pabėgėliai

Pabėgėlių integracija yra viena opiausių dabartinių Europos politinių ir kultūrinių problemų. Ir nors Europos Sąjunga deda pastangas, kad ji būtų sprendžiama kuo efektyviau: finansuojamos įvairios iniciatyvos, projektai bei programos, skatinančios migrantų įsitraukimą Europos gyvenimą, visgi migrantai susiduria su didelėmis problemomis įsiliejant į visuomenę.

Minint Tarptautinę pabėgėlių dieną penktadienį Seime rengiama diskusija apie iš karo zonų bėgančių asmenų priėmimą Lietuvoje. „Dabar pabėgėliai, kurie atvyko, jie išėjo iš mūsų. Lietuva, aišku, yra neturtinga valstybė. Jiems taip pat netinka gal klimatinės sąlygos, gal mūsų mentalitetas, gal dar kas nors, ir jie išvažiuoja.

 Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą atvyko 14 pabėgėlių iš Sirijos, ketvirtadienį pranešė Migracijos departamentas. „2017 metų balandžio 12 dieną iš Graikijos į Lietuvą buvo perkeltos keturios Sirijos Arabų Respublikos piliečių šeimos (14 asmenų)“, - rašoma pranešime. Šiuo metu pagal ES programą Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 276 asmenis. Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ar Eritrėja.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl nustatytų pažeidimų pareikalavo Migracijos departamento nutraukti teisinių paslaugų pabėgėliams sutartį, departamentas tai žada padaryti, tačiau tik suradęs naujus teisininkus. 60 tūkst.

Iki šių metų pabaigos priimti įsipareigotą pabėgėlių skaičių yra realu, sako premjeras Saulius Skvernelis, tačiau čia pat pabrėžia, jog tai bus daroma „ne bet kokia kaina“. „Tai yra realu. Tačiau nemanau, kad mes turime padaryti tai bet kokia kaina kenkdami savo interesams. Laikausi tos pačios pozicijos kaip ir anksčiau - nė vienas iš perkeliamų žmonių negali kelti grėsmės valstybės saugumui.

Vokietijos migracijos tarnybos informavo Lietuvą apie vieną grąžinamą pabėgėlį. Nors jis Lietuvos dar nepasiekė, pabėgėlių integraciją organizuojantys nevyriausybininkai sako, jog tai gali būti įspėjimas, kad grąžinamų pabėgėlių artimiausiu metu bus daugiau.

Nemokantys nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbos. Kelis metus blaškyti po Europą. Savo šalyje į mokyklą ėję tik retkarčiais – kai liaudavosi bombardavimas. Tokie pabėgėlių vaikai pateko į Vilniaus „Versmės“ katalikiškąją gimnaziją. Tačiau patirtas siaubas ir adaptacijos sunkumai netrugdo jiems svajoti apie geresnį gyvenimą Lietuvoje.

Migrantų krizės klausimas šį pavasarį ne toks aptarinėjimas kaip praėjusiais metais. Tačiau tai nereiškia, kad problema išspręsta. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo uždarytos sienos, pabėgėliai vis dar naudojasi keliais Pietrytinėje Europoje, kad galėtų patekti į Europos Sąjungą, praneša „Der Tagesspiegel“. Nepaisant to, kad Balkanų migracinis maršrutas oficialiai uždarytas jau 12 mėnesių, Austrijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Doskozilas ir jo kolega iš Slovėnijos Boštjanas Š...

Laive Raudonojoje jūroje buvo nušauti mažiausiai 33 somaliečių pabėgėliai, tarp jų esama moterų ir vaikų, penktadienį pranešė pareigūnai Jemeno sukilėlių kontroliuojamoje Chudaidoje. 33 pabėgėlių lavonai buvo nuvežti į ligonines šiame šalies vakaruose esančiame uostamiestyje, sakė vienas sveikatos apsaugos darbuotojas, kuris pridūrė, kad taip pat buvo priimti 35 sužeistieji. Šiitų husių sukilėlių kontroliuojamos Chudaidos uosto pareigūnas patvirtino žuvusiųjų skaičių.

Pagal Europos Sąjungos (ES) programą į Lietuvą buvo perkelti aštuoni pabėgėliai iš šiaurės rytų Afrikoje esančios Eritrėjos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. „Kovo 9 dieną iš Italijos į Lietuvą buvo perkelti aštuoni Eritrėjos piliečiai“, – rašoma pranešime. Tai pirmas kartas, kai pagal ES programą Lietuva perkelia pabėgėlius iš Eritrėjos. Paprastai į šalį atvyksta migrantai iš Sirijos ir Irako, kur pastaraisiais metais vyksta konfliktai.

Dėl pastarojo meto kovų dviejuose frontuose Sirijos šiaurėje namus buvo priversti palikti 66 tūkst. žmonių, sekmadienį paskelbė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuras (OCHA). „Tai apima beveik 40 tūkst. žmonių iš al Babo miesto ir netoliese esančio Tadufo miesto, ir 26 tūkst. žmonių iš bendruomenių į rytus nuo al Babo“ šiaurinėje Alepo provincijoje, nurodė OCHA.

Jau po mėnesio didžiųjų miestų savivaldybės turės priglausti ir pasirūpinti tiesiai iš Turkijos, Graikijos ar Italijos atvežtus pabėgėlius. Tačiau Panevėžys griebiasi už galvos, mat tikina nesusitvarkysiantys su tokia užduotimi.   18-metė Izabela iš Austrijos Panevėžio specialiojo ugdymo centre savanoriauja nuo rudens. Pagal populiarią „Erazmus“ studentų programą Lietuvą pasirinkusi mergina čia praleis 9 mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva perkelti pabėgėlius iš stovyklų tiesiai į savivaldybes yra sveikintina, bet perkelti Europos Sąjungos (ES) numatytą kvotą yra nerealu, teigia integracija besirūpinantys nevyriausybininkai.

Tik penki iš visų pabėgėlių, kurie pagal Europos Sąjungos perkėlimo programą buvo perkelti į Latviją, šiuo metu vis dar yra šalyje, trečiadienį televizijai LNT sakė Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Prieglauda „Saugūs namai“ vadovė Sandra Zalcmanė. Ji nurodė, kad šie žmonės yra viena trijų asmenų šeima ir du atskiri prieglobsčio prašytojai, kurių vienas planuoja artimoje ateityje išvykti į kitą šalį.

Kai kurių didmiesčių merams nerimą kelia Vyriausybės planai nuo balandžio į Lietuvą atvykusius pabėgėlius perkelti tiesiogiai į savivaldybes, išvengiant tarpinės stotelės Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Panevėžio vicemeras Petras Luomanas sakė, kad žinia, jog Panevėžį jau balandį pasieks pabėgėliai, bene labiausiai išgąsdino socialinio būsto laukiančius panevėžiečius: „Šiuos žmones galiu nuraminti - socialinio būsto pabėgėliai tikrai neužims, jiem...

Vidaus reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Eimutis Misiūnas ir Linas Kukuraitis pirmadienį vyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur domėsis pabėgėlių integracijos problemomis. Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma idėja atsisakyti tarpinės pabėgėlių integracijos. Netrukus ketinama išbandyti pilotinį projektą perkelti atvykėlius tiesiai į savivaldybes.

Vidaus reikalų ministerijos vadovai pirmadienį vyksta į Graikiją, kur domėsis pabėgėlių atrankos procedūromis. Dvi dienas Graikijoje viešėsiantis ministras Eimutis Misiūnas su viceministru Giedriumi Surpliu lankysis pabėgėlių stovykloje, taip pat susitiks su Graikijos vidaus reikalų ministru Ioanniu Mouzalu (Joaniu Mouzalu) bei aptars migracijos iššūkius. Delegacija susitiks ir su Graikijos lietuvių bendruomene, lankysis Lietuvos ambasadoje.

Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) programą pabėgėlius perkelia santykinai greičiau už Estiją, bet lėčiau už Latviją, rodo Europos Komisijos duomenys. Iš įsipareigotų maždaug 1100 pabėgėlių Lietuva iki šiol perkėlė 254 asmenis ir įvykdė beveik ketvirtadalį kvotos. Estija iki šiol yra perkėlusi 98 imigrantus iš įsipareigotų 550 asmenų. Latvija iš viso perkėlė 207 asmenų nuo tada, kai užpernai rugsėjį įsipareigojo priimti apie 800 asmenų.

Sprendžiant pabėgėlių prieglobsčio klausimą, kiekviena Europos sąjungos šalis įsipareigojo priimti nuo persekiojimo bėgančius asmenis. Pagal naujausius statistinius duomenis paaiškėjo, kokių pilietybių asmenys prašė Lietuvoje prieglobsčio, ir kiek jų jį gavo. Dar praeitais metais buvo skelbta, kad pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius. Migracijos departamentas paskelbė galutinius 2016 m. duomenis.

Per praeitus metus į Vokietija atvyko apie 280 tūkst. naujų prieglobsčio ieškotojų – daug mažiau negu 2015-aisiais, kai ralį užplūdo 890 tūkst. migrantų, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Atvykėlių smarkiai sumažėjo kovą uždarius migrantams vadinamąjį Balkanų maršrutą, taip pat Europos Sąjungai sudarius susitarimus su Turkija, turinčius sumažinti per Egėjo jūros atplaukiančių žmonių srautą.

2015 metais prasidėjusi migrantų krizė vis dar kelia nesutarimus ir problemas Europos sąjungos viduje. Per Viduržemio jūrą ir Pietų Europą keliaujantys pabėgėliai daugiausiai iš Sirijos, Afganistano ir Irako, kaip galutinį tikslą renkasi turtingas Vakarų Europos šalis. Populiariausia, su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kvietimu atvykti, tapo Vokietija.

48-erių metų pabėgėlis iš Sirijos Kamalis al Shami (Kamal al Shami) į Lietuvą su žmona ir ketverių metų sūnumi atvyko rudenį. Kamalis pasakoja, kad jis, jeigu gautų darbą, liktų Lietuvoje, tačiau vyras jau mato, kad taip padaryti bus sunku. Kamaliui taip pat skaudu, kad, kaip jis sako, lietuviai čia jų visai nelaukia. „Į Lietuvą atvykau spalio 12 dieną, tad dar daug ko apie šalį nežinau. Tik vieną kartą buvome išvykę į kitą miestą – pabuvome pusvalandį ir grįžome.

Maždaug 50 afganų, kurių prašymai suteikti prieglobstį Vokietijoje buvo atmesti, bus deportuoti į savo tėvynę, pranešė pabėgėlius remianti Vokietijos organizacija. „Pro Asyl“ nurodė, kad ši afganų grupė bus deportuota trečiadienį vakare, iš Frankfurto oro uosto. Vokietijos vyriausybė atsisakė patvirtinti bet kokius greitu laiku planuojamus deportavimus ir nurodė, kad niekada neskelbia apie tokias priemones.

Siras Abdulrahmanas Alfahedas (Abdulrahman Alfahed) su žmona ir penkiais vaikais į Pabėgėlių centrą Rukloje atvyko prieš 1,5 mėn. Vyras pyksta. Iki šiol Migracijos departamentas jo neapklausė ir vyras dar negavo leidimo gyventi Lietuvoje. O jei ir gautų, Abdulrahmanas nepasiliktų – išgyventi jis čia, sako, negalėtų. „Esame septynių asmenų šeima – penki maži vaikai, aš ir žmona.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį peikė populistus, mėginančius išnaudoti visuomenės susirūpinimą dėl pabėgėlių antplūdžio, bet taip pat pabrėžė atvykėlių integracijos būtinybę, pradedama kampaniją dėl savo perrinkimo. Pristatydama savo strategiją, kaip bus mėginama atremti populizmo bangą, apėmusią kai kurias svarbias Berlyno sąjungininkes užsienyje, A.Merkel žadėjo, kad praeitų metų rekordinis pabėgėlių antplūdis nebepasikartos.

Vienoje Vokietijos gyvenvietėje žmonės nusprendė milžiniška siena atsitverti nuo pabėgėlių. 100 m ilgio ir 4 m aukščio sienos statybų prie pabėgėlių centro pretekstas – triukšmas. Absurdiškas statinys, kuris įprastai renčiamas tik prie vokiškų greitkelių, kai kuriems gyventojams primena šalį dešimtmečiais dalijusią Berlyno sieną. Akivaizdu, kad kai kuriems vokiečiams pabėgėliai tikrai ne prie širdies. Milžiniška akmens ir vielos siena iškilo viename Miuncheno priemiestyje.

Vos tik paskelbus, kad Lietuva kartu su praktiškai visomis Europos Sąjungos (ES) narėmis įsipareigoja priimti pabėgėlius iš karo alinamų kraštų, užvirė aštrios diskusijos dėl tautiečių saugumo. Teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje ir Belgijoje tik dar labiau sustiprino nesaugumo jausmą ir galimai pagrįstas baimes. Iš viso Lietuva jau priėmė 184 pabėgėlius iš 1105, kuriuos įsipareigojo priglausti iki 2017-ųjų pabaigos.

Įpykę migrantai Graikijos Lesbo saloje ketvirtadienį padegė savo stovyklą po incidento, kai sprogus dujų balionui žuvo viena moteris ir vaikas, pranešė vietos policija. Sprogimas užmušė 66 metų moterį, gaminusią maistą, ir vieną šešiametį. Pastarojo motina ir kitas jos ketverių metų vaikas buvo sunkiai sužeisti ir yra gydomi ligoninėje, nurodė policija. Dėl šios nelaimės įpykę migrantai padegė Morijos stovyklą Lesbo saloje ir padarė didelės žalos, sakė policija.

Iš Lietuvos lapkričio pradžioje dviem nuomotais autobusais išvykę 35 pabėgėliai, kaip ir manyta, atsidūrė Vokietijoje. Nors, pagal galiojančią tvarką, pabėgėliai tam tikrą laikotarpį gali laisvai keliauti po Šengeno zoną, tačiau antrinė migracija yra draudžiama įstatymais. Tad Lietuvoje prieglobstį gavę pabėgėliai kreiptis dar kartą dėl galimybės gyventi kitoje Europos šalyje neturi teisės.

Iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro išvyko 35 pabėgėliai. Kaip BNS patvirtino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, 16 suaugusių ir 19 vaikų iš Lietuvos teritorijos dviem mikroautobusais išvyko savaitgalį, juos per sieną praleido Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. „Jie nusisamdė, matyt, du autobusiukus ir 35 žmonės išvažiavo. Juos sulaikė pasienis, patikrino dokumentus ir praleido“, - sakė A.Šešelgis.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas nesutinka, kad pabėgėlių integraciją apsunkina jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimas. Tokią poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, šią savaitę apsilankiusi pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur pirmiausia prisiglaudžia perkelti migrantai.

Šimtai prancūzų policininkų penktadienį valė didžiulę migrantų stovyklą šiaurės rytinėje Paryžiaus dalyje, demonstruodami valdžios ryžtą perkelti pabėgėlius iš miesto gatvių į pabėgėlių prieglaudas. Maždaug 3 800 žmonių, įsikūrusių sostinės Stalingrado rajone, evakuacija prasidėjo praėjus kiek mažiau nei dviems savaitėms po liūdnai pagarsėjusios „Džiunglių“ stovyklos išardymo šiauriniame Kalė uostamiestyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasigendanti Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus aktyvumo, sprendžiant problemas. Algimanta Pabedinskienė netrukus ketina vykti į Ruklą aiškintis, kaip būtų galima išvengti tokių išpuolių. „Be abejonės, kiekvienas vadovas, norėtųsi, kad kiekvienas klausimas būtų sprendžiamas čia ir dabar. Kai kurie klausimai galbūt ir sustoję yra, sudėtingiau juos įgyvendina direktorius, bet kad kažkokių didelių trūkumų būtų, aš nematyčiau.

Rukloje moteris iš pabėgėlių priėmimo centro užpuolę ir išgąsdinę vietos gyventojai iki šiol nerasti. Policija teigia tyrime turinti užuomazgų, tačiau vietos seniūnas ir gyventojai svarsto, jog galbūt šis įvykis – provokacija ir jokio užpuolimo išvis nebuvo. Prie Rukloje esančio pabėgėlių priėmimo centro dešimtys masinių riaušių išsigandusių policijos ekipažų skubėjo prieš savaitę.

 Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje paliko dvi šeimos, kurios bandė išvykti iš Lietuvos. „Kalbama apie dvi jaunas šeimas, kurios turi po du vaikus, mažamečius. Viena šeima išvyko ir negrįžo, kita sulaikyta pasienyje ir grąžinta į mūsų pabėgėlių priėmimo centrą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos Žinių tarnybai pasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Kaip informavo „Lietuvos ryto“ televizija, abi šeimos perkeltos į Lietuvą spalio viduryje.

Reikalingas artimesnis bendravimas tarp Jonavos rajone esančio Ruklos miestelio gyventojų ir čia įsikūrusio Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų, sako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas. „Reikalingas dialogas ir reikia bendrauti. Tačiau manau, kad padėtis tikrai nėra bloga ir Ruklos gyventojai supranta, kad tie žmonės čia yra atvykę iš karo zonos ir nėra savo noru atvažiavę“, – BNS trečiadienį sakė D.Žukauskas.

Graikijos Lesbo saloje esančioje migrantų stovykloje dėl prastų gyvenimo sąlygų protestuojantys atvykėliai akmenimis apmėtė policijos pareigūnus ir padegė septynias laikinas administracines patalpas, kuriose centro darbuotojai atlikdavo apklausas, pranešė pareigūnai. Jose Carreira, Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) vadovas, sakė, kad visiškai sunaikinti mažiausiai keturi konteineriai, kuriuose vykdavo pokalbiai su migrantais, dar trys buvo apgadinti.

Į Lietuvą kviečiamų pabėgėlių atrankos tvarka tokia skylėta, kad kartu su plačiai reklamuotomis šeimomis į mūsų šalį atvežtas ir narkomanas, ir 7 asmenys, kuriuos netrukus teks deportuoti. Dar daugiau – informacija apie nevykusią atranką slėpta, esą nenorint sudirginti ir taip skeptiškai pabėgėlių atžvilgiu nusiteikusios visuomenės. Į Lietuvą jau atvežti 174 pabėgėliai. Kurie, kaip teigta anksčiau, kruopščiai atrinkti, patikrinti ir jokios grėsmės nekelia.

1105 pabėgėlius priimti pasižadėjusi Lietuva sunkiai susitvarko su kiek daugiau nei pusantro šimto jų. Ruklos pabėgėlių centras jau perpildytas, į savivaldybes iškeltos vos kelios šeimos. Ministerijos kaltina viena kitą neatliekant savo pareigų, o atvykę pabėgėliai pakibę tarp dangaus ir žemės. Juos bandoma integruoti, nors pabėgėlio statuso jie dar nė neturi. Vidaus reikalų ministras užsimena, kad pabėgėlių priėmimą gali tekti stabdyti. Lietuva apsižiojo daugiau nei gali sukramtyti.

incidentas Rukloje, kur, kaip įtariama, vietiniai gyventojai užsipuolė pabėgėles sirę ir irakietę - pamoka, jog norint saugumo šalyje reikia siekti daugiau tolerancijos atvykėliams, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Manyčiau, kad mums tiesiog reikia daugiau atidumo vieni kitiems, daugiau pagarbos, daugiau tolerancijos ir tai bus pagrindinė sąlyga saugumo situacijai ne tik Rukloje, bet ir visoje Lietuvoje.

 Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą antradienio vakarą atvyko dar 11 pabėgėlių – sirų ir irakiečių. „Galiu patvirtinti, kad dar 11 pabėgėlių nusileido Vilniuje“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Į Vilnių atvyko dvi šeimos. Viena jų – 36 metų ir 30 metų sutuoktinių sirų pora – atskrido su penkiais nepilnamečiais vaikais. Tėvas toje šeimoje dirbo kalviu, motina buvo namų šeimininkė. 30 metų ir 28 metų irakiečių pora atvyko su dviem nepilnamečiais vaikais.

Net 43 proc. Norvegijos gyventojų mano, kad Rusijos saugumo tarnyba (FST) ir pati Rusijos valdžia aktyviai prisidėjo prie to, kad 2015 metai pabėgėlių srautas į jų šalį ženkliai išaugtų. Taip manančių suomių yra 48 proc. Apklausoje, kurią užsakė leidinys aldrimer.no, dalyvavo 1130 respondentų iš visos Norvegijos. Vos 18 proc. mano, kad Rusija vargų ar galėjo tai organizuoti, o 40 proc. apklausos dalyvių neturi nuomonės šiuo klausimu. 5,5 tūkst.

Berlyno visuomenės ir vystymosi instituto direktorius Reineris Klingholzas mano, kad „Vokietijai reikalinga darbo jėga. Tačiau, jeigu viską palikti savieigai, migrantų srautas ją užtvindys“, rašoma „Die Welt“. „Mes jau tai praėjome: jeigu Vokietija priims tiek pat daug pabėgėlių, kaip ir pernai, valdžia rizikuoja prarasti veiksmingumą. Ir galų gale, ateis į valdžią partijos, kurios turės atsakymą į visus paprastus klausimus,“ – pareiškė R. Klingholzas.

Ne kartą jums rodėme reportažus, kaip kontrabandininkai įvairiose specialiai tam sukonstruotose sunkvežimių ertmėse slepia tūkstančius cigarečių pakelių, ar net juos įsigudrina paslėpti automobilių padangose. O štai Slovakijos pareigūnai sulaikė nusikaltėlius, kurie į benzino bakus įsigurdino slėpti migrantus ir taip gabenti juos į turtingesnes Europos šalis. Pareigūnai laukia, o vyras lipa lauk iš sunkvežimio benzino bako.

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą atvyko dar 12 pabėgėlių, daugiausiai Sirijos piliečių, BNS pranešė Vidaus reikalų ministerija. Iš viso į šalį šį pirmadienį iš Graikijos perkeltos trys šeimos. Pirmojoje šeimoje – jauna mašinų mechaniko ir namų šeimininkės pora iš Sirijos su dviem mažamečiais vaikais. Į Lietuvą taip pat atvyko jauna sutuoktinių sirų pora su dviem mažamečiais vaikais. Vyras toje šeimoje dirbo staliumi, o moteris kirpėja.

Lietuvai paspartinus pabėgėlių priėmimą pagal Europos Sąjungos (ES) programą, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gali imti trūkti vietų apgyvendinti visus atvykėlius. Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 120 žmonių. Spalį į Lietuvą atvyks dar 70 pabėgėlių. Centras ketina netrukus išleisti 30 pabėgėlių integruotis į savivaldybes, jame taip pat planuojama atlaisvinti patalpas, kurios buvo numatytos skirti prekybos su žmonėmis aukoms. „Sudėtinga.

 Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) perkėlimo programą ketvirtadienį atvyko dar 13 pabėgėlių, daugiausia jų – sirai. „Į Lietuvą iš Graikijos sėkmingai atskrido 13 pabėgėlių“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Iš viso į Lietuvą atvyko trys pabėgėlių šeimos. Vienoje atvykusioje sirų šeimoje – vidutinio amžiaus siuvėjas ir namų šeimininkė su trimis mažamečiais vaikais.

Spalio mėnesį į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių perkėlimo programą turėtų atvykti 73 pabėgėliai, sako vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. „Planuojame per spalį perkelti 73 pabėgėlius“, - BNS ketvirtadienį sakė ministras. Siekiant atlaisvinti jiems vietą Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, iš jo į savivaldybės turėtų persikelti apie 30 imigrantų. Šiuo metu Lietuva pagal ES programą yra priėmusi 111 pabėgėlius.

Dauguma vengrų sekmadienį balsavo prieš Europos Sąjungos (ES) privalomas pabėgėlių perskirstymo kvotas, bet dėl mažo aktyvumo referendumas laikomas neįvykusiu. Rinkimų komisija paskelbė, kad prie balsadėžių atėjo beveik 44 proc. rinkėjų. Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, balsuoti turėjo pusė iš aštuonių milijonų rinkimų teisę turinčių vengrų.