pabėgėliai

Kalbėdamas su žurnalistais užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis minėjo, kad lankydamasis Irake ir Turkijoje stengėsi skleisti žinią, kad Lietuva nebus lengvas neteisėtos migracijos kelias. „Mano pagrindinė žinia buvo ta, kad jūs mokate labai didelius pinigus. Tikrai, Lietuvoje tai yra dideli pinigai – iki 15 tūkst. eurų. Tai milžiniški pinigai, kuriuos sumokate už bilietą į Europos Sąjungą.

Profesorius Vytautas Landsbergis siūlo, kad migrantai, kurie prašo prieglobsčio Lietuvoje, turėtų pasirašyti, kad jie supranta, kad ateidami į Lietuvą neteisėtai padarė nusikaltimą. Kalbėdamas per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Tarybos posėdį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius V. Landsbergis kalbėjo, kad Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta, kad neteisėtas sienos kirtimas yra nusikaltimas.

Neteisėtų migrantų banga iš Baltarusijos toliau keliauja į Lietuvą. Ne mažą pabėgėlių skaičių priglaudusių pasienio savivaldybių atstovai pasakoja, kad teritorijų gyventojai, kuriose yra apgyventi pabėgėliai, jaučiasi itin sunerimę, nes nebuvo pasiruošę savo kaimynystėje sutikti kitataučius. Visgi, nors ir keisto migrantų elgesio jie nepastebi, tačiau tikisi, kad migrantai greitu metu bus perkelti į kitas vietas.

Trečiadienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai iš sraigtasparnio užfiksavo du sienos pažeidėjus. Tądien pasieniečiai ties Šalčininkų rajono Maciučių kaimu sulaikė 37 iš Baltarusijos sieną pažeidusius migrantus. 16 iš jų prisistatė Rusijos piliečiais iš Čečėnijos ir Dagestano. Tai gali būti kelios šeimos, jose buvo 8 nepilnamečiai. Likusioji sulaikytos grupės dalis – vyrai. 17 iš jų prisistatė Afganistano piliečiais, 4 – Indijos.

Kasdien į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiui augant, tampa vis didesnis iššūkis tarnyboms surasti, kur juos apgyvendinti. Didžiausias krūvis tenka pasienio savivaldybėms, nes tik kelios šalies savivaldybės atsiliepė į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymą padėti joms ir suteikti patalpas apgyvendinti migrantus. Tačiau sutikusių savivaldybių gyventojai tam priešinasi ir renka parašus – reikalauja nepriimti migrantų.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 738 neteisėti migrantai. Neslūgstant migrantų sukeltam chaosui, plečiamas migrantams tinkamų apgyvendinimo vietų tinklas – jie greitu bus įkurdinti Medininkuose, Dieveniškėse. Taip pat yra laisvų sklypų Švenčionių rajone. Bet kiek visa tai kainuoja Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene ir Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvos šeimų sąjūdis surengė dar vieną – trečiąjį protestą. Sekmadienį 150 žmonių protestavo ne dėl Partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos, bet dėl į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas neabejoja – šiuo protestu „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai siekia išlaikyti savo judėjimą.

Paskelbus, kad didžiausia nauja nelegalų stovykla bus įrengta Dieveniškėse, vietos gyventojai kyla į kovą – jau antradienį žada jungtis į gyvą grandinę ir blokuoti įvažiavimą į savo miestelį. Vietiniai piktinasi, kad miestelyje šalies valdžia ketina apgyvendinti kone du kartus daugiau nelegalų, nei čia gyvena pačių dieveniškiečių, kad jų saugumui esą gali iškilti pavojus.

Antradienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas priėmė rezoliuciją, kuria neteisėta migracija pripažinta hibridine agresija. Rezoliuciją pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė keturias priemones, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiamas į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų klausimas. Pokalbis su L. Kasčiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien Seime virė diskusijos dėl rezoliucijos dėl hibridinės agresijos atrėmimo.

Vis garsiau kalbama apie fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kuris turėtų padėti suvaldyti nelegalių migrantų srautus. Barjeras turėtų padėti, nes pirmiausia pabėgėlius reikėtų išgirsti per sieną, tačiau ją supanti koncertina – spygliuota viela – gali sukelti ir nemažai problemų. Susižalojusius asmenis tektų gydyti, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Kartu su ja laidos metu diskutavo ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paviešino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip sieną iš Baltarusijos pažeidžia 4 asmenys. Šis sulaikymas įvyko pirmadienį Švenčionių rajone. Pažeidėjus iškart už maždaug pusantro šimto metrų nuo sienos sulaikė bendras patrulis, kuriame buvo pasienietis ir karys, ir čia pat budėjęs VSAT kinologas su tarnybiniu šunimi. Pirminiais duomenimis, sulaikytieji – čečėnų tautybės Rusijos piliečiai.

Į Lietuvą ir toliau plūsta dideli neteisėtų migrantų srautai, o valdantieji sulaukia vis daugiau kritikos dėl esą prasto situacijos valdymo. Tačiau 2015 metais Europoje kilusios pabėgėlių krizės metu vidaus reikalų viceministro pareigas ėjęs Elvinas Jankevičius kritikuoti dabartinės valdžios neskuba ir giria kai kuriuos jų sprendimus.

Lietuvą užklupusiai pabėgėlių iš Baltarusijos krizei – dešimt dienų. Per šį trumpą laiką buvo sumušti visi rekordai – nelegalių migrantų sulaikyta 20 kartų daugiau nei per visus praėjusius metus. Pranešama, kad juos išsiųsti į jų kilmės šalis Vidaus reikalų ministerija (VRM) turi du variantus. Taip pat žinoma dalis informacijos, kaip organizuojami pabėgėlių patekimo į Lietuvą procesai.

Pirmadienį į posėdį rinkosi Valstybės gynimo taryba (VGT), kurią prezidentas Gitanas Nausėda šaukė dėl sienos saugumo klausimų. Prezidentūros atstovai teigė, kad praleista per daug laiko ruošiantis statyti fizinį barjerą. Tuo metu Vidaus reikalų ministrė patvirtino, kad pasienyje bus sutelkta didesnės karių pajėgos.

Sulaikomų nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiai po truputį mažėja, tačiau problema išlieka opi. Ne tik pasienio, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių atstovai teigia, kad komunikacijos iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir kitų institucijų trūksta. Merai nežinioje – sprendimai paskelbiami anksčiau nei su jais savivaldybes kažkas supažindina.

Vilniuje – netikėta pasala nelegalams – sostinėje į policiją iš pasienio pavėžėjai atgabeno būrį sienos pažeidėjų. Pasak policijos, pavėžėjus nuo pasieniečių bėgantiems nelegalams nežinomas asmuo išsikvietė iš vokiško numerio. Tiesa, pažeidėjus vairuotojai pristatė ne į Vokietiją, o tiesiai į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.  Į Lietuvą toliau plūstant nelegalams, Vyriausybė siūlo apribot jų judėjimą ir neleisti išeiti iš apgyvendinimo vietų.

Lietuvos kariai pasienyje su Baltarusija jau pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą, vadinamąją koncertiną. Kol kas kariuomenė skiria savus resursus, kariuomenė tveria rizikingiausius Druskininkų užkardos ruožus. Apie tvorą jau seniai kalbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patenkintas vaizdu. Bet jo kolegė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, susirūpino, kad į lipdami per ją nelegalai susižalos.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos. Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.

Nelegalų srautas į Lietuvą iš Baltarusios ir toliau neslūgsta – Praėjusią parą pasieniečiai vėl sulaikė virš šimto neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Juos išskirsčius po savivaldybes, piestu prieš naujus kaimynus stojo vietos žmonės. Jiems neramu dėl saugumo, bet valdžia ramina, kad užsieniečiai nebus išleidžiami iš patalpų, o juos jau netrukus saugoti pradės ir kariai. Įsibaiminę kaimų žmonės sako net nežinantys ir ką daryti, sutikus juodaodžius užsieniečius – užpulti, ar pavaišinti arbata.

Lietuvai kovojant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, jau rengiamos atsakomosios priemonės Lukašenkos režimui. Numatyta, kad artimiausiomis dienomis bus sprendžiamos ir papildomos priemonės efektyviau ir geriau valdyti pabėgėlių situaciją.  Pirmadienį žurnalistams ministrė A. Bilotaitė sakė, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir viena ir to karo priemonių – neteisėta migracija.

Pasienio su Baltarusija savivaldybės teigia nebeturinčios daugiau vietų priimti nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų. Ne viena jų savo patalpose glaudžia nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, todėl ragina ir kitas šalies savivaldybes pasidalinant našta daryti tą patį.  Pirmadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius žurnalistams komentavo apie šalį neraminančią pabėgėlių situaciją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje.

Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai. Trečiadienį priešpiet VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis.

Ignalinos rajone šeštadienį sulaikyta 12 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, prisistačiusių Irako piliečiais, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Užsieniečius, neturėjusius dokumentų, ties Vosiūnų kaimu sulaikė Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti, nustatinėjamos jų tapatybės.

Pabradėje įkurtame palapinių miestelyje migrantai jau gyvena, o valdžia rengia ir tolesnius planus – nori čia atvežti jūrinius konteinerius, kur galėtų įsikurti pusantro tūkstančio sieną kirtusių žmonių. Į Pabradę atvykęs Seimo kontrolierius ir nevyriausybininkai vertino, kokiomis sąlygomis pasieniečiai laiko į Lietuvą nelegaliai atvykusius žmones, tačiau su migrantais susišnekėjo sunkiai, mat atvykėlių tarpe vos vienas kitas kalba angliškai ar rusiškai.

Pasieniečiams užpildžius migrantų centrą Pabradėje surastos papildomos 60 vietų bendrabutyje užsipildė vos per kelias šio ryto valandas – Ignalinos rajone šiandien ryte sulaikyti net 32 migrantai. Tuo tarpu Dieveniškių kilpoje sieną saugantys pasieniečiai jau ketvirta para nefiksavo nė vieno sienos kirtimo pažeidimo, tačiau patyrę pareigūnai nerimauja, kad tai gali būti tik tyla prieš audrą. Vidaus reikalų ministerija prašo papildomų 11 milijonų sienos apsaugai.

Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija plūstant nelegaliems migrantams, Pabradės užsieniečių registracijos centre vietų nebeliko. Migrantams jau kyla palapinių miestelis, tačiau dėl jo priekaištus žeria Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė – baiminasi, kad jiems nebus užtikrintos pakankamai geros sąlygos.    Visgi Migracijos departamentas aiškina, kad didžioji nelegalūs migrantai tiesiai šviesiai rėžia, jog jų tikslas – turtingosios Vakarų Europos šalys.

Lietuvoje stipriai išaugus migrantų srautams, susirūpinta jų buvimo sąlygomis. Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad migrantams būtina sudaryti bazines sąlygas, suteikti maitinimą, leisti nusiprausti. Jie taip pat tikina, kad migrantams tikrai nesudaromos „šiltnamio sąlygos“ ir skeptiškai žiūrėjo į idėją kurti palapinių miestelį. Visgi Vidaus reikalų viceministras tikino, kad srautams išaugus dar labiau, kito pasirinkimo, kaip įkurti palapinių miestelį, nėra.

Didžiausioje pasaulio pabėgėlių stovykloje Bangladeše kilęs gaisras pražudė mažiausiai 15 žmonių. Tačiau aukų gali būti gerokai daugiau – daugiau nei 400 rohinjų laikomi dingusiais, o daugiau nei 40-iai tūkstančių reikalinga skubi pagalba. Pabėgėlių stovykloje Bangladeše gyvenimą iš naujo buvo pradėję dešimtys tūkstančių rohinjų, kurie prieš ketverius metus nuo kariškių persekiojimo masiškai bėgo iš Mianmaro. Dabar šie žmonės antrą kartą neteko visko, ką turėjo.

Prieš penkerius metus Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jos šalis yra pasirengusi priimti pabėgėlius iš Sirijos nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje šie atsidūrė iš pradžių. Taip Vokietija pirmoji ES „užmerkė akis“ į 1990-ųjų Liublino konvenciją, anot kurios pabėgėliai galėjo prašytis prieglobsčio tik toje sąjungos šalyje, į kurią pirmiausiai atvyko. Vien per 2015-uosius Vokietijoje buvo registruota daugiau nei 1 mln. pabėgėlių. Beveik 430 tūkst.

Siekiant išvengti koronaviruso (COVID-19) plitimo, dviejų Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pavaldžių įstaigų ir Pabėgėlių priėmimo centro vadovai įpareigoti užtikrinti tinkamą neteisėtai atvykusių į Lietuvą užsieniečių bei prieglobsčio prašytojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, atvykėlių izoliaciją ir testavimą dėl koronaviruso. Tokį sprendimą priėmė Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Europos Sąjunga galvoja priimti iki 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų, šiuo metu esančių stovyklose Graikijoje, pirmadienį paskelbė Vokietija. „Europos lygiu deramasi dėl humanitarinio sprendimo „norinčiųjų koalicijai“ priimti šiuos vaikus“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Berlynas yra pasirengęs priimti „deramą“ dalį, sakoma jame. „Norime paremti Graikiją sunkioje humanitarinėje situacijoje dėl maždaug 1–1,5 tūkst.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, anksčiau paskelbęs, kad jo šalis nebetrukdys žmonėms, norintiems patekti į Europos Sąjungą, sekmadienį paragino Graikiją „atverti vartus“ migrantams. „Ei,Graikija! Kreipiuosi į jus: taip pat atverkite vartus ir nusimeskite šią naštą“, – Stambule sakydamas televizijos transliuotą kalbą pareiškė R. T. Erdoganas. „Leiskite jiems vykti į kitas Europos valstybes“, – sakė Turkijos prezidentas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šalies pakrančių apsaugos tarnybai liepė neleisti migrantams, norintiems patekti į Graikiją, kirsti Egėjo jūros, nes tai esą per daug rizikinga, pranešė pareigūnai. „Prezidento įsakymu ... migrantams nebus duodama leidimų kirsti Egėjo jūrą, nes tai yra pavojinga“, – tviteryje nurodė pakrančių apsaugos tarnyba.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina Graikiją žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje, Idlibe verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinės konfrontacijos grėsmė. Kulkas į vandenį paleidžia ginkluoti graikų pakrantės apsaugos pareigūnai. Taip rodo valtimi Graikijos krantus norintiems pasiekti pabėgėliams, kad jie čia nelaukiami.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį perspėjo, kad artimiausiu laiku Europos Sąjungos link plūstels „milijonai“ migrantų ir pabėgėlių, toliau spausdamas Vakarų valstybes dėl konflikto Sirijoje. Turkijai praeitą savaitę atvėrus savo duris migrantams išvykti iš jos teritorijos „šimtai tūkstančių kirto sieną, o greitai jų [skaičius] pasieks milijonus“, sakydamas televizijos transliuotą kalbą pareiškė R. T. Erdoganas.

Tūkstančiai migrantų, įstrigusių prie Turkijos ir Graikijos sienos, šeštadienį susirėmė su graikų policija, pranešė ten esantis naujienų agentūros AFP fotografas. Graikijos policija leido ašarines dujas, mėgindama atremti migrantus, susirinkusius prie sienos Turkijos vakarinėje Edirnės provincijoje. Kai kurie protestuotojai atsakydami pradėjo į pareigūnus svaidyti akmenis.

Suomijos policija atskleidė daugiau praėjusią savaitę Hemenlinoje įvykdyto nusikaltimo detalių. Anksčiau buvo skelbiama, kad pabėgėlis iš Artimųjų Rytų „brutaliai“ nužudė suomių aktyvistę. Šis rezonansinis nusikaltimas Suomijoje sukėlė aršias diskusijas dėl migrantų gyvenimo šalyje.  Nusikaltimas buvo įvykdytas sausio 20-ąją, apie 22 val. 30 min. vietos laiku.

Pietų Prancūzijoje daugiau nei 30 migrantų iš Pakistano buvo rasti pasislėpę viename sustabdytame sunkvežimyje, šeštadienį pranešė prokurorai. Pasak prokurorų, vairuotojas, kuris taip yra pakistanietis, buvo sulaikytas. Praėjusį mėnesį Didžiojoje Britanijoje vieno vilkiko priekaboje buvo rasti 39 žmonių lavonai. Įtariama, kad žuvusieji buvo vietnamiečiai, mėginę neteisėtai patekti į Europą.

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl šiaurės Graikijoje įvykusio išpuolio prieš migrantų autobusus, vežusius 380 žmonių, nors pridūrė, kad šis incidentas buvo „izoliuotas“. Nepaisant ten budėjusių policininkų, devyni autobusai, vežę šeimas ir pažeidžiamus migrantus į viešbučius Nea Vrasnos gyvenvietėje, buvo priversti pasukti atgal, dešimtims kaimo gyventojų užblokavus kelią, pradėjus svaidyti akmenis ir skanduoti „Uždarykit sieną!“ ir „Išvarykit&nbs...

Ilgą laiką sprendimo dėl prieglobsčio nesulaukiantiems pabėgėliams svarstoma leisti dirbti. Vyriausybė šią savaitę nusprendė teikti Seimui pataisas, kad per devynis mėnesius Migracijos departamentui nespėjus išnagrinėti prieglobsčio prašymo ne dėl paties prašytojo kaltės, jam būtų suteikta galimybė įsidarbinti Lietuvoje. Šiuo metu jie tokios galimybės neturi.

Tragedija Graikijos Lesbo saloje. Ten esančioje perpildytoje pabėgėlių stovykloje kilus gaisrui, žuvo mažiausiai du žmonės. Gaisrą lydėjo ir masinės stovyklos gyventojų riaušės. Jie apkaltino tarnybas, kad šios nė nesistengė kuo greičiau užgesinti gaisro. Tiršti dūmų kamuoliai į dangų kyla Morijos pabėgėlių stovykloje, Lesbo saloje. Gaisras čia niokoja pabėgėlių palapines ir laivybos konteinerius, kuriuose žmonės gyvena. Tačiau gaisras – ne vienintelė šią pabėgėlių stovyklą sudrebinusi nelaimė.

Dešimtys prieglobsčio prašytojų penktadienį susirinko pagrindinėje Atėnų geležinkelio stotyje, reikalaudami leidimo kirsti sieną ir išvykti į kitas ES valstybes. Protestas sutrikdė Atėnus su šalies šiauriniais regionais jungiančios Larisos geležinkelio stoties darbą ir buvo surengtas kelios valandos po panašios akcijos netoli Salonikų esančioje Diavatos migrantų stovykloje, paraugusios į susirėmimus.

Trečiadienį į Lietuvą atvyko du prieglobsčio prašytojai, išgelbėti iš labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo, pranešė Migracijos departamentas. Į Lietuvą perkelti Bisau Gvinėjos ir Senegalo piliečiai. Jie atvyko iš Italijos, kur buvo prisiglaudę nuo šių metų sausio mėnesio. Į vieną iš Italijos pabėgėlių centrų šie Bisau Gvinėjos ir Senegalo piliečiai kartu su kitais pabėgėliais pateko po labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo įgulos atliktos migrantų gelbėjimo operacijos prie Libijos krantų.

Didžiausios šiuo metu Lietuvai ir Europai kylančios grėsmės, anot kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika bei karas Sirijoje, didinantis imigracijos į Europą bangą. Nepaisant to, kandidatas kategoriškai pasisako prieš idėją didinti Lietuvos išlaidas gynybai. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Dešiniųjų pažiūrų žiniasklaida ir tinklaraščiai trimituoja skandalingą naujieną: „Vokietija ką tik legalizavo santuoką su vaikais“. Remiamasi gruodžio pabaigoje Vokietijos Federalinio Teisingumo Teismo (Aukščiausiojo Teismo atitikmuo) sprendimu dėl 2017-aisiais priimto įstatymo pripažinimo galimai neatitinkančiu šalies konstitucijos. Ši naujiena dažnai klaidingai tiražuojama ir socialiniuose tinkluose, todėl tv3.lt nutarė pasidomėti, kokia yra tikroji situacija.