiau nei 83 tūkst. turto deklaracijų, taip pat beveik 256 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio paramai. Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 1,2 mln. gyventojų. Beveik 699 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, jiems bus grąžinta beveik 152 mln. eurų GPM permokų suma.

Vidurinės klasės skaitlingumas išsivysčiusiose pasaulio šalyse mažėja, ir jau daugelį metų mažėja jų atstovų pragyvenimo lygis, savo ataskaitoje skelbia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Dar prieš 30 metų vidurinė klasė sudarė 61 proc. visų OECD šalių gyventojų. Tačiau skirtingose šalyse šis rodiklis ženklia skiriasi: jeigu JAV vidurinei klasei priskiriama apie pusę gyventojų, tuo metu Skandinavijos šalyse – apie 70 proc.

Mažosios bendrijos narys ar individualiosios įmonės savininkas, pajamų mokesčio deklaracijoje pateikęs sau išsimokėtas sumas, tampa skolingas „Sodrai“. Tokia neigiama informacija atsiranda prie įmonės pavadinimo įvairiose įmonių duomenų bazėse, nors jokios skolos „Sodrai“ tokia įmonė ar jos narys neturi, rašo „Verslo žinios“. „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pripažįsta, kad sistemose buvo įsivėlusi klaida.

Finansinio pasaulio žiniasklaidos lyderis „Forbes“ prognozuoja, kad Eurolyga per artimiausius septynerius metus išaugins savo pajamas dvigubai ir pasieks milijardo dolerių slenkstį. Šis skaičius apima lygos ir komandų generuojamas pajamas. Šiam sezonui prognozuojama gauti 511 mln. dolerių pajamų, o 2025-26 metais tikimasi šį skaičių išauginti iki 1,1 mlrd.

Gyventojai nuo trečiadienio gali deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Naujausiais duomenimis, sistema vis dar neveikia tinkamai.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje pateiks suformuotas preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas. Pastebima, kad trečiadienio rytą, paskelbus apie tai, kad galima jau deklaruoti pajamas, dėl per didelio žmonių srauto sutriko sistemos veikla. Atsidarius tinklapį matomas užrašas: „Sistemos triktis. Prašome Jūsų pabandyti vėliau.

 Gyventojai nuo trečiadienio galės deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje kovo 20-ąją turėtų pateikti suformuotas preliminariąs pajamų mokesčio deklaracijas. Šiemet VMI gyventojams yra parengusi 1,9 mln. preliminarių deklaracijų, iš kurių 1,4 mln. reikės tik patvirtinti vienu mygtuko paspaudimu – į jas bus sukelti visi duomenys, pranešė VMI.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, išankstiniais duomenimis, pernai gavo 502,1 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai gauta 446,4 mln. eurų, pranešė bendrovė. „Lietuvos geležinkeliai“ 7,9 proc. padidino krovinių gabenimo apimtis – pernai iš viso pervežė 56,8 mln. tonų krovinių, kai 2017 metais – 52,6 mln. tonų. Praėjusiais metais 11 proc. augo ir keleivių skaičius – pervežta 5,169 mln. keleivių. Anot bendrovės, prie šio rezultato prisidėjo ir 16,1 proc.

Planuoti namų, automobilio remontą ar savo atžaloms samdyti auklę nuo Naujųjų bus pigiau. Nuo 2019-ųjų už savo įsigytus pirkinius ar paslaugas galite atgauti iki 400 eurų vienam asmeniui. Nuo 2019 metų įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata būsto (išskyrus daugiabučių namų modernizavimą) ir lengvųjų automobilių remonto darbams bei auklių paslaugoms nepilnamečiams vaikams. Atgausite iki 400 eurų Iki 2 tūkst. eurų mokesčio lengvata nustatyta vienam gyventojui.

Valdžios atstovai nenuilsdami kartoja, kad kitais metais žmonės gyvens geriau. Žadama, kad mažės mokesčiai, didės atlyginimai, bus daugiau „vaiko pinigų“ ir visi galės lengviau atsipūsti. Visgi yra žmonių ir jų, pasak ekonomistų, nėra mažai, kurie jokio palengvėjimo nepajus, bet liks visuomenės paraštėse. Tai – socialines pašalpas, neįgalumo išmokas ir itin mažas senatvės pensijas gaunantys žmonės, tie, kurie neprotestuoja, bet tyliai kenčia jau daug metų.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kaip dorojasi su nuožmiausiais mokesčių slėpėjais: jei tikslių pajamų nustatyti neįmanoma įprastais būdais, VMI jas įvertina pati, rašo 15min.lt. Pasak portalo, kasmet suskaičiuojama per šimtą tokių asmenų, kuriems tenka išskirtinis dėmesys, tačiau nauda skaičiuojama milijonais eurų. Vien šiemet jau atlikta 112 tokių patikrinimų ir priskaičiuota mokesčių suma – 5,1 mln. eurų, t.y., po 45,5 tūkst. eurų kiekvienu atveju.

Viešojoje erdvėje nuolat girdimi skundai apie mažas senatvės pensijas ne juokais gąsdina ne tik netrukus į pensinį amžių įkopsiančius žmones, bet ir jaunimą. Vieni puola kaupti pinigus draudimo bendrovėse, kiti rezga mintį prieš pensiją emigruoti ir užsidirbti, kiti planuoja pirkti nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto elektroninėje „Sodros“ paskyroje vartotojus pasitinkanti skaičiuoklė pateikia gana viltingas senatvės pensijos prognozes - po trisdešimties metų jos didės bent dvigubai.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 390 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 500 eurų – šeimai. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 13,8 proc. – 2 procentiniais punktais mažiau, nei 2016 metais (15,8 proc.). Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 4,352 mlrd. eurų – 0,1 proc., arba 5,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 6,2 proc. (256 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 3,433 mlrd. eurų – 4,9 proc. (159,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį, pranešė Finansų ministerija. Šiemet tik vieno iš keturių pagrindinių mokesčių – PVM – surinkta daugiau nei prognozuota.

Praėjusį savaitgalį vykusio ketvirtojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizavimo išlaidos kol kas viršija gautas pajamas, sako organizatoriai. „Kol kas mes tikrai nesame pelningi“, – BNS trečiadienį sakė festivalio organizatorė Ieva Davydenko. Ji taip pat teigė, kad organizatoriai kol kas turi tik preliminarius skaičius apie pajamas ir išlaidas, nes dar negauta visa parama, dėl kurios susitarta, be to, organizatoriai vis dar gauna sąskaitas, kurias teks apmokėti.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Lietuvos gyventojų deklaruotos pajamos pernai padidėjo beveik 5 proc., tačiau pajamų iš kapitalo deklaruota mažiau. Tuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos didėjo, o sparčiausiai jos augo iš individualios veiklos, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pasak analitikų, pajamų statistika rodo, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje pernai gerėjo.

Artėjanti vasara jau gundo kasmetiniais atostogų malonumais, tačiau kartu su jais dažnas poilsiautojas neišvengia ir įprastinių šiltojo sezono rūpesčių. Pasirodo, vasarą gali apkartinti ne tik netikėtai atsiradę papildomi „atostoginiai“ kilogramai ar nenumatytos laisvalaikio išlaidos, bet ir laiku nesumokėti mokesčiai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surinkusi gyventojų pajamų deklaracijas nustatė, kad praeitais metais Lietuvoje net 434 asmenys gavo didesnes kaip 1 mln. eurų pajamas. Mokesčių analitiko teigimu, tarp tokių žmonių galėjo atsidurti net automobilių pardavėjai. VMI duomenimis, už 2017 metus didžiausia vieno žmogaus deklaruota pajamų suma siekė 80,7 mln. eurų. Palyginimui, už 2016 metus vienas asmuo deklaravo net 162 mln. eurų pajamų. Sumažėjo ir asmenų, deklaravusių didesnes nei 1 mln.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

Alkoholio akcizų pajamos, 2017-ųjų pradžioje staiga šoktelėjusios dėl būsimo akcizų didinimo, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko. Skirtingai nei stipraus alkoholio, alaus akcizų pajamos gerokai išaugo. Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) taip pat traukėsi, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,147 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai (98,756 mln.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 1,975 mlrd. eurų – 0,8 proc. (15,7 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 2,8 proc. (54,3 mln. eurų) daugiau nei pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 1,545 mlrd. eurų – 0,1 proc. (1,3 mln. eurų) mažesnės, tačiau 0,2 proc. (3,6 mln. eurų) didesnės nei per tris 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 898,4 mln. eurų – 1,3 proc.

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.

Vyriausybė teikia naujus mokestinius pasiūlymus, kuriais siekia spręsti su darbo pajamomis susijusių mokesčių naštos mažinimo problemą, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sakė, kad siūlomas trejų metų trukmės mokesčių permainų planas turės teigiamos įtakos tiek mažas, tiek vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. „Tiesioginė šių pokyčių nauda, be numatomo „Sodros“ tarifo sumažinimo, per trejus metus sudarys 1 mlrd.

Prasidėjus pajamų deklaravimui „Sodra“ suvienijo jėgas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Didžiuosiuose šalies miestuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose dirba ir VMI konsultantai, o VMI skyriuose konsultuoja „Sodros“ specialistai. Mat deklaravus pajamas, gali atsirasti skolų ir „Sodrai“. „Sodra“ atsako į dažniausiai iškylančius klausimus, savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.

Einant paskutiniam mėnesiui kuomet galima deklaruoti pajamas, ne vienas suskubo atvykti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) padalinį norėdamas teisingai užpildyti savo pajamų deklaraciją. Tačiau skaitytoja pranešė, kad šiandien ryte Vilniuje šios prievolės atlikti buvo neįmanoma.  Su problema deklaruojant pajamas susidūrė tv3.lt skaitytoja Neringa. Moteris pasakoja, kad vizitą į VMI planavo, iš anksto išsiprašė iš darbo.

 Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) privalomose pateikti ataskaitose partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų pajamų – beveik 3 mln. eurų mažiau nei 2016-aisiais, Seimo rinkimų metais, pranešė „Lietuvos žinios“. Liūto dalį partijų pajamų – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – sudarė valstybės dotacija, partijos nariai patys skyrė 458,7 tūkst. eurų, dar 982,9 tūkst. eurų pervedė gyventojai kaip 1 proc. savo pajamų mokesčio.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pagrindinis Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų tikslas yra didinti žmonių pajamas. „Esminė kryptis yra paprasta – turime gausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų daugiau uždirbti. Turime mažinti darbo apmokėjimo naštą, turime sudaryti palankias sąlygas mūsų ir užsienio verslui atsinaujinti, toliau investuoti į naujas technologijas“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo premjeras.