pajamos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „pajamos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „pajamos“.
Skelbiama, kad ši vasara buvo auksinė: pajūrio verslas skaičiuoja net iki 3 kartų didesnį pelną
Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi.
„Nidos verslininkai, kurie atsidarydavo ir dirbdavo tik vasaros sezono metu – tai jiems ši vasara buvo auksinė. Oras buvo geras ir iš tokių žmonių jokių nusiskundimų negirdėjome.
Karantinas paveikė visus: aišku, kaip keitėsi gyventojų pajamos
Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.
Karantino grimasos nyksta: žmonių alga sparčiai auga
Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“.
Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.
Lietuva negavo 830 mln. eurų planuotų pajamų
Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės.
Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.
Centrinės valdžios pinigų trūkumas – 1,46 mlrd. eurų
Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.
Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų.
Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.
Gyventojams pervesta beveik 150 mln. eurų permokų
Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu.
„Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.
Tyrimas: Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto
Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.
Ūkininkai skaičiuoja nuostolius dėl liūčių: jei daržovių trūks, kaina kils
Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys milijonų eurų. Kurių daržovių, vaisių ar produktų kainos gali šoktelti, o kurių gali pristigti, pasakoja ekspertai.
Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.
„Sodra“ paskelbė, kaip keisis išmokų dydžiai: paveiks tėvus, bedarbius
Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai.
Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.
Paskutinę dieną pajamų dar nedeklaravo 147 tūkst. gyventojų
Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija.
Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų.
Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Kam buvo sumažinti atlyginimai ir ar „Sodra“ nepritrūks pinigų?
Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė.
„Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Valstybė per penkis mėnesius negavo 581 mln. eurų planuotų pajamų
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę.
Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.
Apklausa: dėl pandemijos dalies pajamų neteko trečdalis vokiečių, pusė italų ir ispanų
Vokietijos gyventojai nuo koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukentėjo kur kas mažiau negu pietinės Europos dalies gyventojai, parodė tarptautinės konsultacijų bendrovės PwC atlikta apklausa.
Neigiamą pandemijos poveikį savo finansinei padėčiai pajuto maždaug trečdalis vokiečių.
Tačiau Ispanijoje apie pajamų sumažėjimą pranešė 61 proc. respondentų, o Italijoje – 57 proc. apklaustųjų.
Kiek daugiau nei trečdalis, arba 38 proc.
Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos ženkliai sumažėjo
Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai.
„Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.
Kas trečias Lietuvoje nukentėjo finansiškai dėl COVID-19: norinčių keisti darbą – sumažėjo
Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės.
Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.
Nausėda: svarstoma kartu kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir mažinti pajamų mokestį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tęsia konsultacijas su valdančiosios koalicijos lyderiais dėl darbo mokesčių mažinimo.
Šalies vadovas pasiūlė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti nuo 20 iki 15 proc., tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad jie linkę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas teigė, kad abu pakeitimai gali būti taikomi kartu, o Prezidentūra yra pasirengusi tikslinti savo pasiūlymą.
Siekiant atsigauti po krizės, Nausėda siūlo mažinti pajamų mokestį
Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta.
Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.
„Sodros“ prognozė: balandį išvysime vieną mažiausių vidutinių atlyginimų šiemet
Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.
Valstybė kovą negavo 95 mln. eurų planuotų pajamų
Valstybės biudžeto pajamos kovo mėnesį buvo 94,9 mln. eurų (13,7 proc.) mažesnės nei prognozuota. Finansų ministerijos teigimu, nors kovą dauguma mokesčių buvo mokami už koronaviruso COVID-19 padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių jau susidūrė su likvidumo problemomis.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais buvo 2,544 mlrd. eurų – 1,6 proc. (42,3 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 6 proc. (143,6 mln.
Gyventojų pajamų deklaravimas: kokias naujoves reikia žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę paskelbė startą pajamų deklaravimui ir šiemet čia gyventojų laukia naujovės. Kasmet į Mokesčių inspekciją deklaruoti pajamas plūstantys lietuviai šiemet dėl karantino kol kas turės apsieiti be tokios pagalbos – ir deklaruoti viską reiks patiems iš namų. Tiesa, dėl ypatingų karantino apribojimų deklaruoti pajamas žmonės turės daugiau laiko nei įprastai.
Karantinas smogė bažnyčiai – pajamos sumažėjo iki nulio
Didžioji savaitė paprastai Dievo tarnams būdavo tarsi antros Kalėdos – ir daug tikinčiųjų bažnyčiose, ir dosnios aukos. Tačiau jau kone mėnesį dėl karantino nevykstančios pamaldos, atidedamos vestuvės ir krikštynos bažnyčių pajamas sumažino beveik iki nulio. Dievo tarnai neslepia, kad karantinas ir pandemija būtent pavasarį – per Velykinį laikotarpį – jiems finansine prasme smogė labai stipriai.
Svarbu žinoti: deklaravus pajamas teks susimokėti ir „Sodrai“
Savarankiškai dirbantys gyventojai jau gali deklaruoti 2019 metų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaravus pajamas gyventojams atsiranda ir prievolė sumokėti „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas.
Dėl ekstremalios situacijos gyventojams, užsiimantiems savarankiška veikla, kyla daug klausimų apie įmokų mokėjimą „Sodrai“. Pateikiame informaciją, kurią svarbu žinoti kiekvienam, deklaruojančiam pajamas.
Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet bus kitoks: kas keičiasi
Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
VMI praneša, kad pajamų deklaravimas šiais metais vyks kitaip
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais pajamų deklaravimas vyks dviem etapais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– nuo balandžio 15 d., gyventojų pajamų deklaraciją Elektorinio deklaravimo sistemoje (EDS) jau galės pateikti gyventojai vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu ir pagal pažymą (apie 205 tūkst. gyventojų);
– po savaitės, balandžio 22 d., deklaravimas pagal VMI pateikiamus duomenis EDS prasidės visiems gyventojams.
Šapoka: jei virusas nebus suvaldytas, skaičiai bus visai kitokie
Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.
Pajamų deklaravimo terminas atidedamas dviems mėnesiams
Dviems mėnesiams nukeliamas pajamų deklaravimo terminas Šiemet, pajamų mokesčio deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti gyventojai turi iki liepos 1 dienos, praneša VMI.
2020 m. kovo 17 d., Vilnius.
Lietuvoje daugėja milijonierių: per metus 200 žmonių pajamos viršijo 1 mln. eurų
Lietuvoje daugėja milijonierių: vos per metus per 200 gyventojų sugebėjo gauti pajamų nuo 1 iki net 20 mln. eurų. O tuo pat metu pusė milijono lietuvių tebetūno žemiau skurdo ribos ir per mėnesį mėgina išgyventi už 350 ir dar mažiau eurų.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas turtingiausių šalies politikų, tačiau milijonierių kaip Karbauskis Lietuvoje daugėja.
Praktiška taisyklė padės sutaupyti daugiau pinigų, nei tikėjotės
Taupymas yra vienas svarbiausių ir pagrindinių finansinio stabilumo rodiklių. Specialistų teigimu, atsidėti bent 20 procentų nuo savo gaunamų pajamų galime kiekvienas. Kaip tą padaryti nepatiriant didelio diskomforto gali padėti taupymo taisyklė „50-30-20“.
Ši taisyklė sako, kad 50 procentų savo pajamų kiekvieną mėnesį reikia skirti einamosioms išlaidoms. 30 procentų – kintamosioms, o likusius 20 procentų atsidėti santaupoms.
Tyrimas: tik kas penktas lietuvis iš anksto ruošiasi juodai dienai
Toli gražu ne visi šalies gyventojai yra linkę susiveržti diržus ir taupyti tam atvejui, jei netikėtai užkluptų finansiniai sunkumai. Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad reguliariai atsidedančių tam tikrą pinigų sumą yra vos penktadalis arba 19 proc. lietuvių. Tuo metu kiti santaupas kaupia nereguliariai arba to nedaro išvis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas.
Skaičiuoja, kaip pernai augo algos: daugiau nei pusė darbuotojų turėjo sulaukti gerų žinių
Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.
Atskleidė pelningiausias profesijas – atlyginimai kai kam padidėjo ir 60 proc.
Paskelbtos geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje. „Sodros“ pateikto sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. Sąrašo apačioje – kompiuterių tinklų ir sistemų technikai, jų vidutinis atlyginimas – 1300 eurų.
Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas.
Anstoliai bijo viešinti savo pajamas: išpuolių jau ir taip daug
Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.
Seime – siūlymas keisti merų atlyginimus pagal gyventojų pajamas
Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos.
Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.
Ekspertai: pajamų nelygybė šiemet gali kiek sumažėti, bet esminių pokyčių nebus
Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta.
Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė.
Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu.
Pajamas deklaruosite paprasčiau: VMI diegia naujovę
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas šiais metais deklaruosime paprasčiau: kovo mėn. VMI gyventojams atvers naują Elektroninio deklaravimo (EDS) vedlį. Šiemet iš esmės keisis gyventojų pajamų deklaravimo metodas: pilkos GPM308 formos pildymą pakeis paprastas deklaravimas klausimų – atsakymų principu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šiuo metu vykdome baigiamuosius sistemos parengimo deklaravimui darbus.
Mokesčiai ir išmokos: kas keisis nuo kitų metų
Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių.
Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.
Grožio salonas atsidūrė FNTT akiratyje: įtariamas nuslėpus 25 tūkst. eurų pajamų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria grožio saloną Tauragėje nuslėpus 25 tūkst. eurų pajamų.
Tarnyba trečiadienį pranešė, kad darbo vietą grožio specialistėmis nuomojančios bendrovės direktorė neįtraukė į apskaitą pajamų, gautų už klientams teikiamas paslaugas ir parduotas priežiūros priemones.
2020-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas
Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.
Pensininkai
Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.
Štai ir viskas: priimtas kitų metų valstybės biudžetas
Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui.
Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.
Lietuvių santaupos didėja, bet jie daugiau netaupo – kodėl?
Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos.
Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.
Daugelis lietuvių gyvena taip, kad susitaupyti nesitiki
Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas.
SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.
Tai, kad per artimiausius 12 mėn.
Valstybės biudžetui priimti liko tik vienas balsavimas
Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d.
Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.
Vyriausybė nusileido dėl biudžeto: iš ūkininkų ir NT rinks mažiau, iš kitų gyventojų – daugiau
Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Kaune tikrai galima gyventi – ten gyventojų pajamos augo sparčiau nei Vilniuje
Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.
Žadami „Sodros“ įmokų tvarkos pakeitimai – paliestų tūkstančius gyventojų
Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo kitų metų individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams jas siūloma skaičiuoti nuo 90 proc. pajamų. Dabar jos skaičiuojamos nuo pusės jų pajamų.
Socialinių reikalų ir darbo komitete už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą trečiadienį balsavo 11 parlamentarų, susilaikė vienas.
„Sodra“ ragina grąžinti skolas: aktualu vykdantiems savarankišką veiklą
„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16 tūkstančių gyventojų, kurie 2018 metais vykdė savarankišką veiklą, deklaravo pajamas, tačiau iki šiol įmokų nesumokėjo. Šių gyventojų skola „Sodrai“ siekia beveik 8 mln. eurų.
„Įmokas savarankišką veiklą vykdantys gyventojai turėjo sumokėti iki gegužės 2 dienos, tačiau dalis jų to nepadarė iki šiol. Šiuo metu raginame juos įmokas sumokėti arba kreiptis į „Sodrą“ dėl galimybės įmokas sumokėti dalimis.
Ronaldo pajamos iš „Instagram“ tiesiog pribloškia: niekas neuždirba daugiau
Futbolininkai dominuoja daugiausiai iš socialinio tinklo „Instagram“ uždirbančių žmonių sąraše, bet vienas jų – portugalas Cristiano Ronaldo – čia neturi sau lygių.
Turino „Juventus“ lyderis C. Ronaldo iš šio socialinio tinklo uždirba daugiausiai visame pasaulyje. Skaičiai tiesiog pribloškia – keldamas įvaraus turinio nuotraukas futbolininkas gauna daugiau pinigų, nei jam sumoka atstovaujamas futbolo klubas.
187 mln.
Vyriausybės patvirtintas biudžetas: didesnės išmokos mainais į naujus mokesčius
Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.
VMI ragina tūkstančius: susigrąžinkite permokėtus pinigus
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad apie 27 tūkst. gyventojų už 2018 metus galėtų susigrąžinti beveik 4,3 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio, jei tik pateiktų pajamų deklaraciją. Abejojantys, ar GPM permoka jiems priklauso, gyventojai tai sužinoti gali paprastai – prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos. Permokos suma nurodyta jiems suformuotoje preliminarioje metinėje 2018 m. pajamų deklaracijoje, rašoma VMI pranešime spaudai.
Kukuraitis prognozuoja istorinį skurdo lygio kritimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.