pajamos

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 781 mln. eurų pajamų – 2,1 karto daugiau nei prieš metus.  Grupės grynasis pelnas mažėjo 3 kartus iki 5 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį ji uždirbo 18 mln. eurų pelno, kai pirmąjį ketvirtį jį patyrė 13 mln.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovės „East West Agro“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 16,1 proc. iki 19,6 mln. eurų. Pelnas prieš mokesčius siekė 1,05 mln. eurų ir buvo 11,7 proc. didesnis, pranešė įmonė. Grynojo pelno BNS ji neatskleidė. Anot bendrovės, sudėtingos 2022 metų gamtinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos derliaus kokybei, tačiau Lietuvos ūkiams pavyko užauginti apie 20 proc. daugiau pagrindinių kultūrų derliaus negu 2021 metais – apie 7,5 mln.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė per pirmąjį pusmetį pasiekusi 119,354 mln. eurų finansinę apyvartą – 4,1 proc. didesnę nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos išlaidos augo 5,9 proc. iki 130,6 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 439 tūkst.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė 191,5 mln. eurų, arba 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimai siekė 158,4 mln. eurų, pranešė grupė. Anot jos, dėl geopolitinės situacijos ir aukštų energijos kainų bei infliacijos verslo ateities perspektyvos yra pesimistinės.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pagrindinės veiklos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 33 proc. iki 5,84 mln. eurų. Telecentro grynasis pelnas augo 40 proc. iki 619 tūkst. eurų, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 25 proc. iki 1,82 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Telecentras. Įmonės sąnaudos padidėjo 34 proc., nemaža dalimi sąnaudų padidėjimas susijęs su verslo apimčių augimu.

Valstybinių miškų urėdija pirmąjį šių metų pusmetį gavo 142,4 mln. eurų pajamų – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 17 proc. daugiau nei planavo. Įmonė uždirbo 49,7 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą ir 66,2 mln. eurų koreguoto grynojo pelno, trečiadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. Anot jos, rezultatams įtakos turėjo didelė medienos paklausa Lietuvos bei tarptautinėje rinkose, veiklos efektyvinimas, investicijos į atsinaujinimą, viešųjų pirkimų centralizavimas.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-liepą gavo 132,53 mln. eurų pajamų – 65,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien liepą konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 19,7 mln. eurų – 65,8 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

SBA grupės baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ per pirmąjį šių metų pusmetį produkcijos pardavė už beveik 15 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai pardavimai siekė 13,8 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį įmonė pardavimus augino 10 proc. iki 7,9 mln. eurų. Įmonės vadovo Tomo Maurico teigimu, didžiausią įtaką augimui darė ilgalaikės partnerystės su klientais bei nauji klientai.

Statybinių medžiagų prekybos įmonė „Lemora“ per praėjusius metus gavo 126,8 mln. eurų pajamų – 26 proc. daugiau nei 2020 metais, kai apyvarta siekė 100 mln. eurų. Bendrovė pernai uždirbo 5,7 mln. eurų grynojo pelno – 78 proc. daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo 3,2 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateikti duomenys.  Šiemet „Lemora“ pardavimus planuoja padidinti bent 2 proc.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

„Uber“ antradienį pranešė apie didesnes nei buvo tikėtasi antrojo ketvirčio pajamas, kurias paskatino didelė San Fransiske įsikūrusios bendrovės pavėžėjimo ir maisto pristatymo paslaugų paklausa. Pajamos per tris mėnesius iki birželio padidėjo daugiau nei dvigubai iki 8,1 mlrd. JAV dolerių – tai reiškia, kad prieaugis siekia 105 procentus.  Taip pat įmonė pranešė patyrusi 2,6 mlrd.

Sunkvežimių ir jų atsarginių dalių prekybos bei sunkvežimių remonto bendrovė „Skuba“ pernai gavo 203 mln. eurų pajamų – 23 proc. daugiau nei 2020 metais (189 mln. eurų).  Įmonės praėjusių metų grynasis pelnas buvo 18,1 mln. eurų – beveik dukart didesnis (9,8 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.  Įmonė nurodė, kad šiemet planuojama plėtra.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

„Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 4 proc. iki 87,6 mln. eurų. Tuo metu bendrovės eksporto pajamos sumažėjo 18 proc., teigiama „Švyturio–Utenos alaus“ pranešime. „Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 2 proc. iki 20 mln. eurų. Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 3,5 mln. eurų ir buvo 35,2 proc. mažesnis nei 2021 metų pirmąjį pusmetį, trečiadienį pranešė įmonė.  Anot jos, mažėjimą lėmė stipriai augantys mokesčiai dėl indeksavimo ir staigus elektros energijos kainų kilimas.

Vilniuje registruotos transporto ir ekspedijavimo bendrovės „Integre trans“ pajamos pernai augo 35,9 proc. iki 99,317 mln. eurų. Grynasis įmonės pelnas augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje. Vadovybės vertinimus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje reikšmingos įtakos įmonės veiklai ir finansiniams rezultatams neturės. „Visi įmonės klientai yra Vakarų Europoje.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 220 tūkst. žmonių. Per šešis šių metų mėnesius jiems išmokėta virš 46 mln. Eur išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus padidina 384  eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pirmąjį metų pusmetį augo 10,6 proc. iki 157,11 mln. eurų. Augimą lėmė didėjantis klientų skaičius ir duomenų suvartojimas Lietuvoje bei užsienyje. Išnaršytų duomenų padvigubėjimą užsienio šalyse lėmė išaugęs keliautojų skaičius, antradienį pranešė įmonė.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Kaip žmones paveiktų, jeigu jie už nieką, be jokių išankstinių sąlygų gautų po 500 eurų per mėnesį – kiekvienas pensininkas, vaikas, dirbantis žmogus, bedarbis, turtuolis ar vargšas? Vieni mano, kad tai paskatintų kūrybingumą ir verslumą, kiti – kad ištvirkintų žmones, o treti laikosi pozicijos, jog po kurio laiko tie 500 eurų žmonėms atrodytų tarsi 0 eurų. Bazinių socialinių pajamų idėja kartas nuo karto išlenda kaip viena galimybių išsivysčiusiose visuomenėse panaikinti skurdą, bei atskirtį.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad taupyti yra labai svarbu, tačiau reguliariai tai daro tik apie 40 proc. lietuvių, rodo neseniai atliktas tyrimas. Finansų ekspertės aptaria įvairias situacijas ir pataria, ką reikia daryti, kad taupymas taptų įpročiu, o santaupos neištirptų. Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.

Trečdalis šalies gyventojų mano, kad užsitęsęs karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų šeimos ar asmeniniam biudžetui ir jų pajamos artimiausiu metu sumažės, rodo tyrimas. „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, neapibrėžta geopolitinė situacija ir karo sukeltas nerimas atsispindi gyventojų finansiniuose lūkesčiuose.  „Nors ekonomistai prognozuoja tolesnį vidutinio atlyginimo augimą, vos per vieną mėnesį nuo karo pradžios nuo 16 iki 35 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 17 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, tačiau nepateikė pajamų deklaracijų, šiandien sulauks priminimų. Iš viso pajamų dar nedeklaravo 88 tūkst. gyventojų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). „Kviečiame gyventojus nedelsti ir nelaukiant priminimų jau šiandien prisijungti prie EDS, pateikti deklaraciją bei sumokėti pajamų mokestį.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ šių metų pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1666 eurus (1051 euras į rankas). Tačiau tai menka paguoda, nes kainos augo dar sparčiau.

2021 metų pajamų deklaracijas laiku pateikė 1,35 mln. gyventojų, o 0,5 mln. jų jau paskyrė mokesčių dalį paramai, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI duomenimis, šiais metais deklaruota daugiau mokesčių: 374 tūkst. gyventojų deklaravo 380 mln. eurų mokėtino GPM – 130 mln. daugiau nei pernai, o  229 tūkst. (79 proc.) savarankiškai dirbančiųjų – 86 mln. eurų GPM – 20 mln. daugiau.

Pirmadienį baigiasi 2021 metų pajamų ir turto deklaravimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis iki savaitgalio pajamų dar buvo nedeklaravę apie 200 tūkst., turto – 54 tūkst. gyventojų. VMI balandžio 29 dienos duomenimis, gyventojai jau yra pateikę per 1,2 mln. deklaracijų: 302 tūkst. valstybei sumokės 264 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčių (GPM), o 762 tūkst. – turėtų susigrąžinti 227 mln. eurų sumokėto GPM. 187 tūkst. individuliai dirbančių žmonių jau deklaravo 696 mln.

Gyventojų gautos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą jų nekilnojamąjį turtą arba žemę nuo kitų metų nebus apmokestinamos gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčiais.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymų  pataisas. Jos įsigalios nuo 2023 metų sausio.  Dabar nei Gyventojų pajamų, nei Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad tokios pajamos neapmokestinamos.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ pernai augino pajamas, EBITDA ir portfelio vertę, penktadienį pranešė bendrovė. Ji pernai skelbia gavusi 81 mln. eurų pajamų ir uždirbusi 57,2 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – atitinkamai 5 proc. ir 6 proc. daugiau nei 2020 metais. 2021-aisiais bendrovė fiksavo teigiamą visų pagrindinių finansinių rodiklių pokytį.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie jau deklaravo praėjusių metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks ir asmeninės informacijos iš „Sodros“. Specialistai paskambins arba elektroniniu paštu patikslins, kiek „Sodros“ įmokų reikia sumokėti po deklaravimo bei kaip tai padaryti greitai ir patogiai, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. „Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų informavimo kampaniją pirmą kartą įgyvendinome pernai – deklaravimo laikotarpiu paskambinome 67 tūkst.

Didžiuliai rusų srautai „Ikea“ parduotuvėje, ištuštėjusios importinių prekių lentynos – tik pradžia. Ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad didžiausias sankcijų Rusijai svoris pasijaus už kelių savaičių.  „SEB“ banko ekonomistas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad iš Rusijos pasitraukus daugeliui įmonių, nemaža rusų dalis taps bedarbiai, o tai leis jiems suprasti, ką reiškia gyventi sankcijų spaudžiamoje šalyje.

Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pernai augo 11,3 proc. iki 298,5 mln. eurų. Įmonės teigimu, augimą lėmė kylantis ryšio paslaugų poreikis, augantis verslo klientų skaičius ir pasikeitę vartojimo įpročiai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, bet po nuomos sąnaudų marža siekė 36,7 proc. Tai sudarė 109,6 mln. eurų – 10,3 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė įmonė.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Gyventojų pajamos, gaunamos ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusių įmonių, ir toliau nebus  apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią „Sodros“ įmokos nuo kitų metų pradžios būtų mokamos ir nuo su darbdaviu susijusių įmonių gaunamos naudos, teikė Vyriausybė, tačiau parlamentarai palaikė  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą jai nepritarti. Už BFK siūlymą antradienį balsavo 121 parlamentaras, o penki susilaikė.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-rugsėjo mėnesiais pajamų gavo 773,4 mln. eurų (8,7 proc.) daugiau negu prognozuota ir 2,014 mlrd. eurų (26,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų devynių mėnesių pajamos – 9,686 mlrd. eurų (prognozuotos – 8,912 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-rugsėjį gauta apie 7,947 mlrd. eurų – 1,718 mlrd. eurų (27,6 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų devynis mėnesius buvo 288,148 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų devynis mėnesius padidėjo 6,9 proc. iki 184,466 mln. eurų, alaus – sumenko 3,1 proc. iki 64,539 mln. eurų, vyno – išaugo 9,4 proc. iki 34,386 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,4 proc. iki 4,757 mln. eurų.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.