pacientai

Norint trupinti eiles poliklinikose, reikia, kad dirbtų daugiau gydytojų, kas reikalauja daugiau pinigų. Kiti pasiūlymai – nustatyti konkrečius terminus, per kiek gydymo įstaiga turi priimti pacientus ar bausti nepranešusius apie savo neatėjimą pas gydytoją – situacijos iš esmės nepakeis, tv3.lt sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kai Seimas ėmėsi prezidentės pataisų dėl eilių trumpinimo poliklinikose.

 Siekiant mažinti pacientų eiles poliklinikose, daugiau funkcijų suteikiama slaugytojams. Nuo šiol pacientams reikalingas kompensuojamas medicinos pagalbos priemones išrašyti galės bendrosios praktikos, bendruomenės, išplėstinės praktikos slaugytojos ir slaugytojos diabetologės. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, ši naujovė leis ne tik taupyti pacientų bei gydytojų laiką, bet ir didinti paslaugų prieinamumą, jų kokybę.

Lietuvos gydytojų sąjunga peikia Seimo narių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangas spręsti amžinąją medicinos įstaigų problemą – begalines pacientų eiles. Gydytojai savo ruožtu siūlo daug griežčiau reaguoti į pacientus, kurie nepranešę sutartu laiku neatvyksta pas gydytoją. Tokius pacientus gydytojai siūlo bausti.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalėtų pranešti, jeigu nebegali atvykti - tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį preliminariai pritarė Seimas. Už ją po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, 15 susilaikė.

Žinių radijas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams išaiškinus korupcinę schemą, kurią naudodami vienos farmacijos kompanijos atstovai gydytojams galėjo sumokėti apie pusės milijono litų vertės kyšių, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad gydytojai gali rekomenduoti pacientams įsigyti tam tikrus farmacinius produktus. „Rekomenduoti šiai dienai įstatymas nedraudžia, tai aš nežinau, kur ir ką čia jie pažeidė.

Gerda Birbilaitė Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2014 m. pacientai išleido 6,4 mln. eurų (22,2 mln. litų) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Tačiau skaičiai rodo, kad pasirinkę pigesnius vaistus su mažesnėmis priemokomis žmonės galėjo sumokėti gerokai mažiau negu 2013 m. „Ar tikrai žmonės tokie turtingi, kad renkasi vaistus su didesne priemoka, nors jų poveikis toks pats kaip ir tų kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti vos kelis centus, – k...

 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones neskubėti savo lėšomis įsigyti akių lęšiukų, skirtų kataraktai gydyti. Kaip ir iki šiol, pacientai turės galimybę juos gauti nemokamai, nes jie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Iki šiol juos pirkdavo VLK ir paskirstydavo gydymo įstaigoms, o nuo šiol šiuos gaminius turės pirkti pačios įstaigos, nes jie įskaičiuoti į bendrą gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos.

Dalis medikų nepatenkinti nuo vasario įsigaliosiančia tvarka, pagal kurią planiniai ligoniai, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, bus nukreipiami į Kauno klinikas. Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, vyriausiasis chirurgas Klaipėdos kraštui Artūras Razbadauskas sako, kad tai nenaudinga kitų miestų pacientams ir tokia praktika gali dažnėti. „Pati paslauga pabrangs, pacientai turės važiuoti į vieną, koncentruotą miestą.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo būdavo tokių atvejų, kad greitosios medicinos pagalbos pacientams tekdavo laukti 4 ar net 8 valandas, tačiau oficialiuose dokumentuose buvo nurodoma, kad pagalba atvyko laiku, tvirtina Tadeušas Rodz, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius. Pasak jo, nors rezultatai dokumentuose būdavo labai gražūs, bet greitoji pagalba beveik visada vėluodavo, o darbuotojai net nebūdavo skatinami dirbti greičiau.

Žinių radijas Nuo lapkričio 1 dienos šeimos gydytojai pradėti skatinti už tuberkulino mėginio atlikimą 7 metų ir rizikos grupių vaikams, odontologai – už moksleivių dantų tvarkymą prieš mokslo metus, gydytojai psichiatrai ir slaugytojai – už vizitus į psichinę negalią turinčių pacientų namus. Tai reiškia, kad pacientams paslaugos bus labiau prieinamos, gerės jų kokybė, trumpės eilės.

Per 40 proc. pacientų papildomai prie ligoninėse gaunamo maisto, valgo ir giminių ar draugų iš namų atvežtą maistą, atskleidė maitinimo paslaugas teikiančios įmonės „Pontem“ apklausa, atlikta Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Raseinių bei Vilniaus Onkologijos, Psichiatrijos ir Greitosios pagalbos ligoninėse. „Dažnai giminaičiai ar draugai nori palepinti savo artimuosius naminiu maistu ar įvairiais produktais iš prekybos centrų.

„Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos” - duodamas Hipokrato priesaiką gydytojas pasižada padėti ligoniams ir tai neturi nieko bendro, kuriame sektoriuje – viešajame ar privačiajame jis dirba. Vis dėlto šiandien naujieji ekonominiai modeliai persmelkia visas valstybių sritis, neaplenkdami ir medicines, o čia atsiranda rimta trintis tarp šių sveikatos apsaugos sektorių ir reguliavimo reikia jau dabar.

Lietuvą pasiekus vasariškiems orams ne vienas mūsų išskubėjome lepintis saulės teikiamais malonumais, tačiau kuo gresia saulės vonios ir ką daryti norint išvengti odos vėžio? „Saulė pavojingiausia vidurdienį. Venkite jos šiuo paros metu, o likusią dienos dalį nepamirškite naudoti apsaugančių priemonių“, - įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Siekdamas mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, taupyti pacientų ir medikų laiką bei mažinti eiles pas gydytojus ir biurokratinę naštą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino siuntimų konsultacijoms ir brangiems tyrimams tvarkos aprašo pakeitimus. Pakeitimai numato, kad šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijoms pas kelis specialistus į tą pačią įstaigą, gali rašyti vieną siuntimą, o ne kiekvienam specialistui atskirai, kaip buvo reikalaujama iki šiol.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta svarbios permainos – skubią pagalbą teikiančios gydymo įstaigos steigia specializuotus gydymo centrus (klasterius) – Lietuva teritoriniu principu padalinama į tris dalis — Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos klasterius. Toks sprendimas labiausiai naudingas pacientams, nes siekiama užtikrinti, kad žmogus gautų tinkamą pagalbą gydymo įstaigoje, kuri pasirengusi ją suteikti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus aktyviau naudotis suteikta galimybe ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas. Mūsų šalies pacientai, kurie gydėsi ligoninėse, vis dar neskuba sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, kurio išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Gavusių popierines ataskaitas yra vos keliasdešimt.

2015 metais turėtų pradėti veikti centrinis e.sveikatos portalas, kurio pagrindinis tikslas - sudaryti galimybę įstaigoms keistis medicininiais įrašais. Iš pradžių portalas turėtų apimti bent 180 įstaigų, kurios pacientų ligos istorijas kurs elektroninėje erdvėje ir galės tarpusavyje keistis informacija.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino pacientų laukimo eilių mažinimo planą. Jo nuostatų privalės laikytis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios gydymo įstaigos ir Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas. Kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigos iki balandžio 15 d. turės parengti savus pacientų laukimo eilių priemonių mažinimo planus.

Šiandien Seime Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija (STLA) susitiko su valdžios atstovais išsiaiškinti, kas kaltas, kad ankantiems pacientams neužtikrinamas reikalingas gydymas. Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga daliai pacientų – negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą bei jaučiasi nepelnytai diskriminuojami.

Natalija Kondrotienė Sveikatos apsaugos ministro užmojai gelbėti pacientus nuo pervargusių medikų piktina keliose darbovietėse plušančius gydytojus. Valstybė, anot jų, nemoka tinkamo atlyginimo, todėl negali riboti medikų noro užsidirbti kitur. Pavyzdžiui, savaitgalį pabudėti Londono klinikoje. „Šiaulių krašto“ atviras pokalbis – su keturiose vietose dirbančiu gydytoju.

Nustebote, jai iš žurnalo viršelio į jus žvelgia 15metų atjaunėjusi jūsų mėgiama aktorė, o jūsų kolegė į darbą atskubėjo itin gerai nusiteikusi ir nesikuklindama pareiškė, kad mokslo pažanga būtina naudotis? Šių dienų jaunystės eliksyras – botulino injekcijos. Apie šį preparatą į naujienų portalo balsas.lt klausimus sutiko atsakyti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, Estetinės chirurgijos klinikos vadovas Martynas Norkus.

Apie tai, kad Lietuvoje jau seniai neegzistuoja nemokama medicina kalbama ne vienerius metus, o ir pati tema neišsemiama todėl, kad šių paslaugų mokesčių surinkimo būdų yra net keletas ir visi labai efektyvūs. Šioms „nemokamoms“ paslaugoms surenkama iš dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų, be to, jei kartais abejojate valstybinių gydymo įstaigų darbuotojų kompetencija, jums maloniai duris atvers privačios gydymo įstaigos, kurios mielai vėliau išrašys sąskaitą už savo paslaugas.

Ugnė LIAUDANSKYTĖ   Respublikinėje Šiaulių ligoninėje daugėja pacientų dėl vasaros traumų. Žmonės susižeidžia maudydamiesi atviruose vandens telkiniuose, sportuodami gamtoje ar poilsiaudami. Traumų pavojus didelis Vakar ligoninėje spaudos konferenciją surengė ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas, Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Robertas Mikalauskas, Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danielius.

Lina ABROMAVIČIENĖ Per pirmąjį šių metų pusmetį Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje identifikuoti, išlaikyti ir paruošti du efektyvūs donorai. Už ligoninės dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese padėką Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui Petrui Simavičiui atsiuntė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė, kuri tikisi ir tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo birželio 1 d. įsigalioja naujovės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal kurias gydymo įstaigoms bus tiksliau kompensuojama už jų pacientams suteiktas stacionarinio gydymo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1987 m. gegužės 31-ąją paskelbė Pasauline diena be tabako. Kasmet minėdama šią dieną PSO siekia atkreipti kiekvieno iš mūsų dėmesį į tabako sukeliamas ligas ir ankstyvas mirtis, o rūkantieji skatinami bent tą dieną nerūkyti. Trečiadienį organizuota Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Almos Monkauskaitės spaudos konferencija, skirta Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Kasdien 10 tūkst.

Loreta RIPSKYTĖ „Šiaulių krašto“ redakcija vėl sulaukė skundų, kad iškviestos greitosios medicinos pagalbos automobiliai klaidžioja, nerasdami gatvės ar namo. Žmonės sunerimę: nejaugi tarnyba neturi navigacinės sistemos? Navigacija įrengta ne visuose automobiliuose. Medikai sako, kad kartais ir ji nepadeda. Klausinėjo praeivių Laikraščio skaitytoja papasakojo ją nustebinusią situaciją.

Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas medikus. Šeimos gydytojai vykdo daugiau kaip 2,5 mln. šalies gyventojų pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Paslaugas teikia beveik du tūkstančiai šeimos gydytojų 164 viešosiose ir 237 privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šeimos gydytojo teikiamoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kasmet skiriama apie 600 mln. litų.

Privačių medicinos įstaigų atstovai sako pradedantys panikuoti girdėdami sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymus viešumoje. Jei ministras įgyvendintų savo sumanymus, anot verslininkų, pacientai netektų teisės rinktis, mažėtų investicijų lygis, o kai kurios privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės žlugtų.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Daugelis šalies gydymo įstaigų negali savo pacientams suteikti reikiamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų vietoje ir iškart – arba reikia jų laukti ilgoje eilėje, arba vykti į didesnius miestus, kur jos gerokai prieinamesnės nei žmogaus gyvenamojoje vietovėje. Nepaisant to, kad ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų šalies mastu teikiama pakankamai, žmonėms neretai dėl šių paslaugų ir dėl konsultacijų tenka vykti į kitus regionus.

Aršios kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Kaip rašė naujienų portalas balsas.lt, antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Ligonių kasos gauna klausimų, ar visada reikia mokėti už ligoninėje gaunamus kai kuriuos vaistus, medicinos pagalbos priemones, susimokėti už procedūrą ar paslaugą. Kaip teigia besikreipiantieji, pasitaiko, kad gydytojai siūlo jų įsigyti. Pavyzdžiui, prieš operacijas pacientams ar jų artimiesiems įteikia popierėlį, ant jo surašę vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kurių būtina nusipirkti, pavadinimus. Tokie paketai kainuoja ne vieną dešimtį litų.

Atsakymas į klausimą, ar važiavimas per „gulinčius policininkus“ yra skausmingas gali padėti gydytojams nustatyti, ar jus kamuoja ūminis apendicitas. Nors apie ryšį tarp „gulinčių policininkų“ sukeliamo skausmo ir apendicito priepuolių buvo kalbama jau seniai – kai kurie gydytojai netgi pasakoja su jų diagnostikos procedūra susijusį diskomfortą – įrodymų apie tai, kad idėja gali būti realizuoja iki šiol nebuvo.

Per praėjusius dvejus metus užsieniečiai pacientai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemai įsiskolino 32 mln. svarų sterlingų, rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) statistiniai duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Skola susidarė už įvairias operacijas ir skubios medicininės pagalbos paslaugas, kurias britų medikai suteikė užsienio turistams ir šalyje gyvenančius artimuosius ar draugus lankiusiems asmenims.

Vyriausybės paviešinti duomenys atskleidė įspūdingas Britanijos medikų klaidas, padarytas 2011-2012 metų laikotarpiu, skelbia „MailOnline“. Teigiama, kad septyniasdešimčiai žmonių buvo operuotos ne tos kūno dalys, o 161 pacientui po operacijos kūno viduje liko svetimi objektai.

Ligoninių virtuvės iš kirvio sriubos dar neverda, tačiau rekordiškai kylant maisto produktų kainoms, įstaigų vadovams tenka gerai pasukti galvas, kaip išmaitinti pacientus. Brangsta ne tik maistas, bet ir visa kita: dujos, šildymas, elektra. Įstaigų vadovai tikina, jog netaupo pacientų sąskaita, maitina taip, kaip ir anksčiau. Bet vis atsiranda nepatenkintų maisto kokybe pacientų ar jų artimųjų.

Pietų Taivane per ankstų antradienio rytą kilusį gaisrą ligoninėje žuvo 12 pacientų, sužeista mažiausiai 60, skelbia BBC. Ugnis nusiaubė slaugos namus Tainano mieste, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak ligoninės pareigūno, pacientai mirė prisikvėpavę dūmų. Sužeistieji gydomi šalia esančiose ligoninėse. Gaisro, kilusio antrame pastato aukšte, priežastis kol kas nežinoma. Pasak ugniagesių, gaisras galėjo kilti sandėlyje.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę. Ypač su didelėmis problemom susiduria slaugytojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais psichikos problemų. Visoje šalyje nuskambėjo istorija, kaip už grotų atsidūrė keli slaugytojai, kurie buvo apkaltinti neva smurtavę prieš pacientus, nors realūs faktai bylojo, jog tie patys darbuotojai tapo agresyvių pacientų aukomis.

Kauno klinikinės ligoninės lėšomis iš pagrindų renovuotas Diagnostikos ir konsultacijų skyrius šios gydymo įstaigos padalinyje Laisvės alėjoje. Ligoninė prie Įgulos bažnyčios buvo pastatyta 1908 metais. Mūsų dienomis ji po truputį keičiasi, tačiau dar ne vienus metus šios gydymo įstaigos patalpose darbo turės remontininkai ir modernios įrangos montuotojai.

Labai gerai praleisdavau laiką pas savo odontologą, kol jis nesužinojo, kad esu žurnalistė. Kol sėdėdavau atverta burna, jis pripasakodavo įvairiausių linksmų istorijų iš savo profesinės veiklos. Kartą sekundei padėjęs man ant liežuvio kažkokią detalę perspėjo: „Tik neprarykite“. Šyptelėjau, sureagavusi kaip į humorą, o jis labai rimtai papasakojo, kad viena jau brandaus amžiaus pacientė štai taip netyčia ėmė ir prarijo šimto litų vertės kažkokią detalę.

Daugiausiai besilankančių privačiose gydymo įstaigose lietuvių (55 proc.) per praėjusius trejus metus kreipėsi šeimos gydytojo apžiūrai, 31 proc. žmonių privačiai gydėsi pas ginekologus – akušerius, 19 proc. kreipėsi dėl akių ligų. Tokius duomenis atskleidė UAB „Kardiolita“ užsakymu atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.

Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga. Ja dažniausiai serga dvidešimtmečiai–trisdešimtmečiai. Sergantieji nelinkę atskleisti savo bėdų visuomenei, ypač tada, kai požymiai išoriškai nematomi, o liga nėra labai pažengusi. Daugelis jaunų ligonių nori dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Mūsų pašnekovė, išsėtine skleroze serganti jauna moteris, taip pat abejojo, ar pasakoti viešai apie savo gyvenimą.

Policija spėja, jog pabėgėlis gali slapstytis Lietuvoje. Šeštadienio rytą Lietuvos pilietis Rimas P. ir du bendrai per avarinį išėjimą paspruko iš Vokietijos psichiatrijos ligoninės, skirtos nusikaltėliams. Nors bėglių ieškojo gausios policijos pajėgos ir net buvo pasitelkti šunys nusikaltėliams pavyko sprukti. Policija įspėja Heseno žemės gyventojus, jog nusikaltėliai yra labai pavojingi, gali plėšti žmones, daryti kitus nusikaltimus.

Kiekvienas  šizofrenija sergantis ligonis brangiai kainuoja valstybei. Statistiškai per metus šizofrenija Lietuvoje serga 1 iš 100 gyventojų. Dažniausiai visai jauni: 15–24 metų vyrai, kiek vyresnės, 25–34 metų moterys. Kiekvienas šių pacientų esant tinkamam gydymui, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti bei kurti pridėtinę vertę. Vis dėlto dažnai tokie ligoniai visuomenės izoliuojami, atstumiami, dienas leidžia psichiatrinėse ligoninėse.

Ketvirtadienio rytą Šiaulių psichiatrijos ligoninės Ūmių susirgimų skyriuje, kaip įtariama, pacientas užpuolė mediką. Jam lūžo šonkaulis bei diagnozuoti kiti sužalojimai. Įstaigos vadovybė prabyla, jog po to, kai belangėn už paciento sužalojimą buvo pasiųsti trys medikai, o dar trys medikai atsidūrė teisiamųjų suole, jų kolegos nuolankiai priima pacientų smūgius. „Darbuotojas bijojo gintis.

Kodėl medikai prabyla apie tai, kad pacientai manipuliuoja savo teisėmis? Ar tikrai gydytojų teisės Lietuvoje neginamos, o pacientams vieni niekai apginti savąsias? Atsakymai į šiuos klausimus iš mediko, paciento ir teisininko lūpų nuskambėjo labai nevienodi. Pacientai grasina Pacientai sau leidžia vis daugiau, tampa ne tik itin drąsūs, bet ir įžūlūs. Tokios išvados peršasi pasiklausius Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Danguolės Luotienės.

Tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigose klestinčią korupciją. Viešai išsakyta problema – pirmas žingsnis jos sprendimo link. Išgirdę pacientų nuomonę apie save, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gal panorės išsukti iš korupcijos šešėliais dengiamo kelio. Trejus metus tyrimus vykdžiusi Valstybinė ligonių kasa su rezultatais supažindino ir panevėžiečius.