pajamos

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Taryba pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė, tačiau jei projektas liks nepakeistas, jame bus net kelios didelės naujienos. „Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis ‒ siekis gauti daugiau pajamų.

Statistikos departamentas skelbia, kad tiek per mėnesį, tiek per visus metus išaugo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Tačiau džiaugiasi ne visi. Įmonių prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta palyginamosiomis kainomis per metus sumažėjo beveik 2 proc. Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,4 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. rugpjūčio mėn. sudarė 853,2 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2016 m. liepos mėn.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Daugiausia neplanuota pajamų surinkta iš pagrindinių mokesčiau, išskyrus pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Būtent šis mokestis Finansų ministerijai kelia susirūpinimą.  Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 4,986 mlrd. eurų pajamų - 3,4 proc. (beveik 163 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 6,7 proc. (312 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet siekė 4,026 mlrd. eurų ir buvo 2,2 proc. (85 mln.

Seimas svarstys „darbiečių“ frakcijos narių siūlymus išmokas mokėti visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, bei sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Antradienį po pateikimo pritarta tokiems Išmokų vaikams įstatymo pataisų projektams. Vienu atveju už jas buvo 68 Seimo nariai ir trys susilaikė, kitu – už balsavo 42, prieš šeši, 29 susilaikė. Toliau projektai bus svarstomas Seimo komitetuose.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Bendra suma, kas mėnesį mokama už būsto nuomą Didžiojoje Britanijoje, jau siekia beveik 3,6 mlrd. svarų, rodo tyrimų įmonės „Experian“ atliktas tyrimas. Būsto nuomininkai už nuomą kas mėnesį sumoka po vidutiniškai 695 svarus, kartu bandydami sutaupyti pradiniam įnašui, kad galėtų gauti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Oficialiais vyriausybės duomenimis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje būstą nuomojasi 5,174 mln. žmonių.

Klaipėdos logistikos bendrovė „Vlantana“ praėjusiais metais gavo 112,42 mln. eurų pajamų - 27,6 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonės apyvarta buvo 88,105 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 3,2 karto iki 9,223 mln. eurų, teigiam Registrų centrui pateiktoje „Vlantanos“ 2015 metų ataskaitoje. Įmonė nurodo pernai įsigijusi transporto priemonių už 36,2 mln.

Piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu įtariamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius pripažįsta, jog anksčiau savo pajamų ir turto deklaracijas pildė „labai neatsakingai“, buvo patikėjęs tai daryti sekretorei ir sutuoktinei. Dėl to yra sulaukęs ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo, nes buvo nedeklaravęs dalies savo pajamų, kurias yra gavęs kaip Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas.

 Nepasiturinčiai šeimai prašant socialinės pašalpos ir kompensacijų, į jos pajamas siūloma nebeįtraukti vaikų iki 18 metų uždirbtų lėšų. Tokią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą Seime įregistravusi Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė sako, kad taip siekiama paskatinti dirbti tokių šeimų vaikus. „Vasarą iškilo ši problema.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko. Kitoje pusėje – turintys laisvo laiko, tačiau neturintys pakankamai pinigų. Įmonės, kurių veikla paremta dalijimosi ekonomikos principais, elektroninių platformų dėka suteikia galimybę abiems grupėms patenkinti savo poreikius.

Vėl išaugus emigracijai darbą baigianti vyriausybė patvirtino emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo planą. Nepaisant kritikos dėl ketinimų permesti atsakomybę kitai vyriausybei, vėluojančios reakcijos, jau anksčiau girdėtų priemonių bei plane slypinčių grėsmių, jis visgi turi potencialo pakylėti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir pagerinti ilgalaikes Lietuvos darbo rinkos perspektyvas.

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje.

Suomijos statybos grupės YIT Lietuvoje valdoma „YIT Kaustos“ grupė pernai patyrė 3,015 mln. eurų audituotų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 10,5 proc. mažiau nei 2014 metais, kai grupės nuostoliai buvo 3,367 mln. eurų. Grupės pardavimo pajamos per metus sumažėjo 16 proc. iki 44,644 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „YIT Kaustos“ 2015 metų veiklos ataskaitoje. Grupės statybos projektų pajamos per metus padidėjo 9,1 proc. iki 34 mln.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį kategoriškai atmes radikalų pasiūlymą užtikrinti visiems gyventojams bazines pajamas nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, rodo pradiniai rezultatai ir projekcijos. Projekcijos visai šaliai yra tokios, kad 78 proc. Šveicarijos rinkėjų nepritarė šiai iniciatyvai, rodo skaičiai, kuriuos valanda po rinkimų apylinkių uždarymo vidurdienį visuomeniniam transliuotojui RTS pateikė visuomenės nuomonės tyrimų institutas gfs.bern.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms.

Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – per mažos žmonių pajamos ir per brangios viešosios paslaugos – per dideli mokesčiai, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „Pasižiūrėkime, tose veiklose, kur yra mažiausi mokesčiai mokami, žmonės nebėga nuo mažų mokesčių. Žmonės nenori būti šešėlyje. Kam jiems tas papildomas vargas, našta, rizika? Jie mielai išeitų iš šešėlio, legalizuotųsi, jei tam būtų galimybės.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

Trečiadienį prekybos sesijos pradžioje JAV technologijų milžinės „Apple“ akcijų kursas smuko žemyn kartu nusitraukdamos ir visą „Nasdaq“ biržos indeksą. Pagal rinkos vertę didžiausios pasaulyje kompanijos akcijos atpigo 7,2 proc. po to, kai ji pranešė, kad per pirmus tris šių metų mėnesius pardavė daugiau kaip 51 mln. išmaniųjų telefonų iPhone“, o tai yra 10 mln. telefonų mažiau, negu technologijų milžinė pardavė tuo pat laikotarpiu pernai.

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR). Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

Šiandien liberalų pateiktoje Seimo opozicijos darbotvarkėje bus svarstomas pluoštas siūlymų, kurie užtikrina geresnes sąlygas augti dirbančiųjų atlyginimui, atveria kelią investicijoms ir atriša rankas šalies verslui. „Dabartinė Vyriausybė pastaruosius metus kartojo tą pačią klaidą – pagrindinį dėmesį skyrė tik minimalios algos kėlimui. Ir dėl to Lietuvoje įstrigo vidutinės algos lygis, šiandien su pavydu jau žiūrime į artimiausius kaimynus. Reikia jungti aukštesnę pavarą.

Praėjusią savaitę Futbolo.TV internetinė televizija visus norinčius tiesiogiai stebėti „SMScredit.lt A lygos“ rungtynių transliacijas pakvietė tapti registruotais portalo vartotojais ir įsigyti vieną iš labiausiai jų poreikius atitinkančių narysčių – „Dienos bilietą“, „Mėnesio narystę“ ar „Metinę narystę“. Apie mokamų transliacijų priežastis, tikslus ir techninius dalykus kalbamės su „Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lyga“ direktoriumi Rimvydu Čekavičiumi.

Tarptautinės gaiviųjų gėrimų gamybos grupės įmonė „Coca-Cola HBC Lietuva“ įsigijo vieną didžiausių Lietuvoje mineralinio vandens gamintojų „Neptūno vandenys“. „Coca-Cola HBC Lietuva“ penktadienį pranešė baigusi „Neptūno vandenų“ įsigijimo sandorį, kurio vertė nenurodoma. „Vertiname ligšiolinius „Neptūno“ pasiekimus Lietuvos rinkoje ir didžiuojamės galėdami šiuo stipriu prekės ženklu papildyti mūsų tvirtų bei perspektyvių prekių ženklų portfelį.