pacientai

Pandemijai į gydymo įstaigas įnešus išbandymų, priėmimo tvarka neretai piktinasi dauguma pacientų. Vieniems sunku pas gydytojus patekti registruojantis internetu, o kiti piktinasi, kad atvykus į gydymo įstaigas tenka pralaukti ilgas valandas. Panašiai nutiko ir panevėžietei Ingai (tikras moters vardas ir pavardė tv3.lt redakcijai žinomas), kuri kartu su mažamečiu vaiku tiek poliklinikoje, tiek laboratorijoje buvo išvaryta laukti už durų.

Lietuvoje koronaviruso situacija sparčiai prastėja. Trečiadienį užfiksuota virš 1 tūkst. naujų atvejų, o medikai siunčia perspėjimą, kad ligoninių skyriai sparčiai pildosi COVID-19 pacientais. Savo mintimis apie prastėjančią situaciją „Facebook“ paskyroje pasidalijo ir gydytojas anesteziologas, reanimatologas. Vyras pasakoja, kad situacija darosi vis prastesnė, o kai kurių pacientų nebegelbėja net deguonies kaukės.

Vos prasidėjus grybavimo sezonui, daugelis lietuvių traukia į miškus ieškoti laimikių ir keliauja namo pilnomis pintinėmis. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai grybautojai ima nežinomus grybus ir juos ragauja namuose, kiti grybų mėgėjai jų tiesiog padaugina ir tenka kreiptis į specialistus dėl apsinuodijimo. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr.

Krauju apsipylusi pacientė Biržų ligoninės priimamajame iš aptarnaujančio personalo sulaukė ne pagalbos ir supratimo, bet įžeidinėjimų. Kraujas lašėjo pro pirštus Biržų ligoninėje reikalų turėjusi Širvėnos seniūnijos Kratiškių kaimo gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) sakė pasistengsianti, kad su šia įstaiga daugiau neturėtų nieko bendra.

Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.

Kaišiadorių ligoninėje COVID-19 užsikrėtė 15 pacientų, manoma, kad infekcija į įstaigą pateko per pacientų artimuosius. „Nuo šiandien mes atsidarėme 15 lovų COVID poskyrį Vidaus ligų skyriaus, šiuo metu turime 12 ligonių“, – BNS ketvirtadienį sakė Kaišiadorių ligoninės vadovė Edita Skarakodienė. Pasak jos, įstaigoje griežtai laikomasi infekcijų kontrolės, todėl menkai tikėtina, kad pacientai į ligoninę būtų galėję patekti jau sirgdami ir tai liko nepastebėta.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ruošiamasi gydyti COVID-19 sergančius neteisėtus migrantus, pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. Atskiroje, aptvertoje teritorijoje ketinama gydyti lengvomis ar besimptomėmis COVID-19 formomis sergančius užsieniečius. „Pirmą kartą susiduriame su tuo, kad reikia taip greitai paruošti vietas 60-iai ligonių  papildomai. Tai yra iššūkis“, – teigė ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus paslaptingos kilmės „super grybelis“, pasaulyje jau spėjęs sukelti tūkstančius keistų infekcijų. Panašu, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, pripildytos koronaviruso pacientų su nusilpusia imunine sistema, tapo patraukia terpe neseniai atrastam „super grybeliui“ plisti.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Paparčio žiedo paieškos kiekvienais metais neišvengiamos be įvairių nelaimių. Didžiųjų Lietuvos miestų ligoninių duomenimis, žmonės, per Jonines kreipęsi pagalbos į ligonines, dažniausiai skundėsi lūžiais, saulės smūgiais, raumenų patempimais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) duomenimis, žmonės daugiausia kreipėsi dėl galūnių lūžių, patempimų ir kaulų išnirimų.

Nuo birželio 14 dienos Santaros klinikose vėl bus galima lankyti sergančius artimuosius, tačiau lankytojai turės ir toliau laikytis taisyklių, užtikrinančių epidemiologinę saugą. Lankymas leidžiamas turintiems Galimybių pasą arba Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuriuos reikia pateikti apsaugai prieš patenkant į Santaros klinikų patalpas.  Neturint šių dokumentų, būtina gauti gydančio gydytojo leidimą.

Dar pernai pradėjęs veikti vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis sudaro geresnes sąlygas pacientams tikėtis sveikatai patirtos žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad ne visos įstaigos laiku susimoka įmokas į tam skirtą fondą, pastebima, kad jis yra gerokai didesnis nei pacientams numatomos išmokos. Manoma, kad dėl to turėtų būti numatytos didesnės sumos žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo birželio 7 d. (pirmadienio), Kauno regiono gydymo įstaigose mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės Kauno regione naikinamos 122 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc.

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Šį šeštadienį Kėdainių ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos mirė jaunas kėdainietis. Vos 24 sulaukęs vyras į ligoninę buvo paguldytas gegužės 17 dieną. Penkias dienas jo sveikata silpo, kol galiausiai gegužės 22 dieną jaunas vyras pralaimėjo kovą su šia klastinga liga. Laikinai direktorės pareigas einanti Rita Kuodienė jau anksčiau yra sakiusi, kad ligoniai jaunėja. „Turime ir į trečią, ir į ketvirtą dešimtį įkopusių pacientų. Didelė dalis – vidutinio amžiaus pacientai.

Dr. Elizabeth Blackwell, tapusi pirmąja moterimi, gavusia gydytojo diplomą Jungtinėse Amerikos Valstijose, atvėrė moterims galimybę rinktis gydytojo profesiją. E. Blackwell nusprendė tapti medike po savo draugės mirties. Moters draugės manymu, ji nebūtų patyrusi tiek daug kančių, jeigu ją būtų gydžiusi moteris. Mokantis E. Blackwell buvo nuolatos atstumiama tiek mokytojų, tiek pacientų, tačiau ji atkakliai siekė savo tikslo ir 1849 m. tapo pirmąja moterimi gydytoja JAV.

Neregėta kova dėl pacientų Panevėžyje. Per karantiną miesto poliklinika staiga praturtėjo daugiau kaip 10 tūkstančių pacientų. Įstaiga aiškina, kad panevėžiečiai tiesiog pakeitė gydymo įstaigą, o pacientai piktinasi, kad poliklinika juos priglaudė prieš jų valią – be jokių sutikimų. Tyrimo ėmėsi ir ligonių kasos. Masinė pacientų migracija Panevėžyje ir dar per karantiną, tokį galvosūkį sprendžia ligonių kasa.

Valstybinė ligonių kasa aiškinasi, kaip per porą mėnesių daugiau nei 10 tūkst. panevėžiečių iš Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio padalinio persirašė pas psichiatrą miesto poliklinikoje, ketvirtadienį rašo vietos dienraštis „Sekundė“. Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų. Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų išmokų, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad didesnių išmokų tikėjęsi medikai jaučiasi nusivylę – kai kurie priedai nebesiekia nė dviejų eurų. „Tiems medikams, kurie tikėjosi gauti didesnes išmokas tikrai manau, kad jie dabar jaučiasi nusivylę“, – LRT radijui sakė ji.

Nors daliai gyventojų gauti talonėliui buvusios įprastos platformos sergu.lt nebeliko ir SAM tikisi sėkmingo išankstinės pacientų registravimo informacinės sistemos (IPR IS) įsivažiavimo, realybėje – ne viskas kaip sviestu patepta. Gydymo įstaigos vis dar skundžiasi techniniais sistemos nesklandumais ir netylančiais skambučių centrais. Negana to, vyresnio amžiaus pacientams paprasčiau lieka stoti į gyvas eiles užsirašyti pas gydytojus.

2016 m. lapkričio 21 d. Australijos miesto Melburno ligoninių skubios pagalbos skyriai staiga prisipildė pacientų su sunkiomis kvėpavimo takų problemomis. Dešimt žmonių mirė, o tūkstančiai negalėjo lengvai kvėpuoti gąsdinančiai ilgą laiką. Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui įtvirtinti įstatymuose draudikų teisę sudarant sutartį tvarkyti apdraustojo sveikatos duomenis be jo sutikimo. Šiuo metu toks sutikimas yra būtinas.  Praėjusią savaitę šis klausimas buvo išimtas iš posėdžio darbotvarkės.

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos. Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.  Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Santaros klinikų vadovu Feliksu Jankevičiumi ir Kauno klinikų vadovu Renaldu Jurkevičiumi.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Koronaviruso situacija Lietuvoje prastėja. Beveik kasdien fiksuojama virš 1 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Kalbama, kad ligoninių skyriai vėl pilni virusu užsikrėtusių pacientų. Antradienį Vilniaus miesto klinikinė ligoninė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo prašo visuomenės pagalbos. Pranešama, kad apsaugos priemonių rezervai jau beveik išseko.

Seimas priėmė svarstyti naują pacientų vaistų priemokų skaičiavimo tvarką. Jei jai bus pritarta, nuo liepos keisis kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimai dėl mažiausios priemokos. Už tai, kad pataisas Seimas pradėtų svarstyti balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys balandžio 22-ąją.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį priėmė eutanaziją įteisinantį įstatymą.  Šalis bus viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nepagydomai sergantiems ar itin sunkiai sužalotiems pacientams leidžiama savanoriškai nutraukti savo kančias.   Per balsavimą 350 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose už įstatymą pasisakė 202 deputatai, 141 balsavo prieš, du parlamentarai susilaikė.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Vėluojant „Moderna“ vakcinoms nuo koronaviruso, daliai pacientų tenka atidėti antrąjį skiepą, skelbia LRT radijas. Pasak radijo, vien sostinės Centro ir Antakalnio poliklinikose vakcinos nesulaukė po 400 pacientų, įstaigos piktinasi, jog tenka atšaukti vizitus, perplanuoti darbus.

Dalis gyventojų bijo užsikrėsti COVID-19, dėl to vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė ligonių kasa ir medikai ragina gyventojus pasirodyti gydytojams gyvai, esą poliklinikose, ligoninėse tikimybė pasigauti koronavirusą sumažėjo, ir priduria, kad gyventojai jau dabar atvyksta su paūmėjusiomis ligomis ir sunkesnėmis jų formomis.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 663 COVID-19 atvejai ir 13 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 243,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 986 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 178 tūkst.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr.

Visoje JAV nepagydomi pacientai – tiek sergantys COVID-19, tiek kitomis ligomis – nusprendžia mirti namuose, o ne vykti į ligonines ir galimai atsisveikinti su artimaisiais už stiklo ar telefonu. Nacionalinės ligoninių organizacijos praneša, kad įstaigose pastebimas namuose prižiūrimų pacientų skaičiaus padidėjimas dviženkliu procentu, atsižvelgiant į visoje šalyje taikomus apribojimus šeimos apsilankymams pandemijos metu.

Sostinėje daugėja pozityvių naujienų: mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiui, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė rengiasi atnaujinti dalį įprastų paslaugų, poliklinikose tęsiasi prioritetinės švietimo darbuotojų grupės vakcinacija, rašoma pranešime spaudai.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Slovakijoje daugiau kaip du trečdaliai šiuo metu registruojamų COVID-19 pacientų yra užsikrėtę neseniai Didžiojoje Britanijoje atrasta koronaviruso atmaina, penktadienį premjero Igorio Matovičiaus žodžius citavo britų dienraštis „The Guardian“. „Šiuo metu iš 1 360 teigiamų PCR testų ėminių 71 proc. pasirodė esantys užsikrėtimo „britiškuoju“ variantu atvejai“, – sakė I. Matovičius.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 8 d. mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau trečias lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kito pirmadienio naikinamos 35 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Kėdainių ligoninėje 20-čia sumažėja lovų su deguonies tiekimu – čia COVID-19 liga sergantiems pacientams lieka 25 covid lovos.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai pastebi tendenciją, kad pacientai karantino laikotarpiu atidėlioja vizitus pas gydytojus. Gydytojai nurodo, kad ligos nelaukia karantino pabaigos, todėl kviečia atvykti pasitikrinti. Tai leis išvengti sunkesnių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad pacientai vengia apsilankymų pas gydytojus.

Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.

Nuo Naujųjų įsigaliojus naujai tvarkai pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai pacientams nebuvo draudžiama ir anksčiau, tačiau nauji pokyčiai leis sumažinti popierizmą ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.