pacientai

Rajonų ligoninių medikai susirūpino savo saugumu darbe. Nuo girtų, kumščiais mosuojančių ir agresyvių pacientų pavargusios rajonų ligoninės ginkluojasi pagalbos mygtukais, o didžioji Panevėžio ligoninė dėl tokių atvejų ėmė samdytis net apsaugą. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai neslepia, kad dažnai iš ligoninės jiems pirmiesiems tenka atlaikyti net gyvybei pavojingus pacientų išpuolius.

Milijoninis sukčiavimo skandalas. Penkios ortopedine įranga prekiaujančios įmonės įtariamos iš valstybės pasisavinusios milijoną eurų. Po kratų finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sulaikė penkis įtariamuosius, galėjusius pasipelnyti iš įtvarų, protezų bei kitų ortopedinių priemonių laukusių pacientų. Milijono eurų verta vagystė iš valstybės.

Pacientai ir su automobiliu jų aplankyti atvykę artimieji greta Kauno klinikų vargsta jau ne pirmus metus. Pasistatyti automobilį čia niekada nebuvo lengva ir pigu, o dabar ir išvykti iš klinikų po procedūrų ar vizito – nelengva. Privati automobilių stovėjimo aikštelė užsikimšusi, žmonės norintys į ją įvažiuoti arba išvažiuoti yra priversti ilgai laukti, o išvažiuojantieji dar ir sumokėti už priverstinio laukimo laiką.

Mokslas suteikia viltį paralyžiaus ištiktiems pacientams vieną dieną atsistoti ant kojų. Štai galūnių nevaldantis vyras išmėgino eksperimentinį mintimis valdomą prietaisą egzo-skeletą ir po daugybės metų pats žengė pirmuosius žingsnius. 28-erių vyras dėl paralyžiaus nevaldo nei rankų, nei kojų, tačiau po dvejus metus trukusių eksperimentų jis kaupiasi pirmiesiems žingsniams su mintimis valdomu prietaisu – egzo-skeletu. Ir jam pavyksta.

Vienintelio Kauno hospiso vadovai kas mėnesį priversti galvoti apie išlikimą. Nors paslaugos reikalingos, kol kas jos teikiamos tik pacientų namuose, patalpų stacionarui gauti nepavyksta. Tačiau vilties suteikia Seime pradėtas svarstyti įstatymas. O Sveikatos apsaugos ministerija susizgribo, kad valdžia iki šiol kalbėjo ir darė per mažai, kad žmogus oriai praleistų paskutines savo gyvenimo dienas. Kasdien Kauno hospiso nariai atskuba į pagalbos laukiančių kauniečių namus.

Į Kauno klinikas pas gydytoją vykstantys ar artimuosius lankantys gyventojai turi apsišarvuoti kantrybe. Mat, norint patogiai pastatyti automobilį, eilėje reikia laukti beveik valandą. Kuriozų kyla ir išvykstant – sergantys žmonės priversti stovėti milžiniškoje eilėje, kad sumokėtų už automobilio stovėjimą. Gyvas eiles laukiančiųjų susimokėti už automobilio stovėjimą prie pat Kauno klinikų esančioje aikštelėje Eivenių gatvėje fiksuoja pacientai ir jų artimieji.

Mūsų šalyje šiuo metu žydi pelynas ir kietis. Iš Pietų Europos atpučiama nemažai ambrozijos žiedadulkių. Todėl Alergologijos centre pacientų eilės nenutrūksta ir rugsėjį. Štai kaip ir Olandijoje gyvenanti Monika, kuriai prieš porą savaičių netikėtai išbėrė rankas. Ji įtaria, kad dėl to kaltas kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tiriantis paaiškėja, kad merginą kamuoja ir alergija nuo kiečio: „Aš vaikystėje esu tyrusis. Žinau, kad žiedadulkėms, pūkinėms pagalvėms ir šienui. Viskas.

Respublikinę Šiaulių ligoninę purto alkoholio skandalas. Onkoligijos klinikos pacientus konsultavo, kaip išsiaiškino specialiai sudaryta komisija, girtas medikas. Ir ne šiaip apgritęs, o būdamas sunkaus girtumo. Ligoninės vadovybė po pacientų skundų lavinos ir tyrimo prisilėbavusį gydytoją tuoj pat atleido iš darbo. Tiesa, aiškėja, kad Šiauliuosse gydytojas pradėjo dirbti kai buvo išmestas iš darbo Vilniuje. Šiaulietis Rimas netveria pykčiu.

Nuo šiol kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP) bus galima gauti paprasčiau. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus tvarką šių priemonių skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui jos bus reikalingos. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Nors įprasta sakyti, kad gyvename Dievo užantyje, kurio negriauna nei uraganai, nei tornadai, tame užantyje knibžda milijonai erkių, žmonių gyvenimus griaunančių ne ką mažiau. Šiemet erkinis encefalitas pakirto jau 200 lietuvių, gerokai daugiau nei pernai. Kartais net nebūtina, kad gyvis įsisiurbtų – žmogui užtenka paragauti nevirinto pieno ir ligoninės palata – garantuota.

Biržų ligoninės pacientus bei jų artimuosius ištiko šokas, kai paaiškėjo, kad jiems reikia dalytis viena dušo patalpa su mirusiaisiais. Po incidento kai kurie sako nebenorintys ten praustis. Ligoniai, kurie skubiai buvo išprašyti iš vonios, už durų išvydo ant vežimėlio gulintį mirusįjį. Jį medikams įvežus į vonios patalpą ir ten palikus, durys buvo užrištos tvarsčio gabalu. Pasikeitė vietomis su lavonu Biržų ligoninės ketvirtajame aukšte esančiame Vidaus ligų skyriuje gydoma daug pacientų.

Dėl blogai išrauto danties, netinkamų gydytojo paskirtų vaistų ar kitokios medikų klaidos, pakenkusios sveikata, jau nebereikės mindžioti teismų slenksčių. Seimas pritarė paprastesnei kompensacijų tvarkai. Nukentėję pacientai nebeprivalės patys įrodinėti medikų klaidų. O lėšas iš gydymo įstaigų kišenės kaups nebe draudimo bendrovės, bet naujasis fondas. Sveikatos ministerijos duomenimis, pinigus valdant draudikams – pacientų išmokoms iš sukauptų milijonų tekdavo šnipštas.

Už šiuo metu Seime svarstomą „žalos be kaltės“ modelį agituoja tiek medikai, tiek pacientai, mat tuomet jie dėl gydytojo klaidos kreipdamiesi į Žalos atlyginimo komisiją galėtų lengviau ir greičiau gauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Medikams naujoji tvarka irgi suteiktų „imunitetą“ – jų kaltės klausimas nebūtų liečiamas. Tačiau teisininkas prof.

Pacientų ir medikų organizacijos kritikuoja pirmadienį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytą patobulintą „pirmojo paskyrimo“ kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką. „Čia praktiškai niekas nepasikeitė. Kosmetiškai tik. Pacientui čia jokio naudingumo nėra, nes kaip nebuvo pasirinkimo, taip pat nėra“, – BNS sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.

Tiek pacientų, tiek gydytojų seniai laukiamas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis leistų paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tuomet žmogui nebereikėtų įrodinėti žalos, o tiesiog pasakyti, kad buvo kaltė ir nurodyti, kokia suma turėtų jam priklausyti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar išmokų pakaks visiems.

Savanoriai buvo duota E.coli infekcijos arba placebo, o kitų žmonių tuomet klausiama, ar jie atrodo sergantys. Apkrėsti pacientai buvo laikomi atrodančiais „žymiai prasčiau“. Žmonės pastebėjo pablyškusias lūpas ir odą, užkritusius akių vokus ir nusvirusias burnas, rašoma dailymail.co.uk. Gali būti, kad jei jūsų šeimos narys, draugas ar kolega serga, gali būti, kad tai pastebėsite vos į juos pasižiūrėję, sako mokslininkai.

Jau penkioliktus metus balandžio 27-ąją Lietuvoje yra minima Medicinos darbuotojų diena. Šia proga kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų viena iš medicinos darbuotojų Sabina Barkovskaja (50), kuri jau daugiau nei trisdešimt metų savo gyvenimą yra paskyrusi pacientams. Vilnietė Sabina Barkovskaja kiekvieną dieną skuba į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos ir onkologijos dienos stacionaro skyrių.

71-erių ponia Albina Šakalienė – energinga moteris, dar visai neseniai dirbusi pilną darbo dieną savo pačios įkurtoje mokykloje „Pamatyk ir pasimokyk“. Anglistė, buvusi Žirmūnų gimnazijos mokytoja, universiteto dėstytoja šiuo metu veiklos tempus sulėtino dėl ligos – pernai rudenį jai nustatyta ūminė mieloleukemija. Liga, apie kurią moteris sako iki tol nieko nežinojusi, tačiau savo gydymą ji pati vadina tikra sėkmės istorija. „Man taip gerai viskas pasisekė!“ – pokalbį pradeda ponia Albina.

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovų teigimu, šie teigiami pokyčiai leis gyventojams gauti daugiau įvairių paslaugų, o šeimos gydytojams – skirti daugiau laiko pacientams. Šioms naujovėms įgyvendinti šiais metais skirta beveik 10 mln.

Sukrėsto vaiko sindromas – tai trauma, kurios pasekmės sukelia ašaras net ir visko mačiusiems medikams. Nors tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko vos keletas per metus, vis dėlto jie būna itin žiaurūs ir sunkūs. Kaip laiku atpažinti šį sindromą ir koks likimas laukia tokių vaikų, kalbamės drauge su Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoju, neurochirurgu Ramūnu Raugalu.

 Naujas atradimas vėžio gydyme: gydytojai galės persodinti su liga kovojančias imunines ląsteles iš svetimų žmonių į pacientus ir taip „ateityje išgelbėti milijonus gyvybių“  „Imuniniuose bankuose“ bus laikomos imuninės ląstelės, kurios į ligonines galės būti atgabenamos per kelias valandas. Teigiama, kad šis gydymas yra sėkmingiausias būdas kovai su vėžiu išnaudoti imuninę sistemą. Šį gydymo būdą pradedama taikyti jau kitais metais, o esami rezultatai – stulbinantys, rašoma dailymail.

Medikai darbe susiduria su daug sudėtingų užduočių, tačiau viena sunkiausių šio darbo detalių yra pasakyti žmogui, kad jie neteko artimojo. Vienas medikas prisipažino, kad prieš pranešdamas apie mirtį paciento artimiesiems, pasižiūri į žmogaus „Facebook“ profilį. Louisas M. Profeta, dirbantis vienoje Indianapolio ligoninių, susidūręs su mirtimi, stengiasi sau priminti, kad tie žmonės nebuvo tik pacientai, praneša Ladbible.com. „Tai palaiko manyje žmogiškumą.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu. Už projektą balsavo 86 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, dar liko du balsavimai joms priimti.

„Mutter“ muziejus Filadelfijoje yra garsus visame pasaulyje. Ten laikomi eksponatai įvarytų šiurpą net ir keistenybių nebijantiems žmonėms. Jame apstu senovinių medicinos instrumentų, anatominių anomalijų, patologinių keistenybių, kurios pritraukia turistus iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ten galima išvysti auglių, deformuotų kūdikių stiklainiuose, ligotų žmonių organų bei kūno dalių.

Susižaloti plaštaką, netekti piršto ar net kelių, susižeisti kojas ar kitas kūno vietas – tuo rizikuoja kiekvienas buityje besinaudojantis kampiniu šlifuokliu. Šis įrankis, pasak gamintojų, skirtas pjauti akmenį, metalą, betoną, plyteles, mūrą ar net asfaltą.

Farmacininkai susipainiojo medikamentų pakuotėse, ir vietoj vienų nervų sistemą veikiančių vaistų supakavo kitus. Anot vaistininkų, sumaišytus vaistus galėjo įsigyti beveik 1000 lietuvių. Specialistai perspėja, kad padėtis yra kritinė. „Atropino, kuris yra atšaukiamas iš vaistinių šiuo metu vaistinėse buvo. Ir preliminariais duomenimis, jo buvo įsigyta apie 850 pakuočių. Tiek pacientų galėjo įsigyti vaistą, kuris buvo ne jiems skirtas.

„Willard“ psichiatrinė ligoninė itin sunkiems ligoniams vien iš išorės kelia šiurpą. 1860-aisiais įrengtas narkomanų ir alkoholikų reabilitacijos centras virto tarsi įkalinimo įstaiga tiems, kuriems reikėjo psichologinės pagalbos. Vien per pirmuosius metus įstaigoje gydėsi jau 700 žmonių. Po kelių metų ligoninėje gyveno jau 4000 pacientų. Tai buvo didžiausia psichiatrinė ligoninėje visoje JAV. Joje buvo gydomi lunatikai, bepročiai, šizofrenikai, chroniškai sergantys žmonės ir kiti.

Šeimos gydytojas, psichinė sveikata, onkologinių ligų prevencija – šios sritys sulauks daugiausiai permainų, įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, žada sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga pirmadienį ministerijoje pristatė planuojamas reformas sveikatos sektoriuje. Didelis dėmesys šeimos gydytojams Šeimos medicina – viena sričių, kuris sulauks bene daugiausiai pokyčių įgyvendinus sveikatos reformą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose esama nemažai apleistų psichiatrinių ligoninių, kuriose pacientai išgyveno tikrų tikriausius košmarus, puslapis „Stuff you should know“ pateikia šešias baisiausias iš jų. Per visas JAV išsibarstę tušti plytų, akmenų ir cemento blokai – XX a. psichinės sveikatos apsaugos sistemos palikimas. Psichiatrinės ligoninės dabar tylios ir ramios vietos, kurių pacientai kadaise kentėjo protu nesuvokiamą fizinį ir psichologinį terorą.

Stambulo ligoninėje ketvirtadienį įsiplieskus didžiuliam gaisrui buvo skubiai evakuoti pacientai, o ugniagesiai tebekovoja su liepsnomis, pranešė turkų televizija. Apie žuvusiuosius ar smarkiai nukentėjusius asmenis nepranešama, tačiau keli žmonės apsinuodijo dūmais. Televizijos parodytuose vaizduose matyti juodi dūmai, kylantys nuo kelių aukštų pastato Stambulo Gaziosmanpašos rajone. Taksimo Ilko Yardimo (Taksimo Ilko Jardimo) ligoninės pacientai buvo lovomis išvežti į lauką.

Trečiadienio rytą kilus gaisrui Palangos reabilitacinės ligoninės katilinėje, iš gydymo įstaigos evakuota per 80 pacientų ir darbuotojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugnis numalšinta per 15 minučių. Atvykus gelbėtojams, katilinės patalpos, kurios priblokuotos prie gydomojo korpuso, buvo stipriai uždūmintos. Iš ligoninės skubiai evakuota 40 personalo darbuotojų ir 43 pacientai. Per gaisrą supleškėjo elektros generatorius, aprūko katilinės sienos ir lubos.

Kartais net ir patys geriausi savo srities profesionalai suklysta, tačiau toli gražu ne visos klaidos gali būti pateisinamos. Užsienio žiniasklaidoje pasirodė kraupi istorija apie tai, kaip net keturi medikai atliko smegenų persodinimo operaciją ne tam pacientui, rašoma „The Mirror“. Turbūt net nereikia sakyti, kad ši klaida neturėjo jokio pasiteisinimo, ir medikai neteko savo darbo ir licencijų. Istorija nutiko dar prieš savaitę, tačiau žiniasklaidoje pasirodė tik dabar.

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sveikina kiekvieną Lietuvos žmogų ir kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai. Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje". „Kiekvienas pilietis kūrė ir kuria Lietuvą savo kasdieniais darbais bei poelgiais.

Stengiantis optimizuoti finansus, jau šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagal jį, Lietuvos rajonų ligoninėse bus mažinami kai kurie skyriai. Galiausiai jose veiks tik priėmimo skyrius. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai neišvengiama dėl gyventojų provincijoje mažėjimo. Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus.

Omsko tyrėjai tikrina šaudymo iš trauminio ginklo ir konflikto tarp greitosios pagalbos brigados su pacientės artimuoju aplinkybes. Šūvius paleido „greitosios“ vairuotojas, bandęs sutramdyti agresyvų prastai pasijutusios pacientės sūnų. Konflikto metu jis pataikė į trečiąjį asmenį, pažymima Rusijos tyrimų komiteto tarnybos pranešime spaudai, rašoma „Newsru“. Anot tyrėjų, lapkričio 19-osios vakarą greitosios pagalbos brigada gavo iškvietimą į vieną iš Omsko miesto gatvių.

Po trijų valandų bevaisio laukimo ligoninėje klaipėdietis neiškentė ir nesulaukęs pagalbos nuvyko į kitą gydymo įstaigą. Ligoninė ginasi, kad priimamajame dirba vienas chirurgas, bet laukti ilgiau nei pusantros valandos netenka niekam. Klaipėdietis Viktoras G. su portalu tv3.lt pasidalino istorija, kurios nelinki patirti nė vienam. Vyras į Klaipėdos universitetinę ligoninę pirmadienį 18.30 val. atvežė pilvo skausmais besiskundusį draugą.

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies - medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Panašu, kad pacientų eilių neišsprendžia jokios priemonės – gyventojai vis dar skundžiasi arba laukiantys ilgose eilėse, kad gautų nemokamą gydymą, arba sulaukiantys pasiūlymo gydytis mokamai. Ligoninių atstovai kaltina per didelį ir nekontroliuojamą pacientų srautą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Asta Kubilienė iškėlė klausimą, kodėl niekaip nepavyksta įveikti eilių nemokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti universiteto ligoninėse bei Nacionaliniame vėžio institute.

Pacientai iš daugelio Lietuvos ligoninių jau įprato dalintis juos šokiravusio maisto nuotraukomis. Apsilankymas ligoninėse daugeliui iškart asocijuojasi su maistu. Nors sąlygas ir aplinką gydymo įstaigose jau galima kritikuoti rečiau, tačiau maisto problema išlieka opi. Peržiūrėjus pirmojo šių meto pusmečio Lietuvos ligoninių finansines ataskaitas, paaiškėjo, kad ne viena ligoninė balansuoja ties bankroto riba.

Rugsėjo pradžioje portalas tv3.lt informavo, apie Marijampolės ligoninėje darbo metu pričiuptą girtutėlę akušerę. Panašu, jog nemalonumai šios įstaigos neaplenkė ir vėl. Į portalą tv3.lt kreipėsi mergina, kuri pasidalijo išgyvenimais patirtais šioje gydymo įstaigoje. Anot jos, daktarai reikiamos pagalbos sunegalavusiai jos motinai nesuteikė. Priešingai, dirbančios slaugės pašaipas laidė tiesiai į akis, o medikų skirtos procedūros – šokiravo.

Visi žmonės vienokiu ar kitokiu gyvenimo periodu vartoja vaistus, vitaminus ar kažkokias prevencines priemones. Tačiau, daugelis daro labai paprastas, nepastebimas, bet esmines klaidas, kurios gali kainuoti labai daug. Tad kokias gi 7 esmines su sveikata susijusias klaidas įvardino daktarai?   1. Geria pasibaigusio galiojimo vaistus.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams trūko kantrybė - žmonės teismams ketina skųsti eiles pas gydytojus Nacionaliniame vėžio institute. Laukiantys mėnesiais, kol bus priimti ir apžiūrėti, skundžiasi prarandantys gyvybiškai svarbų laiką, o kartais vėžys pakerta taip ir nesulaukus eilės. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga atkerta, esą eilių būtų kur kas mažiau, jeigu šalies poliklinikos geriau dirbtų savo darbą, arba žmonės nustotų rinktis tik sau patinkančius medikus.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį išsakė nepritarimą siūlymui, kad pacientui žala nenustatinėjant mediko kaltės būtų kompensuojama iš specialaus fondo. Dar praėjusios kadencijos parlamentarų registruotos pataisos numato, kad būtų kuriamas fondas, kurio lėšomis būtų mokamos tokios kompensacijos. Šiam projektui nepritarimą buvo išsakiusi dar buvusi Vyriausybė.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar trims mėnesiams pratęsė Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus nušalinimą nuo pareigų.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa praneša nustačiusi galimą lėšų grobstymo atvejį, kai pasinaudojant psichinę negalią turinčiais pacientais buvo pasisavinami kompensuojami tvarsčiai ir lėšos už juos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl įvykio yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

 Vilniuje per langą iškrito 1,5 metų mergaitė Vilnius, liepos 1 d. (BNS). Vilniuje penktadienio vakarą per langą iškrito 1,5 metų mergaitė. Mergaitės tėvai paaiškino, kad apie 21 val. vaikas iškrito iš antro aukšto per neuždarytą langą. Nelaimė įvyko jos tėvų namuose Vilniuje, Keramikų gatvėje. Įvykio aplinkybės aiškinamos, pranešė Policijos departamentas. Mergaitė dėl galvos sumušimų gydoma Vilniaus ligoninėje.

Į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos. Prašyme teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“. Šį prašymą pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klini...

Niekas nepaneigs, kad norint patekti konsultacijai pas gydytoją tenka įdėti nemažai pastangų. Begalę kantrybės reikalaujančios pacientų eilės, griežtos gydytojų darbo valandos ir dažnai ne itin sąžininga ligonių priėmimo konsultavimo sistema – dalykai, kuriuos žino net retas gydymo įstaigų svečias. Siaučiant gripui šios problemos dar labiau opėja, ligonių daugėja ir nepasitenkinimas gydytojų darbu vis labiau auga. Vis dėlto, į situaciją galima pažvelgti kitu kampu.