pacientai

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Dar birželio 4 d. į Respublikinę Panevėžio ligoninę atvežusi insulto ištiktą mamą panevėžietė Kristina pasakojo likusi šokiruota medikų nepagarbiu elgesiu. Šiandien ji dalinasi širdį draskančia žinia – 66-erių metų mamos išgelbėti nepavyko. Moteris jaučia nuoskaudą, kad medikai padarė ne viską, ką galėjo, ir ketina dėl to kreiptis į aukštesnes instancijas.  „Mirė mamytė, net nesulaukusi 67 metų. Tikiu, kad galėjo būti bent kažkiek kitaip.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

„Ir iki covidinės situacijos kalbėdavome apie eiles, sudėtingą patekimą pas gydytojus, bet dabar ta situacija yra kubu sudėtingesnė. Labiausiai viską apsunkina tai, kad net registruojantis, norėdamas gauti paslaugas pacientas yra mėtomas nuo vieno prie kito – skambina į registratūrą, sako „kreipkitės į šeimos gydytoją“, o ten jis vėl nukreipiamas į registratūrą“, – dabartinę situaciją trumpai apibūdino Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezid...

Nesiliaujant pacientų skundams, kad jų dar net neregistruoja vizitams pas gydytojus arba tenka stoti į didžiulę eilę, o medikams pykstant dėl perteklinių, nelogiškų sprendimų, sveikatos apsaugos ministras penktadienį suteikė vilties, kad situacija gali pagerėti. Pateikdamas naujausią informaciją apie COVID-19 infekcijos suvaldymą spaudos konferencijos metu jis užsiminė ir apie planus atšaukti daug chaoso medikų bendruomenėje sukėlusią rekomendaciją dirbti ciklais.

Siekiant padėti gydymo įstaigoms susitvarkyti su karantino metu ištikusiais sunkumais, numatytas apmokėjimas už medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, net kai įstaigos nesuteikė paslaugų. Šiuo metu įstaigos etapiškai atnaujina savo veiklą ir dėka taikyto palankaus apmokėjimo, gali vėl priimti pacientus medicininės reabilitacijos gydymui, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse kai kuriems pacientams šiemet leista būti ilgiau. Šias paslaugas apmokės valstybė – tam reikės apie 1,7 mln. eurų.   Seimas antradienį 122 balsais priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, leidžiančias į keturių mėnesių terminą neįskaičiuoti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpio. Valstietis Tomas Tomilinas akcentavo Lietuvoje augančią socialinių paslaugų paklausą.

Į valdžios institucijas dar vakar oficialiai kreipęsi medikai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro, valstybės operacijų vadovo (VOV) Aurelijaus Verygos gegužės 11 d. išleistą, o vėliau paskubomis koreguotą, sprendimą dėl keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų darbo ciklais.  Medikų teigimu, tokiu sprendimu operacijų vadovas ne tik pasikėsino apriboti žmonių teisę gauti sveikatos paslaugas, bet ir viršijo savo įgaliojimus.

Klaipėdos hospise liko septyni sergantys pacientai, jų būklė patenkinama, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje penktadienį medikas tvirtino, kad sprendimas sergančiuosius COVID-19 palikti hospise, o neužsikrėtusius perkelti, suvaldant protrūkį pasiteisino. „Liko tik septyni teigiami, 22 yra neigiami, šiandien po pietų kartojame tyrimus, vyksta mūsų gydytojai.

Nuo gegužės 11 dienos pacientus vėl priima dalis Vilniaus poliklinikų, tačiau prioritetas ir toliau teikiamas nuotolinėms konsultacijoms. Paslaugos atnaujinamos etapais, visiems matuojama temperatūra, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos, o „padidintos rizikos“ pacientų srautai atskiriami.   Į poliklinikas pacientai pateks tik iš anksto susiderinę dėl vizito, tik gavus gydytojo leidimą, arba atvykę būtinosios pagalbos.

Sostinės pakraštyje esančiame Antavilių pensionate naujų koronaviruso atvejų nenustatyta, užsikrėtę pacientai perkelti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. „Naujų atvejų kol kas nenustatyta, bet epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Yra dvejonių, ar visi darbuotojai išsityrė, tai epidemiologai dabar dirba šituo klausimu“, – BNS ketvirtadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Užsikrėtusius koronavirusu Klaipėdos hospiso pacientus siūloma iškelti į kitą gydymo įstaigą. „Įvertinus visą šitą esančią situaciją, mes prašome, kad būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems yra nustatyta COVID-19 liga, būtų gydomi įstaigoje, kuri gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į pastaruoju metu vis dažniau gaunamus elektroninius laiškus ir skambučius, kuriuose žmonės klausia, ar karantino metu apsilankius poliklinikoje reikia pacientams mokėti mokestį už medikams skirtas saugos priemones, kurios skirtos juos apsaugoti nuo koronaviruso (COVID-19), paaiškina, kad tokie mokesčiai yra neteisėti ir negali būti renkami.

Nuo pirmadienio ketinama atnaujinti dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždarytos Šeškinės poliklinikos Vilniuje veiklą, BNS informavo sostinės savivaldybė. „Nuo balandžio 20 dienos, t. y. pirmadienio, Šeškinės poliklinikos patalpose atnaujinamos karantino režimo metu numatytos teikti būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos“, – sakė Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Su ūmia būkle į Šiaulių ligoninę patekusiam pacientui diagnozuotas koronavirusas, dėl to izoliuoti keli su juo kontaktą turėti galėję ligoninės darbuotojai. „Iš penktadienio į šeštadienį turėjome ūmų koronarinį susirgimą pacientui, jis buvo stentuotas operacinėje ir po paros paaiškėjo, kad jis yra COVID-19 teigiamas pacientas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina šalies medikus aktyviau siųsti pakartotiniams tyrimams pacientus, kuriems po koronaviruso infekcijos (COVID-19) nustatymo dienos praėjo dvi savaitės ir kurie nejaučia šiai infekcijai būdingų simptomų. Jei po dviejų savaičių, atlikus du pakartotinus tyrimus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu, rezultatai bus neigiami, žmogus laikomas pasveikusiu.

Koronavirusą įveikę ir pasveikę tautiečiai kviečiami paaukoti savo kraujo kitiems, dar sergantiems. Panašu, kad pasveikusių plazma gali palengvinti sunkiai sergančių būklę. Lietuva prisijungė ir prie pasaulinio sveikatos organizacijos tyrimo, tad taip pat ieškos vaistų derinio, galinčio išvyti COVID-19 iš žmogaus organizmo. Sergantys lietuviai išbandys vaistus nuo maliarijos, ebolos, ŽIV. Pasaulis pradeda ieškoti ir savanorių vakcinai. Sveiki žmonės būtų specialiai užkrečiami koronavirusu.

Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą (apklausia atvejus, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją). Sąlytį turėję asmenys izoliuojami, su jais kasdien susisiekiama, vertinama jų sveikatos būklė. Nuo šiol čia bus skelbiama informacija apie vykdomo tyrimo rezultatus, taip pat ir apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų lankytas vietas.

Ukrainoje iki antradienio ryto nustatyti 1 462 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, pranešė šalies Visuomenės sveikatos centras.    Centro duomenimis, nuo COVID-19 šalyje mirė 45 žmonės, 28 asmenys pasveiko.  Per parą buvo nustatyti 143 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai.

Pirmadienį atidarytos karščiavimo klinikos Jurbarke, Kėdainiuose, Lazdijuose, Marijampolėje ir Tauragėje, antradienį jos veiks ir Alytuje bei Druskininkuose, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės“, – rašoma pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina 20 atrinktų ligoninių gydytojus ir slaugytojus aktyviau įsitraukti į mokymus dirbti koronaviruso židiniuose, kad jie galėtų pakeisti specialistus šių pritrūkus.

Ispanijoje per pastarąją parą mirė 637 žmonės, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, bet šios epidemijos paros aukų rodikliai mažėjo jau ketvirtą dieną iš eilės, rodo pirmadienį paskelbta oficiali statistika. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad šis vienos paros pacientų mirčių skaičius yra mažiausias per pastarąsias 13 dienų. Nuo protrūkio pradžios šalyje iš viso mirė 13 055 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Latvijoje per pastarąją parą buvo nustatyti devyni nauji susirgimo COVID-19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 542, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Šalies ligoninėse yra 44 naujuoju koronavirusu užsikrėtę pacientai; iš jų 39 yra vidutinės būklės, o likę penki – sunkios. Praeitą savaitę Latvija taip pat pranešė apie pirmąsias dvi šio protrūkio aukas šalyje.

Kai kurios šalies ligoninės lengva koronaviruso COVID-19 forma sergančius pacientus išleidžia gydytis namo arba svarsto tą padaryti. Kaip BNS informavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas, iš gydymo įstaigos į saviizoliaciją išleisti keturi pacientai, kuriems diagnozuotas naujasis koronavirusas. „Išleidome keturis pacientus, kol kas dar stebime du ligonius, jų būklė stabili“, – sakė ligoninės atstovas spaudai.

Lietuvoje per parą nustatytas kol kas rekordinis susirgusių koronavirusu atvejų – penki. Be ankstesniame reportaže aptarto atvejo Panevėžyje, du sergantys – Klaipėdoje ir du Vilniuje. Visi atvejai įvežtiniai. Lietuvoje per šiandien nustatyti 5 nauji koronaviruso atvejai. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad visi jie – įvežtiniai. Iš viso Lietuvoje 22 koronaviruso atvejai, ištirti 742 ėminiai dėl koronaviruso. „Paskutiniu metu dabar buvo 72 mėginiai ištirti. Trys iš jų yra teigiami.

Išaušus karantinui šalyje gyvenimas didmiesčiuose iš tiesų gerokai sulėtėjo, tačiau tik ne Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje dėl visuotinio karantino užsidarius poliklinikoms ir šeimos klinikoms pas medikus nebegalintys patekti pacientai vistiek nuo pat ryto veržėsi pro duris. Didžioji dauguma į rekomendacijas nekišti nosies iš namų moja ranka ir reikalauja siuntimų, reabilitacinių procedūrų, vaistų.

Greitosios medikai sako, kad daugėjant galimai koronavirusu užsikrėtusių pacientų medikai vos spėja suktis. Prie gydymo įstaigų atvykę ekipažai su ligoniu stovi net po 5 valandas, pacientai pyksta, mat priverst sėdėti uždaryti automobilio viduje, jie negali nueiti net į tualetą. Medikai išlipti gali, bet prispirti fiziologinių poreikių dėvimą kostiumą turėtų keisti nauju. Ligoninės teisinasi, esą situacija gerėja, o ministras ragina apsišarvuoti kantrybe.

Atlikti tyrimų dėl koronaviruso kol kas neleista nei vienai privačiai įstaigai, nes jos negali užtikrinti būtino epidemiologinio saugumo, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Nei vienas privatus centras, kuris kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siekdamas galimybės savarankiškai atlikti COVID-19 tyrimus jų pageidaujantiems pacientams, negali užtikrinti reikiamo epidemiologinio saugumo“, – BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Paskutines akimirkas iki gimdymo skaičiuojanti Jovita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kaip reikiant nustėro, apsilankiusi tėvų forume ir čia perskaičiusi moterų atsiliepimus apie esamą padėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pasirodo, čia gimdančios moterys visą laiką privalo būti vienos, mat jų vyrai nei į ligoninę, nei į gimdymą nėra įleidžiami. Tuo metu pati ligoninė informuoja, kad taip yra saugiau tiek gimdyvei, tiek jos naujagimiui.

Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo amžiaus. Štai Pasvalio poliklinikoje šeimos gydytojais priversti dirbti net keli 80-mečiai medikai. O poliklinikos vadovas neslepia, po 5 metų išvis nebebus kam gydyti ligonių, mat visi įstaigos gydytojai bus sulaukę pensijos.

Šiaulių apylinkės teismas penktadienį medikui ir penkiems pacientams už kyšininkavimą skyrė pinigines baudas. Kaip pranešė teismas, medikas buvo kaltinamas tris kartus paėmęs po 20 eurų kyšį, o penki pacientai – gydytojams davę nuo 20 iki 600 eurų dydžių kyšius. Tris kartus kyšį iš pacientų paėmusiam 61 metų neurologui Kęstučiui Dainiui teismas skyrė 4,5 tūkst. eurų dydžio baudą ir konfiskavo 60 eurų, gautus kaip kyšius.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst.

Per metus prie naujosios pacientų registracijos sistemos prisijungė apie dešimtadalis tą padaryti turėjusių gydymo įstaigų. Registrų centro duomenimis, sutartį prisijungti prie naujos išankstinės pacientų registracijos sistemos su juo yra pasirašiusios 76 gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, iš viso tai turėtų būti padariusios apie 800 gydymo įstaigų.

Prasidėję nauji metai nemažai pokyčių įneša ir į sveikatos apsaugos sritį. Vienų įstatymų pasikeitimai įsigaliojo jau pirmąją šių metų dieną, kiti laukia nuo metų vidurio ar pabaigos. Naujovės, įsigaliojančios nuo sausio 1 d. Įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis Nuo šiol, planuojama, pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala.

Lietuvos gėda vadinta carinė sostinės Žvėryno infekcinė ligoninė – jau praeitis. Dabar įvairiausiomis infekcijomis susirgę pacientai jau gydomi viename moderniausių infekcinių ligų korpuse Baltijos šalyse. Durys uždarytos. Pacientų nebėra. Ilgiau nei šimtą metų skaičiuojanti Žvėryno infekcinės ligoninės istorija pagaliau baigėsi. Ši ligoninė garsėjo ne tik savo amžiumi, tačiau ir pacientų skundais. Čia patekęs nelaimingas būdavo dažnas ligonis.

Kanados privačių duomenų apsaugos tarnybos pradėjo tyrimą dėl kibernetinio saugumo incidento, vienai medicinos tyrimų laboratorijai antradienį pranešus apie galimą iki 15 mln. kanadiečių pacientų – tai yra, beveik pusės šalies gyventojų – duomenų vagystę.

Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigaliojant vadinamajam žalos be kaltės modeliui, kuris, kaip tikimasi, leis pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, pateikta, kokias sumas pacientas ar jo artimieji galėtų gauti konkrečiais sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais. Tai numato neseniai įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Gyventojai, grožio paslaugoms rinkdamiesi kvalifikacijos stokojančius ir licencijos neturinčius asmenis, neišvengia skaudžių pasekmių. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) gauna vis daugiau pranešimų apie nekvalifikuotų specialistų invazinių procedūrų metu padarytą neatitaisomą žalą pacientų sveikatai.

Rajonų ligoninių medikai susirūpino savo saugumu darbe. Nuo girtų, kumščiais mosuojančių ir agresyvių pacientų pavargusios rajonų ligoninės ginkluojasi pagalbos mygtukais, o didžioji Panevėžio ligoninė dėl tokių atvejų ėmė samdytis net apsaugą. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai neslepia, kad dažnai iš ligoninės jiems pirmiesiems tenka atlaikyti net gyvybei pavojingus pacientų išpuolius.