pajamos

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) jau nusidriekė pajamas norinčiųjų deklaruoti eilės. Tuo tarpu VMI raina viską atlikti namuose, mat šiemet nemažai daliai gyventojų užteks paspausti vieną mygtuką. VMI informuoja kad 1,8 mln. šalies gyventojams jau yra suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos Elektroninio deklaravimo sistemoje. Net 1,3 mln. iš jų, jos jau visiškai užpildytos, dėl to tereiks paspausti vieną mygtuką. Be to, pasitelktos ir didesnės darbuotojų pajėgos.

Praeitais metais padidėjus alkoholinių gėrimų akcizams, o šiais metais pakeitus alkoholio prekybos laiką bei uždraudus bet kokią reklamą, aludariai susidūrė su rimtais iššūkiais. Tikinama, kad augti toliau padeda užsienio rinkos, o situacija Lietuvoje plėtoti verslą ir toliau prastės.  Pristatant „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) veiklos rezultatus akcentuota, kad auginti pajamas leidžia atrastos užsienio rinkos, mat vien pernai alaus rinka Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Vilniaus miesto biudžeto pajamos, įskaitant tikslinę valstybės biudžeto dotaciją ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, šiemet turėtų siekti 590,951 mln. eurų. Įskaitant 31,214 mln. eurų apyvartos lėtų likučius, Vilniaus biudžetas šiemet sieks 622,166 mln. eurų. Tai numatantį 2018 metų biudžetą Vilniaus taryba patvirtino trečiadienį. Daugiausiai pajamų šiemet metais – 333,418 mln. eurų – planuojama gauti iš mokesčių.

  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos praėjusiais metais siekė 8,027 mlrd. eurų – 1,5 proc. (119 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 455,3 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.   Vien valstybės biudžeto pajamos 2017 metais siekė 6,373 mlrd. eurų – 0,2 proc. (13,1 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 325,4 mln. eurų daugia nei užpernai, pranešė Finansų ministerija. Mokesčių pajamos pernai siekė 5,863 mlrd. eurų – 0,4 proc. (23 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 7,8 proc.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar.

  Vyriausybė kol kas neapsisprendė dėl prezidentės siūlymo didinti baudas už neaiškios kilmės pajamas ir nesumokėtus mokesčius. Premjero Sauliaus Skvernelio prašymu sprendimas atidėtas savaitei.   Ministrų kabinetas trečiadienį svarstė prezidentės teiktus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Siūloma, kad mokesčių mokėtojui negalint pagrįsti pajamų kilmės, jam būtų priskaičiuota ne tik nesumokėta mokesčio suma, bet ir skiriama nuo 50 iki 100 proc. jos dydžio bauda.

 Parlamentarai sutinka svarstyti pataisas, kurios leistų prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų deklaracijų duomenis skelbti viešai be jų sutikimo. Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės parengtiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir toliau svarstys pavasarį.

Sveikesnė gyvensena ir didesnės pajamos 35-iose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse per pastarąją pusę amžiaus vidutinę gyvenimo trukmę pailgino dešimčia metų, rodo EBPO ataskaita. Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė EBPO šalyse siekia 80,6 metų, o tai yra daugiau nei dešimt metų daugiau nei 10 metų daugiau nei 1970 metais.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos-rugsėjo mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų mėnesį. Devynių mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai - tai lėmė vasarį buvęs šių pajamų šuolis. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per devynis mėnesius realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Šešėlinė ekonomika iš Lietuvos nusunkia virš 2 mlrd. eurų, kurie galėtų būti panaudoti didesnėms viešosioms gėrybėms gauti. Lietuvos policija įvardijo sritis, kuriose šešėlio mastai didžiausi bei kaip reikėtų su tuo kovoti.  Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas nurodė, kad pagal verslo sritis didžiausias šešėlis slypi prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinėmis prekėmis bei automobilių remontų veikloje.

 Premjeras tikina, kad į infliaciją Lietuvoje žiūrima pernelyg jautriai. Kainų augimas, anot Sauliaus Skvernelio, nėra toks didelis, kad pralenktų darbo užmokesčio augimą. „Tikrai 5 proc. (metinės infliacijos - BNS) nebus, pagal tai, kas yra numatyta, realiai šiemet privačiame sektoriuje numatytas 10 proc. darbo užmokesčio augimas, viešajame daugiau nei 6 proc.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Dėl sutarčių pažeidimo nuspręsta nutraukti šių metų valstybės finansavimą penkiems dienos centrams, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Finansavimas nutraukiamas visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vaikų dienos centrams Vilniaus miesto, Širvintų, Alytaus ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

  „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad norint sumažinti emigraciją, būtina didinti Lietuvos žmonių pajamas. Anot jo, verslas privalo darbuotojams mokėti bent minimalų atlyginimą. „Mes tiesiog turime užtikrinti, kad mūsų žmonės dėl pajamų trūkumo neemigruotų. Turime suprasti, kad tą verslą reikia vienaip ar kitaip tvarkyti, kad galėtume mokėti nors jau tą minimalų atlyginimą. Nemanau, kad tai būtų didžiausia problema.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo daug daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 106,2 mln. eurų. Nors augo pajamos iš skolinimo ir paslaugų, beveik pusę bankų pusmečio pelno prieaugio (24,3 mln. eurų) lėmė gerėjanti skolininkų būklė. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,4 mln. eurų pelno - 46,4 proc. (49,3 mln.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos pašto grupė pirmąjį šių metų pusmetį gavo 35,402 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 4,7 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai grupės pajamos buvo 33,812 mln. eurų. Grupės grynieji nuostoliai per metus išaugo keturiskart iki 859,2 tūkst. eurų, rašoma Lietuvos pašto pirmojo šių metų pusmečio ataskaitoje. Vien pagrindinės grupės bendrovės pajamos šiemet ūgtelėjo 3,6 proc. iki 32,431 mln. eurų, įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 6,5 karto iki 647,1 tūkst. eurų.

Daugiau nei milijonas jau emigravo, trečdalis likusiųjų skursta, beveik niekam gyvenimas negerėja, kainų augimas gerokai lenkia pajamų augimą – ne kartą girdėtas naratyvas, bet, kiek jame tiesos? BVP ar eksporto augimas daugeliui nieko nesako ir nieko nereiškia, bet ką rodo kiti, labiau apčiuopiami rodikliai? Kad ir kur mūsų požiūrio atspirties taškas - euro įvedimas ar prieškriziniai metai - progresą, bent jau materialinį, paneigti sunku.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Pernai birželį pirmąsias parduotuves Lietuvoje atidariusio Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo valdoma prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ praėjusiais finansiniais metais gavo 166 mln. eurų pajamų (be PVM). Bendrovė pranešė, kad per finansinius metus, kurie prasideda kovą ir baigiasi kitų metų vasarį, patyrė 18 mln. eurų nuostolių, tačiau juos vertina kaip investiciją, kurios grąža yra ilgalaikė.  „Veiklos startui Lietuvoje bendrovė rengėsi kelerius metus.

Laura Meškauskaitė augina mažą vaiką ir džiaugiasi, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę imtis papildomo darbo ir pagausinti šeimos biudžetą. Laurai labai patinka dirbti pardavimų srityje, bendrauti su žmonėmis ir kasdien įgyti naujų žinių. Stabilus pajamų šaltinis jai padeda siekti svajonių – Laura labai mėgsta keliauti ir norėtų aplankyti Ameriką. Ji tvirtina, kad darbas su inovatyviu produktu bei jo išmanymas leidžia tobulėti ir siekti savo tikslų.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio finansuojami su sveikatos stiprinimu susiję projektai, įskaitant socialinę reklamą ir mokslinius tyrimus, kitąmet planuojama padidinti daugiau kaip 2 kartus iki 2,69 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad fondas būtų finansuojamas ne tik lėšomis, gautomis iš alkoholio akcizo, bet ir iš cigarečių bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Vyriausybei siūloma 2018 metais fondui skirti po 0,5 proc. šių mokesčių pajamų.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui grąžinimas, nustatant naują 15 proc. tarifą, neatneš didelės finansinės naudos gyventojams, bet šalies mokesčių sistemos administravimas taps sudėtingesnis, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.

Kad sumažėtų emigracija, turi augti žmonių pajamos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.  „Turime grįžti prie to paties, kad vidutinis atlyginimas, ir minimali alga, ir pajamos žmonių turi didėti čia, Lietuvoje. Tada jie ir ne emigruos“, - trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas. Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Parlamentarai antradienį grąžino anksčiau galiojusią tvarką, kad meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai socialinio draudimo mokestį turės mokėti nebe nuo visų, o nuo pusės pajamų. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.

 JAV gyvenantis buvęs „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Julius Numavičius turi papildomai sumokėti valstybei mokesčius už pajamas, 2007-2010 metais gautas pagal paskolų sutartis, nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 4 dieną atmetė J.Numavičiaus skundą ir paliko galioti jam nepalankų pernai sausį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą. BNS žiniomis, J.Numavičiui priskaičiuotų mokesčių suma yra apie 306 tūkst.

Kartu su vasara įsibėgėja ir atostogų sezonas. Šiemet ilsėtis planuoja maždaug pusė šalies gyventojų. Vis dėlto jų atostogų biudžetai skiriasi pakankamai ženkliai. Apklausa atskleidė, kad didesnę nei 500 eurų sumą poilsiui pasirengę skirti tik apie penktadalis šalies gyventojų. Šiemet tikrai atostogausiantys teigė 47 proc. apklausos dalyvių. 46 proc. respondentų poilsio šią vasarą neplanuoja. Likę 7 proc. sprendimo dar nepriėmė. Atostogas gerokai aktyviau planuoja dirbantys asmenys.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

 Vaiko priežiūros išmoką, kurią skiria „Sodra“, siūloma mokėti nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų tėvų pajamų ne tik antraisiais vaiko priežiūros metais, bet ir pirmaisiais. Atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo „valstiečiai“ Valerijus Simulikas ir Justas Džiugelis bei liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė pajamas šiemet labiausiai didino parduotas šiek tiek didesnis produktų kiekis ir rinkoje augusios jų kainos, sako bendrovės vadovas Gintaras Bertašius. „Yra aukštesnis kainų lygmuo. Tai yra pagrindinė priežastis, jeigu mes kalbame apie pajamas. Dar yra šiek tiek daugiau realizuotų produktų. Yra šios dvi priežastys, kodėl auga pajamos pas mus“, - BNS teigė G.Bertašius.

Daugiausiai lėšų Baltijos šalių vartotojai išleidžia prekybos tinkluose – apsipirkimuose tokiose prekybos vietose skiriama daugiau nei pusė išlaidų. Antroje vietoje pagal išlaidas yra specializuotos parduotuvės, rodo tyrimų bendrovės „Baltmi“ tyrimas. „Pirmojo 2017 metų ketvirčio duomenimis, Lietuvoje 29 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų teko tinkliniams supermarketams, 17 proc. tinkliniams hipermarketams ir 15 proc. mažiems tinkliniams supermarketams.

 Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė atsisako ketinimų darbuotojo pusėje konsoliduoti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant šiuo metu darbdavių mokamas „Sodros“ įmokas. Vyriausybė pagrindinį dėmesį siūlo skirti mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems mažinimui, taip pat skirtingų mokestinių režimų suvienodinimui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo viename iš skelbimo puslapių pateiktus būsto skelbimus, o po to, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.