pabėgėliai

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia, kad melagienos iš Baltarusijos nesiliauja. Šįkart režimas skelbia apie Lietuvos atstovų esą „žiauriai sumuštus migrantus“. VSAT savo socialiniuose tinkluose dalinasi žinute, kad paskelbta naujiena yra melas. „Melagienos nesiliauja.

Dvi savaites Lietuvoje taikoma migrantų apgrežimo politika atgal į Baltarusijos pasienį stabilizavo migrantų krizės padėtį šalyje. Su migrantais, neteisėtais kirtusiais pasienį ir apgyvendintais Vydenių kaimo mokykloje dirba penkios mobilios komandos. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad specialistams, dirbantiems mobiliose komandose migrantai atskleidžia tikruosius savo siekius: dauguma jų nori geriau gyventi Europoje.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neįleido beveik pusšimčio asmenų. Tokie atvejai fiksuoti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.

Latvijos pasieniečiai sekmadienį prie sienos su Baltarusija apgręžė 62 žmones, naujienų agentūrai BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo rugpjūčio 10-osios pasieniečiai apgręžė 395 žmones, bandžiusius neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Penktadienį dėl neteisėto sienos kirtimo buvo sulaikytas vienas žmogus. Pasieniečiai dėl humanitarinių priežasčių netrukdė kirsti sienos moteriai su aiškiais neįgalumo požymiais.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose į Lietuvą neįleido keliolikos neteisėtų migrantų. Fiksuoti keli atvejai, kai į šalį bando patekti tie patys asmenys, kuriems prieš tai nebuvo leista peržengti valstybės sienos neleistinoje vietoje. Patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu.

Nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) 2015 m. paskelbė apie „pabėgėlių krizę“, po kurios Viduržemio jūroje žuvo daugybė žmonių, žemėlapiai, parodantys migrantų kelius į Europą ir jos viduje, buvo skelbiami laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose.

Lietuva turi įsileisti visus pagalbos prašančius migrantus, o jų neįsileidimas primena kankinimus. Taip sako žmogaus teisių ekspertas, kritikuojantis valdančiųjų bandymus suvaldyti migrantų krizę. Aiškinama, kad pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, nors konservatoriai atkerta, kad jeigu įsileistume visus norinčius, valstybę kaipmat ištiktų krachas.

Keturi tūkstančiai, aštuoni tūkstančiai migrantų Lietuvoje – nėra problema, Lietuva yra pajėgi šią krizę išspręsti finansiškai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sako finansų analitikas Marius Dubnikovas. Anot M. Dubnikovo, toks žmonių kiekis yra 20 lėktuvų klausimas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ finansų analitiką kalbino žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Dešimtys įtūžusių turkų trečiadienio vakarą Ankaroje niokojo parduotuves ir automobilius, kurie priklausė pabėgėliams iš Sirijos. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dėl ankstesnio smurto protrūkio miesto gatvėse. Susidūrimai prasidėjo netrukus po vietos turkų ir sirų jaunimo muštynių, kurių metu vienas 18-metis turkas mirė sužalotas peiliu, o dar vienas buvo sužeistas. Du įtariamieji sirai buvo sulaikyti, tačiau tai nesustabdė minios įsiūčio.

Latvijos pasieniečiai per praeitą parą neleido į šalį patekti 101 žmogui, mėginusiam neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kaip pranešama, nuo antradienio pareigūnai užkirto kelią iš viso 174 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Nuo trečiadienio, kai prie sienos su Baltarusija buvo įvesta ekstremalioji padėtis, ne vienas neteisėtas migrantas Latvijoje nebuvo sulaikytas.

Lietuvai nebeįleidžiant nelegalių migrantų iš Baltarusios, pabėgėlių srautas pasuko į Latviją. Nuo praėjusio penktadienio kaimyninės šalies sieną kirto jau mažiausiai 300 prieglobsčio prašytojų, tad nuo trečiadienio Latvija pasienyje įveda nepaprastąją padėtį. Ryga antrina Lietuvai, kad augantis migrantų skaičius yra Minsko režimo hibridinio karo veiksmai ir į pasienį siunčia savo šalies karius. Latvijos Baltarusijos pasienyje – Lietuvoje jau įprasti vaizdai.

Migrantų iš Artimųjų Rytų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą rugpjūčio pradžioje pasiekė kritinę ribą, tačiau praėjusią savaitę Irakas paskelbė apie savo piliečių grąžinimą iš Minsko. Tuo metu patys baltarusiai pastebi, kad šalyje „neregėtas skaičius“ atvykusių irakiečių veržiasi prie sienos. Viešbučių ir taksi darbuotojai ar pasienio zonos gyventojai „Zerkalo“ pasakojo, kad užsieniečiai „lyg davus komandą“ plūsta prie išsvajotos ES sienos.

Lietuva vis dar susiduria į per sieną plūstančiais migrantais, o jau patekusiems į šalį prireikia ne tik apgyvendinimo, bet ir medicininių paslaugų.  Medicininės pagalbos prireikė ir migrantei, kuri šeštadienį, rugpjūčio 7 dieną, išgabenta į Jonavos ligoninę, kur buvo priimtas gimdymas.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Rasių, seksualinių ir religinių mažumų engimo problema vis ryškėja daugelyje šalių, ypač tose, kuriose demokratijos nėra arba jos susiduria su išorinio poveikio iššūkiais. Visuomenėje, įskaitant ir Lietuvą, vis garsiau skamba fašistinė retorika, kuri istoriškai visada atgimsta prieš didžiausius sukrėtimus.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Šią savaitę pasieniečiams gavus leidimą apgręžti atgal sienos pažeidėjus, jų sulaikoma vis mažiau. Valstybės apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas sako, kad fizinio barjero statymas pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie du metus.

Situacija su kiekviena diena blogėja ir sudėtingėja, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėdamas apie migrantų krizę sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Problemos savivaldybėje kyla dėl perpildytų centrų, medicininių paslaugų, o nežinomybė nesibaigia. Vien migrantų maitinimas Druskininkų savivaldybei per mėnesį atsieis 140 tūkst. eurų, o išlaidos dar tikrai didės.

Tai yra absoliučiai prioritetinis klausimas, apie fizinio barjero statybą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Skaičiuojama, kad tvora Lietuvai kainuotų apie 150 milijonų eurų. Bet ar tokius pinigus tvoros statyboms Lietuva turi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ministrė Gintarė Skaistė diskutavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Rūdninkų poligone pirmadienis buvo itin neramus. Kelios dešimtys neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių vyrų protestavo dėl gyvenimo sąlygų stovykloje, reikalavo būti paleisti. Pranešama, kad keli po Rūdninkus laisvai vaikščiojantys migrantai buvo sulaikyti. Apie 22 val. vakaro du vietiniai Rūdninkų miestelio gyventojai bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė, kad sulaikė tamsaus gymio asmenis. „Lauke pradėjo loti šunys, išėjau į lauką, su manimi kartu ir kaimynas.

Į Lietuvą toliau plūsta nelegalūs migrantai, o didėjant jų skaičiams kyla klausimas, kiek Lietuvai kainuos ši nelegalių migrantų krizė ir jų išlaikymas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste ir Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Į įvykio vietą nuvykęs TV3 Žinių reporteris nufilmavo, kas dedasi poligone. Protestuojantys migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareigūnai ėmėsi malšinti migrantus paleidę į juos ašarines dujas. Migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Rūdninkų poligone, kuriame praėjusią savaitę apgyvendino pirmuosius neteisėtus migrantus, kilo neramumai. Policija praneša, kad migrantai bandė pabėgti. Pirmadienį 14 val. 16 min. policija sulaukė pranešimo, kad Rūdninkų poligone migrantai pradėjo maištauti. „Buvo pasakyta, kad migrantai pradėjo triukšmauti, kažkas bandė išeiti, pareigūnai sustabdė, neleido.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.  Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 144 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Didesnioji jų dalis prisistatė Irako piliečiais. Iš viso šiemet jau sulaikyti 3 tūkst. 545 neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.

Didžiulio migrantų srauto prieš kelerius metus sulaukusioje Prancūzijoje – nelegalai kartu su benamiais surengė didelį protestą pačiame Paryžiaus centre. Reikalauja patogesnio apgyvendinimo. O Vokietijoje – ne geresnių sąlygų reikalaujantys, o patys pagalbą siūlantys imigrantai, kurie vokiečiams padeda tvarkytis potvynių nusiaubtuose miestuose. Pačiame Paryžiaus centre esančiame Place de Vosges parke dygsta palapinių stovykla.

Šalyje įtempta situacija toliau kaista. Neteisėtų migrantų srautus suvaldyti sunku – jų pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 137. Gyventojai, nenorintys, kad jų savivaldybėse būtų apgyvendinti pabėgėliai protestuoja. Rūdninkų miestelio gyventojai teigia esantys apgauti. Penktadienį ryte įvyko Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Beatos Petkevič spaudos konferencija „Rūdninkų įvykiai. Kur tiesa?“ „Šiandien mes susirinkome dėl skleidžiamo melo“, – spaudos konferenciją pradėjo B. Petkevič.

Šalies pasienio užkardose jau grūdasi tiek nelegalų, kad pasienio pareigūnai net nebeturi patys nei kur ilsėtis, nei kur valgyti, nes kabinetus užėmė sienos pažeidėjai. Dabar daugybės pasieniečių darbas – ne saugoti valstybės sieną, o rūpintis, prižiūrėti nelegalus. Kapčiamiesčio užkardos Lazdijų rajone vienoje patalpoje dar prieš kelias savaites pasieniečiai valgė bei ilsėjosi. Dabar pareigūnų poilsio kambarį užėmę nelegalai. Jie gyvena ir kituose užkardos darbo kabinetuose.

Malda, lenkiškos kalbos, pyktis, baimė ir nusivylimas. Visa tai šiandien susimaišė sostinės Kudirkos aikštėje Po Šimonytės vyriausybės langais. Keli šimtai žmonių atvažiavo protestuoti prieš nelegalų stovyklą Dieveniškėse. Šalčininkų rajono gyventojai pyksta, kad yra laikomi trečiarūšiais piliečiais, o atvykėliais valdžia neva rūpinasi labiau, nei Lietuvos piliečiais. Sakė norintys kompensacijų, bent po pusę milijono.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Neteisėtų migrantų situacija šalyje toliau kaista. Pirmadienį pasieniečiai jėga nustūmė prieš pabėgėlių apgyvendinimą protestuojančius žmones Rūdninkuose, kurie blokavo važiuojamąją dalį. Pranešama, kad protestuotojai sužalojo du pareigūnus. Antradienį Vidaus reikalų ministerija surengė spaudos konferenciją, kurios metu pateikė komentarus dėl policijos susirėmimo su protestuotojais ir situaciją ir kilusias grėsmes dėl kai kurių asmenų elgesio ir provokacijų Rūdninkuose.

Nelegalių migrantų ir toliau neapleidžia Lietuvos – kasdien pasieniečiai sulaiko per šimtą pabėgėlių. Šalies gyventojai sunerimę protestuoja prieš jų apgyvendinimą savivaldybių teritorijose – pirmadienį vykusio protesto metu policininkams teko panaudoti jėgą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išplatino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota Švenčionių užkardos pasieniečių ir migrantų akistata. Vaizdo įraše matyti, kaip Lietuvos teritorijoje budi Lietuvos pareigūnai, o anapus sienos linijos, Baltarusijos teritorijoje, laukia į Lietuvą norėję patekti migrantai. Nors Lietuvos pasieniečiai apie situaciją Baltarusijos pasieniečiams pranešė ne kartą, jie nereagavo. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Vidaus reikalų ministerija rado naują vietą, kur apgyvendinti 1,5 tūkst. nelegalų. Jiems skirtas palapinių miestelis iškils Rūdninkuose, Šalčininkų rajone. Tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nenusileis ir dėl Dieveniškių, kur dieną naktį nesibaigia protestas. Tiesa, ten jau situacijos kontrolę iš vietos gyventojų perėmė prieš skiepus, gėjus ir valdžią protestuojantys Šeimų maršo atstovai.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Į Lietuvą nelegaliai atvykusios nėščios moterys jau nežinia kiek kartų pateko medikų globon. Vien penktadienio rytą dėl įtariamo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo į Alytaus ligoninę medikai skubiai gabeno dvi prieglobsčio prašytojas. Lietuvos institucijos pripažįsta net neskaičiuojančios, kiek iš atvykstančiųjų migrančių moterų laukiasi kūdikių. Žmogaus teisių specialistai aiškina, kad tai išsiaiškinti pareigūnai turėtų pirmiausia. Ir – užtikrinti normalią jų sveikatos priežiūrą.

Tokijo olimpinės žaidynės oficialiai prasidėjo. Bene daugiausiai žiūrovų ovacijų sulaukdavusi iškilmių dalis – šalių paradas. Kaip įprasta, pirmoji rikiuotėje – olimpinių žaidynių išradėja Graikija. Ši sporto šventė kildinama būtent iš šios šalies. Jos vėliavą nešė šaulė Anna Korakaki ir gimnastas Elefterios Petrounias. Antroji delegacija žengusi į Tokijo nacionalinio stadiono vidurį – pabėgėlių olimpinė komanda. Tai antrosios žaidynės, kai ši žmonių grupė turi atskirą savo delegaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiryžo veltis į konfliktą su valdančiaisiais ir pasirašė Seimo skubiai priimtą įstatymą dėl migrantų. Nors dar vakar per patarėją pareiškė, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“. G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį.

Lietuva per mėnesį nelegalų išlaikymui išleidžia 2 milijonus eurų ir ši suma nuolat auga. Vienas sienos pažeidėjas valstybei per mėnesį kainuoja daugiau nei 900 eurų.  Finansų ministerija visos dienos vieno nelegalo maistui nori skirti vos 6 eurus, tačiau dalis savivaldybių aiškina, kad už tokią sumą pamaitinti žmogų tris kartus per dieną neįmanoma.

Lietuva įsisuko neteisėtų migrantų poreikių ir žmogaus teisių karuselėje. Raudonojo Kryžiaus atstovams nelegalai vardina savo norus: vieni trokšta saldymų, kitiems būtinas ir šampanas. O sienos pažeidėjus aptarnaujančios virėjos toliau skundžiasi nelegalų elgesiu: esą atvykėliai tuštinasi ne tik tualetuose, bet išmatas krauna ir į termosus nuo maisto. Anot Prezidentūros, šiukšliadėžėmis nemoka naudotis ir Seimas.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Nelegalių migrantų apgyvendinimo savo kaimynystėje išsigandę Dieveniškių bendruomenės atstovai surengė akibrokštą vidaus reikalų ministrei. Kol į protesto akciją susirinkę dieveniškiečiai Agnei Bilotaitei vardino savo problemas, fantazuoja, kad pasprukę nelegalai puldinės ar net prievartaus vietos gyventojus, ministrė žada Dieveniškes apsaugoti nuo visų negandų.

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Nelegalių migrantų krizę bene labiausiai išgyvena pasienio savivaldybės, ištiesusios pagalbos ranką ir sutikusios pasirūpinti pabėgėlių apgyvendinimu. Pasak Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, dalis migrantų yra itin išrankūs maistui, nemandagūs, o gamtinius reikalus atlieka į termo indus. Apie pabėgėlių gyvenimo sąlygas merė papasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis". Mere, ar jiems (nelegaliems migrantams – red. past.

Nelegalių migrantų krizė Lietuvoje trunka jau daugiau nei mėnesį, o apgyvendinti pabėgėlius sutikusios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios pagalbos ir veiksmų. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako sulaukianti nuolatinių gyventojų pranešimų ir nuogąstavimų dėl jų teritorijose sutinkamų nelegalų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis" kalbėjo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.