pabėgėliai

Nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams planuojama metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminas būtų pratęstas iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų  išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Pabėgėlių centre rytinėje Berlyno dalyje peiliu ginkluotas vyras sužeidė septynis žmones. Tai trečiadienį pranešė policijos atstovė. Tarp žmonių, nukentėjusių per antradienio vakarą Berlyno Marcano rajone įvykusį incidentą, – 15-metis paauglys, apsaugos darbuotojas ir centro lankytojas. Greitosios pagalbos medikai pjautinių ir durtinių sužeidimų patyrusiems nukentėjusiesiems suteikė pagalbą incidento vietoje ir išvežė juos į ligoninę. Nė vieno iš sužeistųjų gyvybei pavojus negresia.

Po to, kai Vokietijos žiniasklaida paviešino informaciją apie 17-os pabėgėlio iš Sirijos areštą dėl ginkluoto užpuolimo ir buvo sužinota apie 34 jo anksčiau padarytus nusikaltimus, iš Vokietijos valdžios reikalaujama imtis veiksmų, leidžiančių grąžinti tokius migrantus į tėvynę, rašoma „Bild“. Neseniai 17-metis sirų pabėgėlis Halilas, būdamas ginkluotas peiliu, užpuolė praeivius vienoje iš Štutgarto gatvių.

Kubos opozicijai priklausanti šeima, kuri prieš dvejus metus pabėgo į Lietuvą, skundžiasi, kad Migracijos departamentas nenori suteikti politinio prieglobsčio jų 7-erių metų sūnui ir 9-erių metų dukrai. Departamentas teigia, jog nėra įrodymų, kad Kubos opozicijai priklauso ir poros vaikai, dėl to nusprendė, kad jie gali būti atskirti nuo tėvų ir grąžinti į Kubą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymo dėl pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos pataisas, pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba. Įstatymo pakeitimais Ukrainos pabėgėlių laikinos apsaugos terminas pratęsiamas nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Tokiu būdu ukrainiečiai ir toliau galės naudotis medicinos paslaugomis, šeimos ir socialinėmis išmokomis.

Pagal blogiausią scenarijų Ukrainoje po karo gali likti tik 25 mln. gyventojų. Palyginimui, 2021 m. šalyje gyveno 43,82 mln. žmonių, dabar šalyje skaičiuojami 37,8 mln. gyventojų. Tiesa, kalbant apie gyventojų nutekėjimą, nuostoliai fronte bus nedideli, palyginus su išvykusiųjų skaičiumi. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotto. „Mūsų demografinė padėtis yra labai bloga.

Airija mažina kassavaitines išmokas Ukrainos pabėgėliams, kurie naudojasi valstybės apgyvendinimo paslaugomis – nuo rugpjūčio jos mažės nuo 220 iki 38,80 euro, pranešė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Taip esą siekiama, kad airiška sistema labiau atitiktų kitų Europos šalių sistemas. Beveik pusė iš 100 000 ukrainiečių, kurie nuo Rusijos invazijos pradžios pabėgo į Airiją, naudojasi valstybės apgyvendinimo paslaugomis ir gyvena, pavyzdžiui, viešbučiuose ir svečių namuose.

Seimas atmetė kai kurių seimūnų siūlymą drausti Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams dažnai važinėti į Lukašenkos valdomą šalį ir atgal dėl pavojaus, kad jie bus užverbuoti spec. tarnybų ir kels pavojų mūsų šalies saugumui. Baltarusių opozicija džiūgauja, kad šie kai kurių parlamentarų įnoriai neišsipildė ir eilinį kartą deklaruoja, kad baltarusiai – nėra Lukašenka, ir visų tapatinti su valstybės priešais nereikėtų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“. „Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vaikinus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – interviu „Polsat News“ kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Reuters“. „Bet kokia parama yra įmanoma“ Ministras taip pat sakė, kad Lenkija j...

Vokietijoje atlikta moksleivių apklausa parodė, kad beveik 68 proc. musulmonų mano, jog Korane išdėstytos tiesos yra svarbesnės už Vokietijos įstatymus. Beveik pusė apklaustųjų (45,8 proc.) devintos klasės islamo tikėjimo moksleivių mano, jog islamiška teokratija – geriausia valdymo forma. Žemutinės Saksonijos kriminalinių tyrimų institutas (KFN) ištyrė, ką apie Vokietiją mano regiono moksleiviai. Tyrime buvo klausiama apie jų santykį su įstatymais, teokratija ir smurtu.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė apsaugos Lenkiją nuo Europos Sąjungos migrantų perkėlimo schemos, blokui pritarus prieglobsčio taisyklių reformai. Reformos, kuriomis siekiama sugriežtinti pasienio procedūras ir priversti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už prieglobsčio prašytojus, trečiadienį buvo priimtos Europos Parlamente. Pagal reformą ES šalys turės priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų iš tokių valstybių kaip Italija ir Graikija.

Europos Parlamentas trečiadienį priėmė svarbų Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos taisyklių pakeitimą, kuriuo sugriežtinamos pasienio procedūros ir visos 27 valstybės narės įpareigojamos imtis veiksmų. Pagrindinės parlamento frakcijos įveikė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų pasipriešinimą ir priėmė naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą – beveik dešimtmetį rengtą plataus masto reformą.

Europos saugumo pareigūnai baiminasi, kad artimiausiu metu per Europą gali nusiristi terorizmo banga. Labiausiai nerimauja Vokietija ir Prancūzija, šią vasarą rengsiančios masinius renginius, kurie gali tapti patraukliu taikiniu teroristams. Praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje įvykdytas išpuolis, per kurį žuvo mažiausiai 137 žmonės, įskaitant tris vaikus, yra didžiausias pastarųjų metų „Islamo valstybės“ (IS) surengtas teroro aktas.

Prie labiausiai į vakarus nutolusios Indonezijos pakrantės apvirtus laivui, kuriuo plaukė apie 150 žmonių, galėjo žūti arba dingti be žinios dešimtys rohinjų pabėgėlių, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR). „Baiminamasi, kad tie, kurie iki šiol nebuvo išgelbėti, žuvo arba dingo be žinios“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNHCR atstovas Babaras Balochas. „Tikėkimės, kad rytoj, jei jie dar kur nors gyvi, jie bus išgelbėti“, – pridūrė jis.

Suomijos vyriausybė penktadienį pareiškė norinti priimti laikiną įstatymą, kuriuo siekiama pažaboti vadinamąją „instrumentalizuotą migraciją“, padaugėjus migrantų, bandančių kirsti sieną.  Helsinkis teigia, kad Rusija migrantus naudoja kaip hibridinio karo įrankį.

Rusijos ir aplinkinių šalių gyventojai, ar net sirai su turkais, supirkinėja Ukrainos pasus ir kitus dokumentus juodojoje rinkoje. Rusų portalo „Fontanka“ duomenimis, internete „milžiniškas kiekis pasiūlymų įsigyti Ukrainos piliečio pasą, užsienio pasą, gimimo liudijimą ir kitus šios šalies dokumentus“. Pranešama, kad Rusijos piliečiai, kuriems dėl sankcijų ir valdžios ribojimų vis sunkiau patekti į Vakarų šalis tradiciniais būdais, aptiko naują nišą, kaip keliauti – juodojoje rinkoje įgyjami U...

Net 75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti. Tuo metu apie 17 proc. ukrainiečių teigia dar nesantys apsisprendę, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) pernai vykdytas tyrimas. Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.

Lietuvoje užaugęs muftijus, Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius Aleksandras Beganskas drąsiai dalinasi savo ir kitų musulmonų patirtimis. Aptaria, kodėl dėl tikėjimo gali būti sunku adaptuotis prie vietinės kultūros, ir kaip į islamo bendruomenę Lietuvoje reaguojama jau daugelį metų.

Kalbėdama Rygoje vykusiame renginyje Olena Zelenska pareiškė, kad nederėtų versti pabėgėlius iš Ukrainos grįžti į tėvynę. Jos teigimu, tam reikia taikos, ramybės ir šalies atstatymo. Ji taip pat pažadėjo „kovoti dėl kiekvieno Rusijos pagrobto iš Ukrainos vaiko“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona sudalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje, kuri buvo skirta Ukrainos vaikų sugrąžinimui iš deportacijos Rusijoje.

Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota dvyliktą parą iš eilės, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasienyje su Latvija penktadienį migrantų taip pat nefiksuota, Lenkijos pasienyje ketvirtadienį registruoti septyni neteisėti bandymai kirsti sieną. VSAT pažymi, kad šiemet iš viso nėra fiksuota bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės.

Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė beveik 10 mln. eurų pabėgėlių priėmimo sistemai stiprinti, už šias lėšas bus atnaujinama apgyvendinimui skirta infrastruktūra, vykdomi kiti projektai, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  Ministerija EK skelbtą projektų atranką laimėjo kartu su partneriais – Pabėgėlių priėmimo centru, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Tauragės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemių valdžia paskelbė įtraukusi į šalies pilietybės gavimo sąlygas reikalavimą pasirašyti dokumentą, kuriuo pareiškėjas „pripažįsta Izraelio valstybės teisę egzistuoti ir smerkia bet kokias pastangas, nukreiptas prieš jo egzistavimą“. „Deutsche Welle“ skelbiama, kad nauji reikalavimai buvo išplatinti Saksonijos-Anhalto savivaldos institucijas šių metų lapkričio mėnesį.

Rusija iš Gazos Ruožo evakavo dešimtis piliečių, sekmadienį pranešė šalies gelbėjimo tarnybos, po to, kai Maskva šią savaitę pasmerkė ilgą laukimo laiką. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė esanti sukrėsta Izraelio pareigūnų pareiškimo, kad Rusijos piliečių evakuacija gali užtrukti iki dviejų savaičių, atsižvelgiant į tai, kad išvykti nori apie 500 rusų.

Į Lietuvą iš Baltarusijos per parą neteisėtai patekti bandė 30 žmonių, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuota 71 bandymas neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 55 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2302 neteisėtiems migrantams.

Lenkija nuo kitų metų planuoja mažinti karo pabėgėliams iš Ukrainos skiriamą paramą. Kitąmet nustos galioti tokia parama kaip pašalpos šeimoms, nemokamos mokyklos ir sveikatos priežiūra ir, pasak Vyriausybės, tikėtina, kad didžioji dalis jų nebebus pratęsiamos. Apie tai interviu Lenkijos televizijos kanalui „Polsat“ pranešė šalies vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Per Lietuvą pasipylė nelegalių migrantų banga iš Latvijos. Perėję Latvijos – Baltarusijos sieną, per Lietuvą jie bando patekti į Vakarų Europą. Kokie srautai driekiasi per Lietuvą ir kiek jų sulaiko mūsų pasieniečiai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį užsieniečiai sieną neteisėtai bandė kirsti 34 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 26 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1597 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį sieną neteisėtai bandė kirsti 32 užsieniečiai, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 63 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1539 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Lenkijoje Legnicos pareigūnai sustabdė automobilį „Opel Zafira“, kurį vairavo Lietuvos pilietybę turintis asmuo. Policija praneša, kad vyras vairavo išgėręs, jis įpūtė vieną promilę. Vyras neturėjo teisės vairuoti automobilio, vėliau paaiškėjo, kad kiti keleiviai buvo Bangladešo ir Pakistano piliečiai, nelegaliai kirtę Lenkijos sieną.

Lietuvos politikams ketinant vėl svarstyti griežtesnius ribojimus į šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokiais planais gąsdinami nuo Minsko režimo represijų bėgę žmonės.  Taip ji kalbėjo po to, kai trečiadienį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuro atstovas teigė, kad dalis į Lietuvą persikėlusių baltarusiškų informacinių technologijų (IT) įmonių dėl svarsto trauktis iš šalies.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėti migrantai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje trečiadienį sieną neteisėtai bandė kirsti 57 užsieniečiai, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 109 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1539 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Latvijos ir Lenkijos pareigūnams dešimtimis skaičiuojant iš Baltarusijos plūstančius neteisėtus migrantus, nuo mėginimų kirsti sieną Lietuvoje juos atbaido techninės priemonės, sako pareigūnai ir politikai. Vis dėlto jie įspėja, jog išlieka provokacijų pavojus. Lietuvos pasieniečių duomenimis, Latvijos ir Lenkijos pareigūnai pastarosiomis dienomis apgręždavo dešimtis migrantų, o Lenkijoje šis skaičius savaitgalį siekė 160. Lietuvoje, tuo metu, fiksuojami pavieniai bandymai kirsti sieną.

Prie Italijos Lampedūzos salos sudužus dviem laivams, dingo mažiausiai 30 migrantų, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų migracijos agentūra, remdamasi išlikusių gyvų žmonių liudijimais. Šeštadienį audringu oru įvykus abiem nelaimėms, iš vieno laivo, pasak išgyvenusiųjų, dingo apie 28 žmonės, o kito – trys, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Manoma, kad abu prastos būklės laiveliai ketvirtadienį išplaukė iš Sfakso Tunise.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį riaušių organizavimu buvusioje migrantų stovykloje Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, kaltintiems neteisėtiems migrantams iš Irako. Išteisintieji jau anksčiau išvyko iš Lietuvos, jie apeliaciniame procese nedalyvavo, jiems atstovavo Lietuvos valstybės skirti advokatai. Antradienį paskelbta trijų teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos planą teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimo naštą ir palygino jį su deportacijomis karo metu. „Tarkime, Vokietijoje yra migrantų, kurie nenori čia atvykti. Ar jie juos gaudys ir surinks, Vokietijoje susodins į vagonus, perveš pas mus ir čia paliks?“ – klausė V. Orbanas. „Bet kuri šalis, neleidžianti įvažiuoti migrantams, bus priversta tai padaryti jėga“, – sakė jis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) teigia, kad ES vyriausybės turėtų pasirengti nuolatinei pabėgėlių iš Ukrainos integracijai. Ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje agentūra nurodo, kad dabartinės pagalbos priemonės turėtų būti labiau orientuotos į moteris ir vaikus – didžiąją pabėgėlių dalį, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Raginimas nuskambėjo tęsiantis 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 26 neteisėti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 74 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 83 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1010 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Tautinių mažumų departamento užsakymu atliktame sociologiniame tyrime dalyvavimo Lietuvos gyventojai, taip pat 18 metų ir vyresni karo pabėgėliai iš Ukrainos. Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems kuo labiau padėti. „Daugiau kaip 40 proc.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Sumažėjus karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui nuo kitos savaitės uždaromas paskutinis šalyje Alytaus užsieniečių registracijos centras, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Visiškai sumažėjus nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių srautui, priimtas sprendimas uždaryti paskutinį ukrainiečių registracijos centrą šalyje. Ukrainiečiai ir toliau laukiami Lietuvoje – čia jiems bus suteikta visa reikiama pagalba“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Dėl kovų Sudane namus turėjo palikti daugiau kaip 430 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 100 tūkst. į užsienį pasitraukusių asmenų, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) apskaičiavo, kad Sudane tęsiantis kariuomenės ir sukarintų pajėgų konfliktui potencialiai į kaimynines šalis gali pabėgti daugiau kaip 800 tūkst. žmonių. Kovos kilo balandžio 15 dieną. JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) paskelbė, kad pačiame Sudane jau yra 334 tūkst.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Budapešte įspėjo dėl abejingumo ir ragino užjausti visus, bet dėkojo Vengrijai, kad ji priėmė ukrainiečių pabėgėlius nepaisydama antiimigracinės premjero Viktoro Orbano politikos. Penktadienį atvykęs į Budapeštą trijų dienų vizito, 86 metų argentiniečių popiežius savo pirmoje kalboje V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams akcentavo būtinybę atsiverti kitiems ir neužsidaryti savyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot šalies vadovo, Rusijos piliečiams šis įstatymas yra griežtesnis nei baltarusiams, todėl reikia jį suvienodinti. Valdžios atstovams nesutariant, politologas Bernaras Ivanovas sako, kad ši ši problema nėra klausimas, kurį Lietuva turėtų spręsti viena.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į migrantų apgręžimą įteisinantį projektą įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį bendru sutarimu pritarė tokiam pasiūlymui, kurį kaip kompromisinį pasiūlė Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Jis bus teikiamas svarstyti Seimui antradienį per plenarinį posėdį.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Songmi Park įsmeigė savo kojų pirštus į žemę upės pakraštyje, besiruošdama ją kirsti. Ji žinojo, kad jai turėjo būti baisu. Upė buvo gili, o srovė atrodė stipri. Jei ji būtų sugauta, tikrai būtų nubausta, gal net nušauta. Tačiau ji jautė trauką, daug stipresnę už baimę. Ji norėjo pabėgti iš Šiaurės Korėjos, kad surastų savo motiną, kuri ją paliko vaikystėje, rašo BBC.  Kai Songmi prieblandoje brido per ledinį vandenį, ji jautėsi taip, lyg skristų.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina atlikti tyrimą apie karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį Lietuvoje. Jos vadovaujama tarnyba tai padaryti rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. „Be galo būtų svarbu inicijuoti platesnio masto tyrimą, kuris galėtų plačiau identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą iš Ukrainos atvykę asmenys“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.