pajamos

Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms.

Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – per mažos žmonių pajamos ir per brangios viešosios paslaugos – per dideli mokesčiai, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „Pasižiūrėkime, tose veiklose, kur yra mažiausi mokesčiai mokami, žmonės nebėga nuo mažų mokesčių. Žmonės nenori būti šešėlyje. Kam jiems tas papildomas vargas, našta, rizika? Jie mielai išeitų iš šešėlio, legalizuotųsi, jei tam būtų galimybės.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

Trečiadienį prekybos sesijos pradžioje JAV technologijų milžinės „Apple“ akcijų kursas smuko žemyn kartu nusitraukdamos ir visą „Nasdaq“ biržos indeksą. Pagal rinkos vertę didžiausios pasaulyje kompanijos akcijos atpigo 7,2 proc. po to, kai ji pranešė, kad per pirmus tris šių metų mėnesius pardavė daugiau kaip 51 mln. išmaniųjų telefonų iPhone“, o tai yra 10 mln. telefonų mažiau, negu technologijų milžinė pardavė tuo pat laikotarpiu pernai.

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR). Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

Šiandien liberalų pateiktoje Seimo opozicijos darbotvarkėje bus svarstomas pluoštas siūlymų, kurie užtikrina geresnes sąlygas augti dirbančiųjų atlyginimui, atveria kelią investicijoms ir atriša rankas šalies verslui. „Dabartinė Vyriausybė pastaruosius metus kartojo tą pačią klaidą – pagrindinį dėmesį skyrė tik minimalios algos kėlimui. Ir dėl to Lietuvoje įstrigo vidutinės algos lygis, šiandien su pavydu jau žiūrime į artimiausius kaimynus. Reikia jungti aukštesnę pavarą.

Praėjusią savaitę Futbolo.TV internetinė televizija visus norinčius tiesiogiai stebėti „SMScredit.lt A lygos“ rungtynių transliacijas pakvietė tapti registruotais portalo vartotojais ir įsigyti vieną iš labiausiai jų poreikius atitinkančių narysčių – „Dienos bilietą“, „Mėnesio narystę“ ar „Metinę narystę“. Apie mokamų transliacijų priežastis, tikslus ir techninius dalykus kalbamės su „Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lyga“ direktoriumi Rimvydu Čekavičiumi.

Tarptautinės gaiviųjų gėrimų gamybos grupės įmonė „Coca-Cola HBC Lietuva“ įsigijo vieną didžiausių Lietuvoje mineralinio vandens gamintojų „Neptūno vandenys“. „Coca-Cola HBC Lietuva“ penktadienį pranešė baigusi „Neptūno vandenų“ įsigijimo sandorį, kurio vertė nenurodoma. „Vertiname ligšiolinius „Neptūno“ pasiekimus Lietuvos rinkoje ir didžiuojamės galėdami šiuo stipriu prekės ženklu papildyti mūsų tvirtų bei perspektyvių prekių ženklų portfelį.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį užėmė 40,4 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos, kitiems operatoriams - „Omnitel“ ir „Bitė Lietuvai“ - pagal pajamas teko atitinkamai 31,11 proc. ir 26,66 proc. rinkos. Vien alternatyvių operatorių - „Eurocom“, „Teledema“, „CSC Telecom“ ir „Mediafon“ - bendros pajamos siekė 1,09 mln. eurų ir sudarė 1,83 proc. rinkos, rodo ketvirtadienį paskelbti galutiniai Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

Europoje vis pasikartojant teroristiniams išpuoliams didžiuose miestuose dėl saugumo susirūpina kiekvienas. Vengiama masinių susibūrimo vietų, apdairiau elgiamasi metro stotyse. Tačiau saugumas, nėra tas rodiklis, kuris paskatintų emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti. „Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros.

Nors pati Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vaistinių Lietuvoje ir taip per daug, Vilniaus centre yra įsikūrusių ir pačiai valstybei priklausančių.

Kasdien Lietuvoje išnuomojama šimtai butų, tačiau nuomos sutartys mūsų šalyje – vis dar gana retas reiškinys. Tik dalis nuomos pajamas gaunančių gyventojų pasiryžta dalį nuompinigių atiduoti valstybei, sumokėdami nustatytus mokesčius. Nors tokia praktika dažna ir kitose šalyse, nelegali būsto nuoma dėl didelių baudų tokiems asmenims gali apkarsti.

Kauno technologijos universitetas (KTU) gali kontroliuoti Vidmanto Kučinsko valdomai įmonių grupei „Arvi“ priklausantį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Konkurencijos taryba kovo 15 dieną leido KTU įsigyti beveik 79 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų ir jas valdyti. KTU pranešė, kad akcijų įsigijimo sandorį baigti planuojama artimiausiu metu.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

33 metų žmogus, būstą perkantis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, ir 23 metų laikotarpiui besiskolinantis nuo 47 iki 60 tūkst. eurų – taip pernai atrodė vidutinis statistinis šalies gyventojas, ėmęs SEB banko būsto paskolą. Iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 metais. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 metais, išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. eurų.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai, išankstiniais duomenimis, gavo 12,1 mln. eurų neplanuotų pajamų, arba 2 proc. daugiau negu tikėtasi. Finansų ministerija pranešė, kad į nacionalinį biudžetą sausį įplaukė 614,8 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto pajamų planas sausį viršytas 1,9 proc. - gauta 545,3 mln. eurų pajamų, arba 10,2 mln. eurų daugiau nei planuota. Mokesčių į valstybės biudžetą per sausį surinkta 513,1 mln. eurų, planas įvykdytas 101,2 procento.

 Jusdami peršalimo simptomus į darbą ėjo 75 proc. dirbančiųjų, dauguma kolegų juos už tai įvertino kritiškai, rodo apklausa. Beveik trečdalis apklausos dalyvių teigė, kad privalo dirbti, nes niekas kitas jų darbo nepadarys, dar apie trečdalis nesureikšmino ligos simptomų, o penktadalis respondentų tvirtino dirbę, nes bijojo netekti dalies pajamų. Sirgdami į darbą dažniau ėjo jaunesni darbuotojai – 18-49 metų. Anot apklausos, apie 60 proc.

Apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas lietuvis mano, kad gyvenimas šalyje gerėja. Tačiau ar tikrai gyvename taip blogai, o tai tęsis ir 2016-aisiais? tv3.lt surinko informaciją, kokios visuomenės grupės 2016-aisiais gyvens geriau: kas gaus daugiau pinigų ir kas išleis mažiau. Gaunantys mažiausias pajams Nuo sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja nuo 325 iki 350 eurų. Nuo liepos 1 dienos politinė taryba yra sutarusi MMA didinti iki 380 eurų.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame statybininkas iš Gargždų įtariamas neteisėtai gavęs daugiau nei 74 tūkstančių eurų pajamų. FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos specialistais, nustatė, kad gargždiškis, turėjęs tik verslo liudijimą verstis statybos darbais, neteisėtai subūrė 14 statybininkų brigadą.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.

Nuo kitų metų sausio 1 d. gyventojai turės saugoti savo pajamas pagrindžiančius dokumentus, „Žinių radijui“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. „Tai gali būti bet kokie rašytiniai dokumentai, tiek popierine, tiek elektronine forma, kurie įrodo, kad asmuo gavo legalių pajamų ir kurios, be abejo, yra apmokestinamos, jeigu priklauso pagal įstatymus jas apmokestinti“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo R. Virvilienė.

Didelė dalis Lietuvos vienuolynų, priimančių svečius ir iš to uždirbančių, valstybei mokesčių už šias pajamas nemoka. Vienuoliai aiškina, kad besisvečiuojantys žmonės ne atsiskaito už apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, o aukoja, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Tai nėra komercinė veikla. Vienuolyne atsirado laisvų kambarių. Mūsų idėja buvo pagelbėti studentams ir kartu padėti išlaikyti vienuolyną“, - kalbėjo Šv.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

 Nuo trečiadienio 25 eurais - iki 325 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat 3 eurais iki 108 eurų didėja bazinė pensiją, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. MMA didinimui biudžete numatyta skirti 14,4 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui šiemet reikės papildomai 22,86 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto bei 3,94 mln. eurų - iš valstybės biudžeto.

Nors Lietuvos senjorai gauna vienas mažiausių pensijų Europos Sąjungoje – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2015 m. gegužę buvo 251,71 Eur – net iš šių pajamų daugelis sugeba sutaupyti. Tai rodo atliktas pensininkų taupymo įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad taupyti senjorams padeda ne tik asmeninių finansų planavimas, bet ir įvairios buitinės gudrybės, atsakingas vartojimas ir pan.

Jungtinių tautų teigimu, organizuotų tarptautinių nusikaltėlių metinės pajamos siekia 2,1 trln. JAV dolerių. Ši suma 2009 metais sudarė 3,5 proc. viso pasaulio BVP, rašo CNBC. Beveik pusę šios sumos sudaro pajamos gautos iš narkotikų gamybos, gabenimo ir prekybos. Vis dėlto ir kiti neteisėti verslai garantuoja milžiniškas pajamas Narkotikai Vien tik narkotikų gabentojai per metus susišluoja 320 mlrd. JAV dolerių. Didžiausias pajamas garantuoja kokaino ir heroino gabenimas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

Šiemet per pirmuosius keturis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos buvo didžiausios nuo pat fondo sukūrimo. Iš viso sausį – balandį į biudžetą gauta 945,7 mln. Eur įplaukų. Tai yra 6,7 proc. (59 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (10,7 mln. Eur) mažiau nei planuota. Anksčiau didžiausios biudžeto įplaukos buvo fiksuotos 2008 m. Tuomet per keturis mėnesius surinkta 920,9 mln. Eur įplaukų.

Penktadienį minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Ši diena žymi, kad nuo dabar vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti Valstybei ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai. Beje, šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau, nei pernai.

 Nors ekonomika auga ir nedarbas mažėja lėčiau, vidutinės realiosios namų ūkių pajamos pernai didėjo visose trijose Baltijos šalyse: dėl didesnio darbo užmokesčio bei pensijų ir itin mažos infliacijos. Vis dėlto didesnių pajamų gyventojai vartojimo reikmėms neišleido – gerokai papilnėjo ir indėlių, ir ilgalaikių taupymo priemonių sąskaitos, – skelbiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje.

 Pirmadienį dar galima suskubti deklaruoti pajamas ir taip susigrąžinti mokesčių permokas. Taip pat pateikti prašymą skirti 2 proc. paramą organizacijoms bei partijoms. Iki penktadienio darbo pabaigos, mokesčių inspekcijos duomenimis, turtą ir pajamas buvo deklaravusi didžioji dalis gyventojų. Žadama, kad inspekcijos skyriai pirmadienį dirbs tiek, kiek reikės, kad visi gyventojai galėtų pateikti deklaracijas, tačiau ragina tai daryti internetu, kad nereikėtų laukti eilėse.

Artėjant paskutiniam pajamų deklaravimo terminui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ragina gyventojus tai daryti internetu ir taip išvengti eilių. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vilniuje prie VMI skyriaus nusidriekė didžiulės eilės. VMI atstovas Mindaugas Almantas sako, kad gyventojai linkę viską daryti paskutinę akimirką. „Svarbiausia, kad šiais metais (ir kiekvienais metais) pabrėždavome – prašome deklaruoti internetu.

Amerikiečiai dėl euro atžvilgiu pabrangusio dolerio Europoje atostogaus pigiau, o štai lietuviai, vykdami į savo pamėgtas šalis, išleis kiek daugiau, sako kelionių ekspertai. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia mananti, kad pokyčiai valiutų kursuose kelionių mėgėjų planų greičiausiai nepakoreguos. Pasak „West Express“ turizmo vadybininkės Sigitos Samoškaitės, pabrangęs doleris padidino lietuvių kelionių išlaidas.

Finansų ministras tikina, kad pastaruoju metu augant paslaugų kainoms, tai nėra susiję su euro įvedimu. Rimantas Šadžius mano, kad paslaugos brangsta dėl didėjančių žmonių pajamų. „Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą. Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas.

Valdyti savo pajamas ir išlaidas – vienas svarbiausių įgūdžių mūsų gyvenime. Tačiau tapti finansiškai atsakingu žmogumi nėra lengva – reikia ne tik kontroliuoti pinigus, bet ir suprasti, kurie finansiniai sprendimai naudingi, o kurie gali sukelti rizikų.

 Klaipėdos nakvynės namuose gyvenantiems žmonėms nuo kovo pradžios teks susimokėti už nakvynę. Toks sprendimas jau anksčiau buvo priimtas Vyriausybėje, o Klaipėdos savivaldybė yra pirmoji, pradėjusi realiai įgyvendinti šį nutarimą. Anksčiau už nakvynės namų suteiktas paslaugas turėjo mokėti tik tie gyventojai, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei 700 litų. Dabar visiems teks sumokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų. Susimokėti turės visi, net ir gaunantys socialines valstybės pašalpas.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

 Rūta Vainienė Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį kažin kelioliktą kartą sukurta darbo grupė, kuri nagrinės, kokiomis gi čia priemonėmis sudeklaravus ir suinventorizavus visų Lietuvos gyventojų turtą ir pajamas.

Vyriausybė antradienį pritarė pakeitimams, kurie nuo sausio numato 10 proc. didesnes darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas. Tam kitų metų biudžete jau numatyta 30 mln. litų. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, vidutiniškai darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai didės apie 200 litų. Taip pat užmokestis didės mokytojams, dirbantiems didesnėse nei 23 mokinių klasėse: jiems bus daugiau mokama už mokinių darbų taisymą.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau. Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.