pajamos

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti. Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus? Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Įprasta sakyti, kad pinigai laimės neatneša. Laimė yra individualus dalykas ir daugybei žmonių pinigai jai nėra reikalingi. Lygiai taip pat yra daug turtingų ir nelaimingų žmonių. Bet kokių yra dauguma? 162 šalių tyrimas atskleidė tai, ką tikriausiai ir taip nujautėte. Šis tyrimas –  tai 5 anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, įtraukusi 1,6 milijonus žmonių iš 162 šalių. Mokslininkai norėjo pažiūrėti, kokios emocijos yra siejamos su žemesnių ar aukštesniu pajamų lygiu.

Lietuvoje oficialiai startavo visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Ir, nepaisant to, kad su pandemija gyvename antrus metus ir mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, žmonės vis vien bando į juos patekti. Tenka apsisukti ir, kad ir kaip kai kuriems nesinorėtų, bandyti deklaruoti pajamas internetu. Tiesa, ir čia nepatogumai – dėl didelio gyventojų srauto deklaravimas internetu stringa.

Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai, jis vyks du mėnesius ir tik elektroniniu būdu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninėje deklaravimo sistemoje pateiks informaciją 2,3 mln. gyventojų apie jų pajamas ir išlaidas už 2020 metus: 1,74 mln. gyventojų užteks deklaracijas patvirtinti ir pateikti.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Remiantis naujais žurnalo „Journal of Biosocial Science“ tyrimais, mažesnes pajamas gaunančios motinos per pirmąjį nėštumo trimestrą išskiria daugiau estrogeno, todėl vaisius sumoteriškėja. Ir atvirkščiai, didesnes pajamas gaunančios motinos išskiria didesnį testosterono kiekį, todėl vaisius suvyriškėja, o visa tai atsispindi vaikų pirštų ilgio pokyčiuose.

Dėl pandemijos ribojimų praėjusiais metais kino teatrų pajamos ir žiūrovų skaičius mažėjo beveik trigubai, teigia Lietuvos kino centras. Anot jo, prieš koronaviruso pandemiją kas mėnesį vidutiniškai 300 tūkst. lankytojų sulaukdavę Lietuvos kino teatrai, 2020-uosius prisimins, kaip vienus blogiausių. Kino centro duomenimis, 2019 metais šalyje parodyti 383 filmai, parduota 4,1 mln. bilietu ir surinkta 22,495 mln. eurų, Pernai kino rodytojų pajamos tesiekė 8,4 mln. eurų, parduota 1,5 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), informuoja, kad iki 2021 m. vasario 15 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalo pateikti duomenis apie 2020 metais gyventojams sumokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.  „Norint užtikrinti sklandų metinių pajamų deklaravimo procesą gyventojams yra reikalingi tikslūs duomenys iš mokesčius išskaičiuojančių asmenų. Tai pavyksta pasiekti, kai visi duomenys apie A ir B klasės išmokas būna pateikti iki numatyto termino ir yra teisingi.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Prieš savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą griežtinti karantino ribojimus. Vienas jų – drausti kontaktinių paslaugų teikimą, taigi nuo gruodžio 16 iki sausio 31 dienos yra sustabdyta grožio salonų ir kirpyklų veikla. Bene žymiausias Kauno plaukų stilistas Karolis Murauskas teigia, kad šis Vyriausybės sprendimas yra ne kas kita, o pasityčiojimas, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Siuntų įmonių pajamos šiemet augo 20–30 proc., o didžiausią įtaką tam, be abejo, turėjo internetu gyventojus pirkti išmokiusi koronaviruso pandemija, rašo portalas vz.lt.  Prognozuojama, kad kitąmet siuntų srautai nebeaugs tokiu tempu, bet ir nekris žemiau dabartinio lygio, o tai paskutinės mylios logistikos bendrovėms leis toliau didinti pajamas.

Nepaisant to, kad daugelis įmonių turėjo sustabdyti veiklą, o jų darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas arba iš viso neteko darbo, vidutinės darbuotojų pajamos per metus gerokai išaugo. Tačiau kiek buvo tokių, kurie galėjo džiaugtis didesne alga ir kam ji sumažėjo? Kodėl moterys dėl koronaviruso ir karantino nukentėjo labiau nei vyrai? Pokalbis apie tai – su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.

Seimo antradienį premjere patvirtinta Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžetas turi būti realistiškas, į jį įtraukiant išlaidas pensijų indeksavimui bei koronaviruso situacijos suvaldymui. Ji tikina, kad dabartinis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas yra pernelyg ambicingas.  „Yra buvę atvejų, kaip per mėnesį buvo keičiamas biudžetas labai stipriai – 2008 metais, buvo labai sunkūs metai, buvo labai mažai laiko ir buvo visai kita situacija.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Latvijoje savarankiškai dirbantys asmenys, uždirbantys mažiau už oficialiai nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), nuo ateinančių metų mokės 10 proc. faktinių pajamų dydžio mokesčius. Tokį susitarimą pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios partijos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame vilniečiai motina ir sūnus yra kaltinami neteisėtai praturtėję bemaž milijonu eurų.  Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyras per aštuonerius metus galėjo gauti daugiau kaip 516 tūkst. eurų neteisėtų pajamų, už kurias įsigijo du erdvius butus sostinėje bei pirko automobilius ir nekilnojamą turtą savo artimiesiems.

Apie 101 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už praėjusius, 2019 metus. Apie laiku neatliktą pareigą gyventojai mokesčių administratoriaus informuojami asmeniniais pranešimais Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) arba klasikiniu paštu, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė daugiau informacijos apie kandidatų į Seimo narius turtą, pajamas ir interesus. Dviejų partijų, kurios pagal apklausas turėtų surinkti daugiausia balsų, lyderiai šiuo požiūriu gerokai skiriasi. Ramūnas Karbauskis yra deklaravęs 13,3 mln. eurų vertės privalomo registruoti turto. Be to, jo turimų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių vertė yra beveik 10,2 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Panevėžio apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dvejose Aukštaitijos transporto ir krovinių pervežimo bendrovėse galimai vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo itin stambi pervežimais ir krovinių gabenimu užsiimanti bendrovė bei tiems patiems savininkams priklausanti dukterinė įmonė, irgi veikia...

Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi. „Nidos verslininkai, kurie atsidarydavo ir dirbdavo tik vasaros sezono metu – tai jiems ši vasara buvo auksinė. Oras buvo geras ir iš tokių žmonių jokių nusiskundimų negirdėjome.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.

Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu. „Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.

Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys milijonų eurų. Kurių daržovių, vaisių ar  produktų kainos gali šoktelti, o kurių gali pristigti, pasakoja ekspertai.  Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija. Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų. Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

 Vokietijos gyventojai nuo koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukentėjo kur kas mažiau negu pietinės Europos dalies gyventojai, parodė tarptautinės konsultacijų bendrovės PwC atlikta apklausa. Neigiamą pandemijos poveikį savo finansinei padėčiai pajuto maždaug trečdalis vokiečių. Tačiau Ispanijoje apie pajamų sumažėjimą pranešė 61 proc. respondentų, o Italijoje – 57 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau nei trečdalis, arba 38 proc.

Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai. „Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės. Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tęsia konsultacijas su valdančiosios koalicijos lyderiais dėl darbo mokesčių mažinimo. Šalies vadovas pasiūlė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti nuo 20 iki 15 proc., tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad jie linkę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas teigė, kad abu pakeitimai gali būti taikomi kartu, o Prezidentūra yra pasirengusi tikslinti savo pasiūlymą.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Valstybės biudžeto pajamos kovo mėnesį buvo 94,9 mln. eurų (13,7 proc.) mažesnės nei prognozuota. Finansų ministerijos teigimu, nors kovą dauguma mokesčių buvo mokami už koronaviruso COVID-19 padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių jau susidūrė su likvidumo problemomis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais buvo 2,544 mlrd. eurų – 1,6 proc. (42,3 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 6 proc. (143,6 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę paskelbė startą pajamų deklaravimui ir šiemet čia gyventojų laukia naujovės. Kasmet į Mokesčių inspekciją deklaruoti pajamas plūstantys lietuviai šiemet dėl karantino kol kas turės apsieiti be tokios pagalbos – ir deklaruoti viską reiks patiems iš namų. Tiesa, dėl ypatingų karantino apribojimų deklaruoti pajamas žmonės turės daugiau laiko nei įprastai.

Didžioji savaitė paprastai Dievo tarnams būdavo tarsi antros Kalėdos – ir daug tikinčiųjų bažnyčiose, ir dosnios aukos. Tačiau jau kone mėnesį dėl karantino nevykstančios pamaldos, atidedamos vestuvės ir krikštynos bažnyčių pajamas sumažino beveik iki nulio. Dievo tarnai neslepia, kad karantinas ir pandemija būtent pavasarį – per Velykinį laikotarpį – jiems finansine prasme smogė labai stipriai.

Savarankiškai dirbantys gyventojai jau gali deklaruoti 2019 metų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaravus pajamas gyventojams atsiranda ir prievolė sumokėti „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas. Dėl ekstremalios situacijos gyventojams, užsiimantiems savarankiška veikla, kyla daug klausimų apie įmokų mokėjimą „Sodrai“. Pateikiame informaciją, kurią svarbu žinoti kiekvienam, deklaruojančiam pajamas.

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais pajamų deklaravimas vyks dviem etapais, rašoma pranešime žiniasklaidai. – nuo balandžio 15 d., gyventojų pajamų deklaraciją Elektorinio deklaravimo sistemoje (EDS) jau galės pateikti gyventojai vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu ir pagal pažymą (apie 205 tūkst. gyventojų); – po savaitės, balandžio 22 d., deklaravimas pagal VMI pateikiamus duomenis EDS prasidės visiems gyventojams.