pajamos

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nuo birželio siūloma mokėti kompensacijas šeimoms, kurių išlaidos šildymui sieks 15 proc., o ne kaip yra dabar - 20 proc. pajamų. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai - už balsavo 77 parlamentarai, prieš - liberalai Simonas Gentvilas ir Gintaras Vaičekauskas, o susilaikė 15 Seimo narių.

Vyriausybė nesvarsto įvesti naują mokestį, taikomą gėrimams su cukrumi, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė nesvarsto tokio tipo mokesčio įvedimo. Laikomės pozicijos susitvarkyti su tais, kurie yra nustatyti“, - pareiškė S.Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą, atsakydamas į socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės klausimą, ar Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Lietuvos gyventojai yra religingiausi tarp Baltijos šalių, rodo „WIN/Gallup International“ asociacijos su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliktas religinių įsitikinimų pasaulyje reprezentatyvus tyrimas. Jo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc. Lietuvoje 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gavo 443 mln. Švedijos kronų (47,1 mln. eurų pajamų) - 14 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai gauta 389 mln. kronų (41,4 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 8 proc. iki 156 mln. kronų (16,4 mln. eurų), EBITDA marža sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 35 mln. kronų (3,7 mln.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos. Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“ Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Įdėmiai susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis apie skirtingų pajamų grupių pajamas ir sumokamą GPM, Aušra Maldeikienė pratrūko. Parlamentarės manymu, nemaža dalis valdžios žmonių galima vadinti vagimis. „Aš kol kas labai labai kultūringa. Aš nekultūringa būsiu, kai jau pradėsiu vadinti vagis tiesiai Seimo salėje, kad tu vagi, tu vagi ir tu vagi. Todėl, kad kai tokie maži mokesčiai, tu vagi šitos šalies ateitį“, - sako parlamentarė.

Visų be išimties biudžetinių įstaigų, o taip pat viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė būtų valstybė ar savivaldybė, vadovus, jų pavaduotojus ir šeimos narius siūloma įpareigoti deklaruoti savo turtą ir pajamas. Seimui antradienį teikiamos prezidentės Dalios Grybauskaitės parengtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos.

Austrijos kapitalo statybos skirtais medienos gaminių prekybos įmonė, Kauno „Kronospan Trading“ praėjusiais finansiniais metais gavo 16,509 mln. eurų pajamų - 19,8 proc. mažiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai jos buvo 20,596 mln. eurų. Šiais finansiniais metais bendrovė planuoja 8 proc. apyvartos augimą.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Lietuvoje ketvirtadienį pradedamas pajamų ir turto deklaravimas už 2016 metus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra paruošusi 1,5 mln. preliminariųjų pajamų deklaracijų, kurias galima pateikti internetu. Inspekcija teigia, kad pernai 84 proc. individualią veiklą registravusių gyventojų deklaracijas pateikė laiku. VMI ketvirtadienį organizuoja spaudos konferenciją, skirtą pajamų ir turto deklaravimui.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

Iš Europos Komisijos – siūlymai, kurie niekam nepatiks. Komisija daro išvadą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti naujų mokesčių, antraip problemos Lietuvoje neišnyks. Vėl linksniuojami taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Jie dabar esą neišnaudojami mažinti atskirčiai, o pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Finansų ministras ramina, kad kol kas naujų mokesčių šalyje nebus.

Siekiant palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) siūloma pakelti 840 eurų iki 4560 eurų. Tai reiškia, kad mėnesio NPD būtų prilygintas minimaliai mėnesio algai (MMA), dabar siekiančiai 380 eurų.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

„Teo“ ir „Omnitel“ pirmuosius bendros veiklos metus užbaigė pelningai – palyginti su 2015-aisiais, metinės konsoliduotosios „Teo“ grupės pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. iki 345,9 mln. eurų. Metinis EBITDA rezultatas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 117,1 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnis nei 2015-aisiais. Paskutinį metų ketvirtąjį „Teo“ grupė gavo 92,4 mln. eurų pajamų (0,8 proc.

  Didėjantis mobiliojo interneto naudojimas augino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamas Lietuvoje, sako bendrovės vadovas Petras Masiulis. Pasak jo, mobiliojo interneto vartojimas turėtų augti ir šiemet. „Paslaugų kokybė ir geros kainos padėjo mums nuosekliai augti. Mobilusis internetas padarė gyvenimą patogesnį, juo galima naudotis visur ir žmonės noriai tai daro. Duomenų vartojimas toliau augs ir 2017 metais.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

„Manchester United“ santykinės nesėkmės futbolo aikštėje neatspindi klubo finansiniai rodikliai: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šis klubas pagal pajamas atsidūrė „Deloitte“ sudaryto 2015-2016 metų sezono „Football Money League“ sąrašo pirmoje vietoje. Paskutinį kartą po 2003-2004 metų sezono pirmavęs „Manchester United“ per praėjusį sezoną gavo 689 mln.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Seime netrūksta naujų veidų, tad ir turtingiausiųjų politikų sąrašas keičiasi radikaliai. Galbūt nenustebins sąraše esančių Ramūno Karbauskio ar Kęstučio Glavecko uždirbti turtai, tačiau dvidešimtuke ir nemažai pirmą kartą sėdinčiųjų Seimo kėdėje. Turtingiausių Lietuvos žmonių žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Žinoma, išskyrus R. Karbauskį, likusieji į minėtąjį „penkišimtuką“ net nepatenka.

„Kalnapilio – Tauro grupės“ teigimu, alaus rinka per šių metų devynis mėnesius traukėsi apie 6 proc. Rinką neigiamai veikė emigracija ir visuomenės senėjimo procesai, kasmet augantys akcizo mokesčiai, dėl kurių augo ir galutinės produkcijos kaina vartotojams bei krito pardavimai, neigiamas tendencijas stiprino ir prasta šių metų vasara.

Karbauskių šeimos valdoma kooperatinė bendrovė Grūdų centras praėjusiais finansiniais metais gavo 36,505 mln. eurų pajamų - 52,2 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai centro pajamos buvo 23,984 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus sumenko 2,9 karto iki 202,7 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje Grūdų centro 2015-2016 finansinių metų ataskaitoje. Grūdų centro grūdų pardavimo pajamos per metus išaugo 88,4 proc. iki 23,7 mln.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.

Seimas pradėjo svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma įtvirtinti nuostatą, kad skiriant piniginę socialinę paramą, asmenų iki 18 metų pajamos, gautos pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir toliau nebūtų įskaitomos į gaunamas pajamas.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.

Lietuvos bankui nustačius būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, centrinio banko vadovas teigia, kad bankai pradžioje neteks dalies pajamų, tačiau ilgainiui jie išloš dėl didesnio klientų skaičiaus. „Trumpuoju laikotarpiu - turiu omenyje metus, dvejus - (neigiamas - BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 1 punktu. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc., o vidutiniškai ES - 23,7 procento.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.