pacientai

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Slovakijoje daugiau kaip du trečdaliai šiuo metu registruojamų COVID-19 pacientų yra užsikrėtę neseniai Didžiojoje Britanijoje atrasta koronaviruso atmaina, penktadienį premjero Igorio Matovičiaus žodžius citavo britų dienraštis „The Guardian“. „Šiuo metu iš 1 360 teigiamų PCR testų ėminių 71 proc. pasirodė esantys užsikrėtimo „britiškuoju“ variantu atvejai“, – sakė I. Matovičius.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 8 d. mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau trečias lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kito pirmadienio naikinamos 35 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Kėdainių ligoninėje 20-čia sumažėja lovų su deguonies tiekimu – čia COVID-19 liga sergantiems pacientams lieka 25 covid lovos.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai pastebi tendenciją, kad pacientai karantino laikotarpiu atidėlioja vizitus pas gydytojus. Gydytojai nurodo, kad ligos nelaukia karantino pabaigos, todėl kviečia atvykti pasitikrinti. Tai leis išvengti sunkesnių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad pacientai vengia apsilankymų pas gydytojus.

Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.

Nuo Naujųjų įsigaliojus naujai tvarkai pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai pacientams nebuvo draudžiama ir anksčiau, tačiau nauji pokyčiai leis sumažinti popierizmą ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 348 testus nustatyti 556 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę pacientai, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 788 naujus COVID-19 atvejus ir penkių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 606,63 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra. Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Jungtinėse Valstijose antradienį mirė daugiau kaip 3,9 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių – daugiausiai per vieną dieną šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. Baltimorėje įsikūręs universitetas nurodė, kad per parą iki 20 val. 30 min. vietos (trečiadienio 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku šalyje mirė 3 936 COVID-19 pacientai, taip pat buvo užfiksuoti 250 173 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

COVID-19 užsikrėtusiems žmonėms gresia ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vienas jų – ir erekcijos disfunkcija vyrams, įspėja medicinos ekspertai.  Infekcinių ligų specialistė dr. Dena Grayson sako, kad dabar baiminamasi, jog vakcina gali paveikti vyrų erekciją net ir jiems pasveikus. „Labai nerimaujame, kad vyrams liga gali palikti ilgalaikių negalavimų – erekcijos disfunkciją, nes žinome, kad virusas pakenkia kraujagyslėms, – „NBC Chicago‘s LX“ sakė dr. D. Grayson.

Jeigu visuomenė nesusiims ir nepradės laikytis karantino nurodymų, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti, įspėja Santaros klinikų gydytojas. „Priėmimo skyriai kemšasi, nes ligonių skaičius turime milžiniškus, gydytojai nėra kažkokie klonai, jų nepripūsi, neprigaminsi per vieną dieną ir tiesiog gali būti ir panašu, kad ateina tas momentas, kada tiesiog reikės pačiam pacientui rūpintis savimi.

Ligoninėse gydomi 1734 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 947 pacientų, 89 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 8 498 iš 16 tūkst.

Vaistų gamintojai kreipėsi į ministrę pirmininkę bei valdančiosios koalicijos partnerius su raginimu keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią naują vieno gamintojo sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką. Pasak jų, įsigaliojus naujajai tvarkai keisis galimai net 210 tūkst. pacientų gydymas, o valstybei tai kainuos papildomus 2,5 mln. eurų.

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 95 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 66 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Ligoninėse gydomi 1707 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 924 pacientams, 82 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų 8 982 iš 16 tūkst.

Ukrainoje per praėjusią parą patvirtinti 13 882 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 229 anksčiau užsikrėtę pacientai, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. „Be kita ko, susirgo 684 vaikai ir 615 medicinos darbuotojų. Taip pat per pastarąją parą į ligonines buvo paguldyta 1 818 žmonių“, – sakoma M. Stepanovo „Facebook“ žinutėje.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Portalo teigimu, tam gali prireikti per 400 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad šiuo metu svarstoma medikams privalomai nurodyti ligoninėse gydyti COVID-19 sergančius pacientus. „Reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis. (...) Tikrai toks svarstymas vyksta, yra diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija, tikrai ieškoma sprendimų, kaip medikus pasitelkti“, – BNS antradienį Seime sakė ministras.

Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesio skambino pavojaus varpais dėl ženkliai išaugusių kompensuojamų vaistų priemokų už gyvybiškai svarbius imunitetą slopinančius vaistus. Tačiau dabar pacientai sako apskritai yra pasmerkti nežinomybei, nes sutriko vėliausiai pradėto kompensuoti generinio vaisto tiekimas Lietuvoje.

Lapkričio 20 dienos ryto duomenimis, Santaros klinikose gydomi 169 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 34 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 169 COVID-19 sergančiųjų – 3 vaikai.

Vyriausybė prognozuoja, kad šios savaitės pabaigoje dėl koronaviruso šalies ligoninėse bus gydoma apie 2 tūkst. pacientų. Apie tai BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, gydymo įstaigų ir sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso teikimo organizavimo koordinatorė Inga Cechanovičienė. „Mes gavome pirmadienį iš Vyriausybės mokslininkų prognozes.

Koronavirusui Lietuvoje apkraunant medikus dvigubu krūviu, į pagalbą perkrautai medicinos sistemai pasiruošę ateiti vaistininkai. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad rutininius darbus vaistininkai gali atlikti ir patys – tam užtektų priimti vos du politinius sprendimus. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.

Gydymo įstaigose sparčiai daugėjant COVID-19 pacientų svarstoma galimybė pritaikyti parodų centrą laikinai ligoninei, sako „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. „Dėl paties aktualumo, lovų skaičiaus trūkumo – ta problema egzistuoja, esame įtraukti į visus paruošiamuosius aptarimo klausimus, esame pateikę ir sprendimą, kaip tai galėtų praktiškai būti įgyvendinta. Su savivaldybe šiuo klausimu dirbame“, – BNS sakė jis.

Kaune mažėjant vietų gydyti COVID-19 pacientams, į pagalbą pasitelkiamos Prienų, Kėdainių, Jurbarko gydymo įstaigos. Kaip BNS informavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos, COVID-19 sergančių pacientų gydymą organizuojanti LSMU Kauno ligoninė jau prieš dvi savaites pasiekė 70 proc. koronavirusu užsikrėtusių pacientų lovų užimtumą.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos šalyje draudžiama lankyti pacientus, kurie guli klinikose ar ligoninėse. Gydymo įstaigos suteikia galimybę pacientams perduoti siuntinius, tačiau perdavimo laikas yra labai ribotas.  Su tv3.lt naujienų portalu susisiekusi skaitytoja teigė, kad siuntinį norėjo perduoti Vilniaus Santaros klinikose gulinčiam giminaičiui.

Vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Tokius faktus pateikia gydytojai neurologai, kasdien gydantys šią pavojingą ligą. Pasak jų, insulto prevencija ir mokėjimas atpažinti insulto simptomus gali ne tik apsaugoti nuo gresiančios negalios, bet ir išgelbėti gyvybę. Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikalinga specializuota pagalba laiku suteikiama tik maždaug 15–20 procentų visų žmonių, kurie patiria insultą.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.

Penktadienį į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę pradėti vežti ir guldyti COVID-19 pacientai. Kol kas jų paguldyti penki, tačiau neatmetama, kad dar penktadienį gali užsipildyti visas 30-ies lovų skyrius, BNS sakė ligoninės atstovė Žydrė Gedrimaitė. „Mes jau pasiruošę nuo aštuonių ryto ir pacientai jau važiuoja. (...) Šiandien dienai yra atidarytas vienas skyrius, jis talpina 30 pacientų iš kurių 20 gali būti jungiami prie deguonies“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad situacija dėl koronaviruso šalyje yra bloga, tačiau valdoma. „Situacija bloga ir ji tikrai nepagerės artimiausiomis dienomis, bet ji yra valdoma“, – žurnalistams antradienį sakė R. Tamašunienė. Jos pirmininkaujama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį aptarė epidemiologinę situaciją ir įstaigų darbą. R. Tamašunienė ragina gyventojus imtis apsaugos priemonių.

Daugybė medicinos darbuotojų visame pasaulyje siaučiant COVID-19 virusui yra priversti darbe praleisti viršvalandžius ir nesustodami dirba po 18-20 valandų per parą. Socialiniame tinkle „Twitter“ plintantis vaizdo įrašas – puikus įrodymas, jog net esant nepakeliamam krūviui daktarai savo darbe moka išlikti pozityvūs ir pakelti savo pacientų emocinę būklę. Vaizdo įrašą patalptino Indijoje, Silcharo mieste, dirbantis gydytojas Syedas Faizanas Ahmadas.

COVID-19 pacientams šią ligą sukeliančiu virusu užsikrėtus antrą kartą gali pasireikšti sunkesni simptomai, rodo antradienį paskelbtas tyrimas, patvirtinantis, kad įmanoma šia potencialiai mirtina liga susirgti pakartotinai. Žurnale „The Lancet Infectious Diseases“ aprašomas pirmas patvirtintas pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu atvejis Jungtinėse Valstijose – labiausiai pandemijos veikiamoje pasaulio valstybėje.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 156 asmenys, kuriems patvirtintas koronavirusas, informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, 57 pacientai guli su deguonies kaukėmis, penki – su dirbtine plaučių ventiliavimo įranga, septyni yra reanimacijoje. Iš viso 53-ose duomenis pateikusioje šalies gydymo įstaigose yra 15 tūkst.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

Medikų ir pacientų atstovai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją dėl naujos hipertenzijai skirtų vaistų skyrimo tvarkos. „Šiandien kalbame apie pokyčius kompensuojamų vaistų arterinei hipertenzijai gydyti apraše. Tas aprašas buvo kuriamas darbo grupės maždaug visus 2019 metus, buvo patvirtintas balsavimu ir pateiktas ministro pasirašymui“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.

​Nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta 2105 vaistai – septyniomis dešimtimis daugiau nei buvo iki šiol. Kainyne – 124 nauji vaistai prekiniais pavadinimais, kurių iki tol nebuvo. Svarbu ir tai, kad 47 vaistai nuo spalio nebebus išrašomi kaip kompensuojamieji, jie keičiami kitais. Palyginti su 2020 metų III ketvirčio analogišku kainynu, naujajame sąraše sumažėjo 684 vaistų bazinės kainos, 1284 – išliko nepakitusios, 13 – padidėjo.

Šiuolaikinių gydymo metodų ignoravimas, padidėjęs žmonių hospitalizavimas ir net išaugęs mirčių skaičius – apie tokias grėsmes perspėja medikai artėjant naujai vaistų nuo hipertenzijos kompensavimo tvarkai.  Oficialiais duomenimis, hipertenzija diagnozuota daugiau nei 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tačiau medikai įspėja, kad sergančiųjų gali būti kur kas daugiau.

Toliau Seime stumiama idėja įsteigti valstybines vaistine kaip reikiant piktina pacientus. Jų teigimu, vaistinių ir taip yra ant kiekvieno kampo, o vaistų pasirinkimas per mažas. Praėjusią savaitę Seime buvo nukeltas balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisos, įteisinančios valstybines vaistines, vakar Seimas tvirtindamas rudens sesijos darbų programą, nesutiko iš jos išbraukti šio klausimo ir parlamentarai dar iki rinkimų balsuos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo.

Didžiulės eilės, nenoriai atliekami tyrimai, gydytojams spėliojant telefonu skiriami vaistai – tokie skundai nesiliauja iš pacientų lūpų. Nors, kaip teigia ministras Aurelijus Veryga, kliūčių gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas neturėtų būti, realybė vis dar tokia, kad žmonės mėnesių mėnesiais nesulaukia reikiamos pagalbos. „Sunku pakliūti, užsiregistravau rugpjūčio pradžioje, pateksiu tik lapkričio pabaigoje, o gal ir numirsiu per tiek laiko.

Respublikiniame priklausomybės ligų centre pacientui nustatytas koronavirusas. Žmogus perkeltas į kitą gydymo įstaigą, tačiau po šio atvejo kiti pacientai sunerimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paaiškino situaciją. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi įsibaiminusi moteris. Pasak jos, situacija kelia nerimą, nes kiti su sergančiuoju kontaktą galimai turėję asmenys paleisti iš gydymo įstaigos pasklido po miestą.

Karštos politikų diskusijos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo tik atitraukia dėmesį nuo chaoso kompensuojamųjų vaistų tvarkos sistemoje ir kitų nesprendžiamų pacientams gyvybiškai svarbių sveikatos klausimų – taip teigia pacientų organizacijų atstovai. Nerimas dėl Seimo sprendimų ir viltis dėl prezidento veto „Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, pacientai su baime laukia kas ketvirtį atnaujinamo kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir jau dvejus metus stabiliai augančių priemokų už juos.

COVID-19 pacientų gydymas Lietuvai kainavo apie 1,25 mln. eurų, tai sudaro 0,08 proc. visų išlaidų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius. Tarnybos skaičiavimu, vidutinė naujuoju koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina 1960 eurų. „Ši kaina kiekvienu gydymo atveju yra skirtinga ir priklauso nuo gydymo trukmės, gretutinių ligų ir taikyto gydymo metodo“, – naujienų portalui lrt.

Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka. Išimtis – pirminės sveikatos priežiūros paslaugos.

Toli gražu ne visiems pavyksta prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusios sveikatos priežiūros sistemos. Vargsta ir pacientai, ir medikai, ir gydymo įstaigos, tapusios sistemos įkaitėmis. Ir nepaisant to, kad nemažai gyventojų it susitarę kalba apie „nieko neveikiančius, už kavos gėrimą algą gaunančius medikus“, realybė daugeliui atveju yra visai priešinga. Net dalį konsultacijų atliekant be kontakto, telefonu, medikai darbo turi ne ką mažiau, nei prieš karantiną.